Poilsis prie vasarotojų pamėgto ežero apkarto: po maudynių – bėrimai ir niežulys

Šią informaciją savaitgalį paskelbė Metelių regioninio parko atstovai.

„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio, keliems asmenims išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos. Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė. Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites. Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – rašoma pranešime.

Metelių regioninio parko nuotr.

Po šiuo įrašu feisbuke pasipylė internautų komentarai. Vieni tvirtino po maudynių besijaučiantys puikiai, kiti dalijosi nemaloniomis patirtimis.

„Liepos 18 d. maudėmės ten kur „Lelija“, Dusios krantas. Ryte jau bėrimas, bet tik mažamečiui“, – po nuotrauka rašė internautė Lina.

Feisbuko nuotr.

„Mes buvome liepos 13 d. Kitą dieną visi buvome išberti ir niežėjo nežmoniškai. Buvome prie sūpynių“, – pasakojo Inga.

„Liepos 15 dieną maudėmės dešiniajame krante toliau nuo sūpynių, išbėrė du vaikus, suaugusiam nieko“, – Ingai antrino Daiva.

„Dukra maudėsi, visa išgerta, kaip sukandžiota butų... Labai niežti“, – nemalonia patirtimi dalijosi kita moteris.

Kita internautė Kristina pasidalijo nuotrauka, kurioje ant rankos matyti bėrimai. „Maudėmės su vaiku liepos 14 ir 15 dienomis, abu kasomės dar po šiai dienai. Kažkas baisaus, visas kūnas nusėtas guzeliais ir žiauriai juos niežti“, – rašė moteris.

Tačiau minėti bėrimai ir niežulys pasireiškė ne visiems vasarotojams. Dalis jų tvirtino, kad po maudynių jaučiasi puikiai.

„Maudomės senoje valčių nusileidimo vietoje arba už kapinių esančiame krante. Nieko neišbėrė, vanduo švarus“, – pasakojo Raminta.

„Maudėmės direkcijos pakrantėje, šalia liepto. Jaučiamės puikiai“, – rašė Inga.

Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešime, šistosominis cerkarinis dermatitas yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Pirmas šią ligą 1950 m. aprašė amerikietis helmintologas Cortas, pastebėjęs, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.

„Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Šių parazitų gyvybinis ciklas analogiškas kaip ir šistosomų, tačiau šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas“, – rašoma pranešime.

Pasak specialistų, žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.

„Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija“, – rašoma pranešime.

Cerkarinio dermatito profilaktika: vengti kontakto su užterštu vandeniu; išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu; odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio; kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu; tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.