Po Slušniui mestų kaltinimų – Santaros klinikų atsakas: konsultacija vaikui buvo suteikta

Kaip rašoma BNS penktadienį perduotame Santaros klinikų komentare, ji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundą gavo rugpjūčio 3 dieną.

„Santaros klinikos į susidariusią situaciją reagavo nedelsdamos – aplinkybės pradėtos aiškintis iškart, siekiant įvertinti situaciją ir galimus sprendimus“, – teigia klinikos.

„Skunde minimą situaciją ir aplinkybes išanalizavo Santaros klinikų Vidaus audito tarnyba, paimti raštiški minimo gydytojo, centro vadovės paaiškinimai, įvertinti paciento medicinos dokumentų įrašai. Atkreipiame dėmesį, kad pacientui konsultacija suteikta, gydymas paskirtas, su kuriuo sutiko vaiko atstovė“, – rašoma komentare.

Įstaiga teigia, kad situacija aptarta su gydytoju, Vaiko raidos centro vadove, Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyriaus vedėja.

Kaip rašė BNS, L. Slušnys ketvirtadienį feisbuke pranešė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai jį apskundė Santaros klinikoms, kai šis nesutiko kalbėti su į gydymo įstaigą atvežtu vaiku rusų kalba. Nors šią kalbą moka, gydytojas sako iš principo jos nevartojantis, o vaiko teisių specialistus vadino „rusiškais kolaborantais“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigė, kad vaikas turėjo psichiatro siuntimą hospitalizacijai dėl aukštos savižudybės rizikos.

„Į ligoninę jis buvo atvežtas būdamas gilioje krizėje. Vaiko mama yra mirusi, o prieš kelis mėnesius vaikas neteko tėvo globos. Vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Jis turėjo minčių apie savižudybę ir jam buvo reikalinga specialistų pagalba“, – komentavo tarnybos vadovė.

Ilma Skuodienė / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pasak jos, L. Slušnys atsisakė su vaiku kalbėti jam suprantama kalba, nebuvo sutikta, kad būtų verčiama iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, vaikas nebuvo paguldytas Santaros klinikose, tą pačią dieną jis buvo hospitalizuotas kitoje ligoninėje, kur jam buvo suteikta reikalinga pagalba.

L. Slušnys vėliau rašė, kad vaikui paslaugos buvo suteiktos, jis pats nurodė specialistams vertėjauti, vaikas į kitą gydymo įstaigą buvo pasiųstas jo sprendimu.

„Vaiko teisių tarnyba negali nurodyti, kurioje įstaigoje vaikas bus gydomas. Sprendimą priima budintis gydytojas. Siuntimą gydytis kitoje gydymo įstaigoje gavo būtent su mano parašu ir todėl galėjo likti medikų priežiūroje“, – rašė L. Slušnys.

Santaros klinikos komentare BNS teigė, kad teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas siekia užtikrinti, kad tiek medikai gautų patikimą informaciją apie paciento sveikatos būklę, tiek pacientai gautų jiems suprantamą ir aiškią informaciją apie savo sveikatos būklę, tyrimus bei gydymą.

„Kartu vertiname, kad, kintant tarptautinei situacijai, keičiantis kartoms, pacientų poreikiams, paslaugų teikimas kitomis kalbomis (anglų, ukrainiečių, Centrinės Azijos kalbomis) gali kelti naujų organizacinių ir profesinių iššūkių. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas itin svarbu ne tik susikalbėti, bet ir tiksliai suprasti vienas kitą, todėl būtina atsakingai vertinti galimybes užtikrinti profesionalų ir tikslų informacijos perdavimą“, – teigia įstaiga.

„Šie klausimai ligoninėje aptariami, ieškoma sprendimų, kurie leistų derinti pacientų poreikius, jų saugumą ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – rašoma komentare.

Santaros klinikos teigė, kad dėl konkrečios situacijos jautrumo ir pareigos užtikrinti paciento asmens duomenų apsaugą plačiau jos komentuoti negali.

„Gydytojo privačiai reiškiamos pilietinės ir politinės pozicijos nekomentuosime. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad viešojoje erdvėje jau paskelbta nemažai su pacientu ir jo sveikatos situacija susijusios asmeninės informacijos. Todėl kviečiame visas situaciją komentuojančias puses atsakingai vertinti viešinamą informaciją, jos sklaidos mastą ir galimą poveikį pacientui, jo privatumui bei gerovei“, – teigia klinikos.

Kaip rašė BNS, kritikos L. Slušniui nevengė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Jos nuomone, gydytoju turėtų susidomėti ir teisėsauga.

„Šią situaciją, mano nuomone, galėtų įvertinti ir kompetentingos institucijos – taip pat ir Generalinė prokuratūra, jeigu yra pagrindo kelti klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatytos atsakomybės taikymo“, – feisbuke rašė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Ministrės minimas straipsnis numato, kad tas, kas, sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Penktadienį, viešėdama Šiaulių rajone, I. Ruginienė teigė, kad dėl šios situacijos ruošia kreipimąsi į prokuratūrą.

„Šiuo metu ruošiame dokumentus, aš pati kreipsiuosi į generalinę prokurorę ir prokuratūra tegul nustato visas įvykio aplinkybes“, – žurnalistams Kuršėnuose sakė ministrė.