- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilius savo 25-ąjį gimtadienį sutiko Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. „Tai mano antras gimtadienis ir naujas gyvenimo etapas“, – džiaugiasi jaunas vyras, kuris dar rugsėjo viduryje patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir paniro į komą.
Panaudojant naują ir modernią galvos smegenų audinio mikrodializės parametrų ir deguonies kiekio nustatymo įrangą, Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje jam buvo išgelbėta gyvybė. Naujoji įranga ir inovatyvus gydymo metodas Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo taikytas pirmą kartą.
„Sutelktas Neurochirurgijos klinikos specialistų darbas, patirtis ir naujų pažangių metodikų diegimas yra klinikos siekis, kad galėtumėme ir toliau būti regiono lyderiais gydydami sunkius galvos smegenų pažeidimus bei galėdami gelbėti ne tik mūsų pacientų gyvybes, bet ir grąžinti juos į pilnavertį gyvenimą“, – pabrėžė Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.
Rugsėjo 15 dienos rytą Vilius prisimena kaip per miglą. „Pamenu, kad vykome į vestuves pasveikinti artimų draugų, tačiau šventės metu nukritau nuo laiptų. Reanimacijoje atsibudau tik po 2 savaičių“, – kalbėjo vyras.
Artimieji pasakojo, kad į nelaimės vietą skubiai atvyko greitoji medicinos pagalba ir jis buvo atvežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Sunkią galvos smegenų traumą patyrusio Viliaus sveikatos būklė buvo sunki, sąmonės būklė nuolatos blogėjo, greitai ištiko koma, o gyvybinės funkcijos buvo palaikomos tik medicinine aparatūra.
Pagal galvos smegenų traumos išeičių prognozavimo skaičiuokles – paciento mirtingumo tikimybė siekė daugiau nei 30%, o sunkios negalios tikimybė, jei pacientas išgyvens, – 60%. Vilius buvo skubos tvarka operuotas ir pervežtas į Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrių – didžiausią specializuotą neurochirurginio profilio intensyviosios terapijos skyrių Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Pasak šio skyriaus vadovo dr. Tomo Tamošuičio, tokių pacientų gydymas yra sudėtingas, daug kompetencijos ir lėšų reikalaujantis procesas, o geriausi rezultatai pasiekiami specializuotuose centruose, kuriuose gydoma daug pacientų, naudojama moderniausia įranga ir dirba profesionalai.
„Artimieji man pasakojo, kad tuo metu nė kiek nedvejojo Kauno klinikų medikų profesionalumu ir priimamais sprendimais dėl mano gyvybės gelbėjimo ir naujo taikomo gydymo – džiaugiuosi, kad mane patikėjo į jų rankas“, – teigė pacientas.
Viliaus sveikatos būklė gerėjo ne tik dėl profesionalių gydytojų pastangų. Šiais metais Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius buvo aprūpintas pačia moderniausia medicinine įranga, kurios dėka gaunama dar daugiau duomenų apie paciento smegenų metabolizmą, aprūpinimą deguonimi – tai galvos smegenų audinio mikrodializės parametrų ir deguonies kiekio nustatymo įranga.
Kaip aiškina gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. T. Tamošuitis, šie parametrai stebimi implantavus daviklius tiesiai į galvos smegenis. Pasaulinėje praktikoje jie vertinami kaip auksinis standartas, nes matavimai atliekami tiesiogiai, o ne iš išvestinių dydžių. Taikant išplėstinį galvos smegenų metabolizmo vertinimą, gydytojai anesteziologai-reanimatologai gauna tikslesnę ir ankstyvesnę informaciją apie patologinius galvos smegų procesus, nei tai būtų galima pastebėti taikant tik standartinę stebėjimo įrangą. Taip galima anksčiau pradėti reaguoti ir keisti paciento gydymo taktiką.
Kauno klinikų nuotr.
„Taikydami naująją paciento stebėjimo ir gydymo metodiką, mes tarsi iš naujo pažvelgiame į sudėtingą galvos smegenų pažeidimo procesą bei galime jį daug geriau kontroliuoti ir užtikrinti patį geriausią įmanomą gydymo rezultatą savo pacientams. Vaizdžiai tariant, tai tarsi po vaikščiojimo tamsiame kambaryje su daugybe baldų uždegti šviesą“, – sako Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas dr. T. Tamošuitis.
Po intensyvaus gydymo paciento būklė pagerėjo, jis atgavo sąmonę, o buvęs kairės pusės galūnių paralyžius išnyko ir po 2 savaičių Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje Vilius buvo perkeltas į Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyrių, kuriame toliau sėkmingai stiprėja ir tęsia ankstyvą reabilitaciją. Praėjus daugiau laiko po traumos ir reabilitacijos, tikimasi visiško paciento pasveikimo.
„Aš ir mano šeima norime nuoširdžiai padėkoti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams už operatyvų pirmosios pagalbos suteikimą, ačiū Skubios pagalbos skyriaus ir ypatingai Neurochirugijos intensyvios terapijos skyriaus personalui, kurie ne tik išgelbėjo mano gyvybę, bet ir teikė visą reikalingą informaciją mano artimiesiems, kurie tuo metu budėdami šalia manęs nerimavo.“
Neurochirurgijos klinikos gydytojos anesteziologės-reanimatologės Diana Damanskytė ir Akvilina Trilikauskienė dalyvavo stažuotėje Švedijos Karolinskos universitetinėje ligoninėje, kur sėmėsi patirties iš šių metodikų atradėjų ir diegėjų. Klinikos gydytojas neurochirurgas Šarūnas Tamašauskas pirmą kartą neurochirurginėje praktikoje Lietuvoje sėkmingai implantavo net keletą skirtingos paskirties daviklių į paciento galvos smegenis.
Nauja įranga įsigyta įgyvendinant projektą „Kauno klinikose teikiamų skubios pagalbos paslaugų kokybės bei prieinamumo užtikrinimas“, kuris finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.
Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje dirbantys gydytojai jau kurį laiką sunkias galvos traumas patyrusiems pacientams gydyti naudoja modernius daugiarūšės (muldimodalinės) diagnostikos ir gydymo principus. Tradiciškai, gydant sunkias galvos smegenų traumas patyrusius pacientus, vadovaujamasi tarptautinėmis rekomendacijomis, kurios nurodo pagrindinius gyvybinius ir smegenų veiklos parametrus, kurių privaloma siekti. Tačiau, kaip teigia gydytojas reanimatologas, šiame intensyviosios terapijos skyriuje taikomas individualizuotas požiūris į pacientą, o gyvybiniai ir smegenų veiklos parametrai nustatomi konkrečiam pacientui ir tik tada koreguojami atsižvelgiant į individualius poreikius ir situaciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...