Tokių pokyčių imtasi, atsižvelgiant į tai, kad pogimdyvinės depresijos požymiai dažniausiai atsiranda moteriai jau sugrįžus į namus po gimdymo ir neretai jie nebūna atpažįstami pačios moters ar jų artimųjų, todėl laiku nesikreipiama profesionalios pagalbos.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pogimdyvinę depresiją patiria kone kas penkta gimdžiusi moteris, todėl naujasis reikalavimas yra svarbus žingsnis, rūpinantis Lietuvos mamų ir vaikų sveikata.
„Pasirūpinsime moterimis ir jų psichine sveikata, nes privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs. Ydinga galvoti, kad pogimdyvinė depresija praeis savaime. Anaiptol. Svarbu skleisti žinią, kad kuo daugiau mamų žinotų, kaip šią būseną atpažinti, kur ieškoti pagalbos, kaip ją gydyti. Tai yra visos šeimos gerovės klausimas“, – sakė A. Dulkys.
Siekiama, kad naujasis reikalavimas į Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą būtų įtrauktas artimiausiu metu. Šiuo metu ruošiamos tam reikalingos pataisos. Kita kryptis, kuria nuosekliai dirbama, tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas. Sveikatos sektoriaus darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, juos planuojama tęsti ir ateityje.
Privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs.
Dabar galiojančiame Apraše nustatyta, kad šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojas akušeris ginekologas, arba akušeris su nėščiąja turi aptarti gyvenimo ir darbo sąlygas, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimus. Taip pat Apraše nustatyta, kad antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje ir Perinatologijos centre turi būti užtikrinama, kad būtų teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos.
Pogimdyvinė depresija – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma pogimdyvinė depresija gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali prastėti santykiai su vyresniais vaikais bei su partneriu.
Moterys, jaučiančios pogimdyvinės depresijos simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia.
Esant sudėtingesniems pogimdyvinės depresijos atvejams, gydytojas psichiatras gali siųsti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Nuo 2020 metų padidintas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų (PSDF) apmokamų psichoterapijos seansų skaičius (iki 2020 m. buvo apmokami 24 psichoterapijos seansai per metus, nuo 2020 m. – 30) bei išplėstas specialistų, turinčių teisę teikti psichoterapijos seansus, ratas.
Be to, esant diagnozuotiems pogimdyminiams psichikos sutrikimams, įskaitant pogimdyvinę depresiją, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas.
Daugiau informacijos apie pogimdyvinę depresiją, jos požymius ir pagalbą kviečiame skaityti nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
| Skubi pagalba | 112 |
|
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
| Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
| Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
| Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
| Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
|
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
|
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
| Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
|
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
|
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai