Po maudynių prireikė antibiotikų

Po maudynių tvenkinyje prireikė gydymo antibiotikais – taip nutiko mažamečius vaikus auginančiai šeimai. Gydytoja dermatovenerologė mano, kad žaizdomis išberti kūną galėjo ne tik dėl vandens. Atsargūs turėtų būti net pjaunantieji žolę šalia savo namų.

Žaizdelė virto žaizda

Karštomis dienomis daugelis klaipėdiečių atgaivos ieškojo vandens telkiniuose. Kadangi jūros vanduo ne visada palankus maudynėms, kai kurie miestelėnai maudytis važiuodavo į vandens telkinius netoli uostamiesčio.

Maudynes Klaipėdos rajone Doviluose šeima prisiminė visai neseniai, apsilankiusi pas šeimos gydytoją dėl keisto dvejų ir ketverių metų dukterų bėrimo.

Prieš kelias savaites ant mažosios dukters rankos mama pastebėjo nedidelę žaizdelę. Pamaniusi, kad ji galėjo atsirasti nutrynus nepatogiems drabužiams per karščius, situacijos nesureikšmino.

Tačiau žaizda gana ilgai negijo ir net plėtėsi toliau – jos išgydyti nepadėjo jokie dezinfekciniai skysčiai ir tepalai.

Nepasidavė gydymui

Ne juokais sunerimta, kai vieną rytą ant dukters rankų ir kūno moteris pamatė daugiau panašių dėmių, labiau primenančių žaizdas nei bėrimus.

Šlapiuojančios vietos nepasidavė gydymui, vos apgijus vienai žaizdai, šalia atsiverdavo kita, mergaitė skundėsi skausmu.

Netrukus panaši situacija nutiko ir kitai dukrai: nedidelė žaizdelė virto didelių, sunkiai gyjančių žaizdų virtine.

Šeimos gydytoja konstatavo, kad taip nutiko dėl maudynių tvenkinyje ir patekusios infekcijos. Tad mergaitėms prireikė gydymo kurso antibiotikais.

Tėvai neslėpė nerimo, kad po tokio nutikimo dabar tikrai baiminasi maudynių vandens telkiniuose. Tuo labiau kad Dovilų tvenkinys iš pažiūros atrodė švarus ir nekėlė įtarimų.

"Jei būtume žinoję, kad taip nutiks, net kojos nebūtume kėlę į vandenį. Bet nejau tik mums vieniems taip nutiko? Ar čia normalu, kad nuo vandens beria tokiomis baisiomis žaizdomis?" – stebėjosi klaipėdiečių pora.

Kaltos žolės?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, dermatovenerologė Aldona Kajutytė suabejojo versija, kad vaikus išberti galėjo tik nuo maudynių vandens telkinyje.

Pasak gydytojos, maži vaikai ne tik maudosi vandenyje, bet ir laksto aplinkui, voliojasi, bėgioja po žolę. Mažamečių odą galėjo suerzinti vandenyje ir šalia jo augančios žolės.

Be to, karštomis dienomis atsiranda kitas svarbus faktorius, neigiamai veikiantis odą.

"Saulės spinduliai suaktyvina bet kokį kontaktą, tad tas kontaktas su žolėmis pasidaro dar stipresnis. Tokiais atvejais vaikams gali atsirasti dermatitas, bet labiau dėl saulės ir žolės poveikio nei dėl vandens", – paaiškino dermatovenerologė.

Panašiai nutinka gėlininkams dėl rūtų ar kai kurių kitų augalų poveikio šviečiant saulei. Ravint tam tikras žoles, kai šviečia saulė, gali išsivystyti dermatitas – odos uždegimas.

Pasak gydytojos, nemačius pacienčių sunku vertinti, kas sukėlė odos sudirginimą. Tačiau jei vanduo buvo švarus, nesimatė dumblių, greičiausiai taip nutiko dėl kontakto su žolėmis.

Kai žydi dumbliai

A.Kajutytė atkreipė dėmesį, kad pradėjus jūroje žydėti dumbliams, kai jais būna nuklota visa pakrantė, maudytis tose vietose rizikinga ir vaikams, ir suaugusiesiems – kyla dermatito rizika.

Mažiesiems poilsiautojams ši rizika yra gerokai didesnė nei suaugusiesiems, nes jie ilgiau būna vandenyje, voliojasi po žoles. Be to, vaikų oda yra jautresnė ir plonesnė.

"Esant bėrimui vaikai nusikaso gerokai dažniau nei suaugusieji. Pastarieji paklausys patarimo nesikasyti, o štai su vaikais sunkiau susitarti. Jų rankos beveik visada būna nešvarios, tad kasantis įneša antrinę infekciją, žaizdelės supūliuoja ir atsiranda ligos komplikacijos", – paaiškino gydytoja.

Dermatitai linkę kartotis

Dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad kartą susirgus dermatitu, kyla rizika, jog liga gali atsinaujinti ir kartotis.

Tad susidūrusiems su šia problema žmonėms gydytoja pataria nepamiršti budrumo ir šviečiant saulei geriau nedirbti sode ar darbų, kur tenka liestis su žole, augalais.

Dermatito sukeltos žaizdos šlapiuoja, ilgai negyja, net suaugusieji ne visada ištveria nesikasę ir taip trukdo gijimui.

Atsargūs turėtų būti net pjaunantieji žolę šalia savo namų.

"Jei pjaunant žolę su žoliapjove būna atviros kūno vietos, ant odos patenka nupjautos žolės eterinių aliejų mikrodalelių. Plika akimi jos net nematomos. Bet to pakanka, kad oda sudirgtų ir ją stipriai išbertų", – įspėjo A.Kajutytė.

Gydytoja pasakojo, kad kai kurių pacientų rankos atrodo kaip sušaudytos.

Pjaunant žolę, ši laksto į visas puses, pakliūna ant odos ir net po tokio trumpo kontakto vėliau ant odos atsiranda brūkšnelių.

"Pamačiusi tokias rankas paciento teiraujuosi: pjovėte žolę? O jis nustemba: iš kur žinote? Oda viską pasako", – pasakojo dermatovenerologė.

Prireikia net ligoninės

A.Kajutytė patikino, kad pjaunant žolę nereikėtų numoti ranka į patarimus dėl atsargumo, nes kartais žolės nudeginimai būna itin stiprūs: su žaizdomis, pūslėmis, stipriu niežėjimu.

Liga kartais tap įsibėgėja, kad pacientą net tenka guldyti į stacionarą.

Daug problemų odai pridaro pradėję žydėti Sosnovskio barščiai.

"Oda gerokai jautriau reaguoja šviečiant saulei, net kai nėra šilumos. Pavojų odai sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai, o šilumą duoda infraraudonieji spinduliai", – įspėjo gydytoja.

Žolę rekomenduojama pjauti arba anksti ryte, arba vakare, kai dar nėra saulės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patyręs

Patyręs portretas
Pjaunant sosnovskio barščius,išsiskiria skystis,kurio garai gali pakenkti kvėpavimo takams.Apie šitą dalyką niekas nepamini.

ggg

ggg portretas
Taip,ravint rūtas ,buvo nudegintos rankos,ačiū Dievui,kad neatsirado pūslės ir su laiku praėjo.Rankas dirgino apie savaitę ypač sąlytyje su vandeniu.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių