- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacija ragina imtis priemonių prieš tolesnį beždžionių raupų viruso plitimą, kuris patvirtintas devyniose Europos valstybėse. Kokia tai liga ir kiek reikia dėl jos sunerimti – pokalbis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ su virusologu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku ir gydytoju epidemiologu Pauliumi Gradecku.
Anot S. Čaplinsko, šis virusas buvo atrastas 1958 m. beždžionėse, jis priklauso tai pačiai raupų, vėjaraupių virusų grupei.
„Šitas virusas paplitęs vakarų ir centrinėje Afrikoje, taip pat, kaip pas mus paplitęs erkinis encefalitas. Nėra nieko nuostabaus, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje per metus beždžionių raupų virusu užsikrečia apie 100 žmonių. Priklausomai, kokia viruso linija, toks ir mirtingumas, nuo vienos miršta apie 10 žmonių, nuo kitos apie 1 proc. Ši, kuri dabar išplito į kitas šalis, yra ta švelnesnė. Afrikoje miršta apie 1 proc. žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, virusą labiausiai platina ne beždžionės, o graužikai.
„Problema ta, kad Europoje šiuo virusu anksčiau užsikrėsdavo tik tie, kurie nuvykdavo į endeminę zoną, ir iš ten parsiveždavo virusą į namus, tačiau dabar atsitiko taip, kad atvejai diagnozuojami jau devyniose Europos šalyse, Kanadoje, Indijoje, Amerikoje ir t. t. Ir neaišku, nuo ko, kaip žmonės užsikrėtė šiuo virusu. Tik keliais atvejais žinoma, kad žmogus buvo ten, kur yra endeminė zona. Tai kelia susirūpinimą“, – tikino S. Čaplinksas.
123rf.com nuotr.
Dabar turime suprasti, ar tai buitinis kontaktas, ar lytinė elgsena.
P. Gradeckas papasakojo, kad gera žinia ta, jog vakcina, taikoma prieš raupus, yra efektyvi ir prieš beždžionių raupų virusą.
„Protrūkius kontroliuoti mes galėtume. Kita žinia, kad jau dabar Europos ligų kontrolės centras sako, kad tos grupės, kuriose plinta virusas, turi tam tikrų bruožų. Vienas iš jų, kad jose gali būti didesnis skaičius žmonių, turinčių silpną imunitetą. Tai gali lemti, kad ir pats virusas gali keistis, nors jis pakankamai stabilus, nelinkęs mutuoti“, – tikino P. Gradeckas.
Jis teigė, kad jau nustatyta, jog dauguma susirgusiųjų neturėjo nieko bendro su endeminėmis šalimis – virusas plinta per tam tikras žmonių grupes.
„Dabar pagrindinis epidemiologų darbas yra išsiaiškinti, su kokia rizikinga veikla susijęs šis plitimas. Europos ligų ir prevencijos centras, pamatęs, kad serga daugiausiai jauni ir seksualiai aktyvūs vyrai, daro prielaidą, kad jis plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais. Viena idėja, kurią galima tikrinti, kad tai yra dėl seksualinių praktikų. Ji bus arba atmesta, arba patvirtinta. Dėl to protrūkiai galimi, bet jie nebus tokie sprogstantys kaip per orą lašelių būdu plintančių infekcijų, nors raupai gali plisti ir šiuo būdu. Gydymo nėra, bet jei reikės, bus galima pritaikyti vakciną, kuri buvo sukurta kariuomenei prieš biologinį pavojų“, – aiškino P. Gradeckas.
S. Čaplinsko manymu, beždžionių raupų virusas netaps tokiu pat iššūkiu kaip COVID-19 pandemija. Jis įvardino kelias to priežastis: virusu gali būti užsikrečiama, kai iš žaizdų skystis patenka kitam žmogui, taip gali nutikti artimo kontakto metu ar per daiktus, patalynę.
Europos ligų ir prevencijos centras, pamatęs, kad serga daugiausiai jauni ir seksualiai aktyvūs vyrai, daro prielaidą, kad jis plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais.
„Iš kitos pusės, plinta stambiais oro lašeliais. Bet vėlgi, virusas išskiriamas iš žaizdų burnoje ir tokiu būdu užsikrečiama tik per artimą kontaktą, kvėpuojant veidas į veidą. Tuo metu koronaviruso atveju virusas gali būti platinamas inkubaciniame laikotarpyje, trečdalis žmonių nejaučia jokių simptomų, virusas gali būti paliktas patalpoje“, – šnekėjo S. Čaplinskas.
Negana to, situaciją gelbėja ir jau sukurti skiepai. Tačiau vis tiek kyla klausimas, kaip virusas atsirado Europoje. P. Gradeckas teigė, kad ŽIV buvo pirmiausia pastebėta tarp homoseksualių žmonių, tačiau vėliau atsirado ir tarp heteroseksualių žmonių. Lygiai taip pat buvo ir su hepatitu.
„Dabar turime suprasti, ar tai buitinis kontaktas, ar lytinė elgsena, ir ar tose grupėse yra sutrikusios imuninės sistemos žmonių“, – svarstė P. Gradeckas.
S. Čaplinskas teigė, kad jei virusui bus palikta galimybė plisti, jis taip ir padarys. Šis virusas pavojingiausias senjorams, vaikams bei tiems, kurie turi gretutinių ligų.
„Vasarą reikėtų džiaugtis atostogomis, stiprinti sveikatą, o per keliones laikytis higienos. Pajutus bet kokius negalavimus, ypač karščiavimą, reikėtų susilaikyti nuo kontaktų. Jei atsiranda neaiškūs bėrimai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sakė profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...