- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlymas plačiau dalinti donoro korteles, pateiktas kaip alternatyva numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, Seime paramos nesulaukė.
Parlamentas šią savaitę po pateikimo atmetė Seimo narių Agnės Širinskienės ir Astos Kubilienės pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus, vairuotojo teises žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės.
Už projektą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo devyni ir 37 susilaikė, kitu balsavimus jis grąžintas iniciatorėms tobulinti.
Pataisas parlamentarės registravo kaip alternatyvą grupės Seimo narių projektui, kuris siūlo numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Pagal jį, visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Šiam projektui po pateikimo anksčiau buvo pritarta.
Kortelių išduodama nedaug
A. Širinskienė pristatydama pataisas teigė, kad donoro kortelė yra aiškus ženklas tiek medikams, tiek donoro artimiesiems dėl išreikštos žmogaus valios.
Numanomo sutikimo modelį jį vadino „ganėtinai radikaliu“, nes jis atima galimybę iš žmogaus aktyviais veiksmais duoti sutikimą donorystei, ir vietoje to siūlė plėsti donoro kortelių išdavimo tinklą.
„Deja, bet Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ar JAV, donoro kortelių išdavimo skaičius labai ribotas. Tikrai nesuvokiu, kodėl mes jau daugiau kaip dešimtmetį donoro korteles išduodame tik sveikatos priežiūros įstaigose“, – sakė A. Širinskienė.
Viena numanomo sutikimo donorystės modelio iniciatorė konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad dabartinis modelis yra neefektyvus.
„2022 metų rugsėjo 1 dieną iš viso buvo išduotos 42 tūkst. 62 kortelės. Per visus daugiau kaip 20 metų iš turinčių donoro kortelę donavusių žmonių buvo tik septyni, tik du efektyviai. Tai koks šitos sistemos efektyvumas?“ – kalbėjo J. Sejonienė.
Potencialūs donorai – visi, išskyrus atsisakiusius
Anksčiau tą pačią dieną Seimas ėmėsi J. Sejonienės su daugiau kaip 40 parlamentarų pateikto projekto, kad visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Po pateikimo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, 29 buvo „prieš“ ir 16 susilaikė, toliau projektas bus svarstomas komitetuose.
Šiomis pataisomis būtų nustatyta, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Per pateikimą „valstietis“ Arvydas Nekrošius iniciatorės klausė, ar šiuo projektu „nebus atidaryta Pandoros skrynia“ ir nepakirs žmonių pasitikėjimo donorystės sistema.
„Ar nebus taip, kad tiesiog su šiuo įstatymo projektu jūs pakirsite esminį pasitikėjimą visa sistema ir žmonės puls masiškai atsisakinėti? Tiesiog raštu užpils prašymais, kad mes nenorime, mes nenorime, mes nenorime. Iš esmės šitas projektas sužlugdys visą donorystės programą. Norėdama gero ar nepadarysite blogiau?“ – sakė A. Nekrošius.
J. Sejonienė teigė, kad numanomo sutikimo donorystės modelis veikia daugelyje Europos šalių ir „ta Pandoros skrynia niekur taip ir neatsivėrė“.
Ar nebus taip, kad tiesiog su šiuo įstatymo projektu jūs pakirsite esminį pasitikėjimą visa sistema ir žmonės puls masiškai atsisakinėti?
Pakeistų informuoto sutikimo modelį
Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
Prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą, siūlo pereiti Nacionalinis transplantacijos biuras.
Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenims, Lietuvoje yra išduota per 42 tūkst. donoro kortelių.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 334 žmonės, iš jų – trys vaikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vykdant GMP reformą, 15 stočių vadovai įtvirtino prisijungimą prie Kauno stoties2
Vykdant greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, 16 stočių vadovai antradienį pasirašė reorganizavimo sąlygas ir įtvirtino prisijungimą prie Kauno GMP stoties. ...
-
Patarimai tiems, kas norėtų numesti svorio, bet negali prisiversti lankyti sporto salės
Visi norime jaustis gerai ir atrodyti gražiai. Prisižadame, kad nuo sausio sportuosime, kad nuo pirmadienio tikrai pradėsime, tačiau dažnai metame šiuos savo užsibrėžtus tikslus. Tarsi egzistuoja įsitikinimas, jeigu norime gerai jaustis ir atro...
-
Milijoninė armija parazitų mūsų pataluose: kovoti, naikinti ar susidraugauti?3
Ar įsivaizduojate, kiek mūsų pataluose gyvena kenkėjų ir parazitų – milijoninė armija. Šildymo sezono metu įvairios erkutės, gyvenančios mūsų pataluose ir aplinkoje, suaktyvėja, sukeldamos, čiaudulį, slogą ar alergiją. Ką daryti ...
-
Finansinis saugumas užklupus onkologinei ligai – misija įmanoma su „Allianz Lietuva“
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Žinoma, medikai visuomet pataria gyventi kuo sveikiau bei reguliariai tikrintis sveikatą, kad onkologinių ligų būtų išvengta arba jos būtų aptiktos pirmin...
-
Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje?9
Lietuvoje matomas didžiulis vaistininkų trūkumas. Skaičiuojama, kad šiandien trūksta kelių šimtų vaistininkų. Problemos dėl vaistininkų trūkumo stebimos ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Apie tai pokalbis su Vaistini...
-
M. Andriulienė savo knygoje ragina drąsiai primaitinti kūdikius1
Dviejų dukrų mama, komunikacijos specialistė, nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė neabejoja: kai į savo galvą ir užrašus sukrauni daug naudingos informacijos, anksčiau ar vėliau ateina laikas ja pasidalyti su kitais. Tai ji ir padarė savo...
-
Specialistė: disleksikai vaikai mokyklose nurašomi
Disleksija pasaulyje žinoma nuo 1881 m. Tačiau Lietuvos mokyklose disleksikų oficialiai nėra – tik skaitymo, rašymo sunkumų patiriančių vaikų. Jiems padėti neskubama. ...
-
A. Dulkys: regionų ligoninės turėtų siekti pritraukti iš aplinkinių vietų kilusius medikus1
Regionų ligoninės turėtų išlaikyti ryšį su mediciną studijuojančiais kraštiečiais ir siekti pritraukti juos atgal, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. ...
-
Po patirtos stuburo traumos Gintarė nenuleido rankų: moteris džiaugiasi jau pasiektais rezultatais4
Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientė Gintarė jau po truputį pradeda vaikščioti. Prieš šešerius metus slidinėjimą kalnuose jaunai merginai apkartino patirta stuburo trauma. „Vos tik patyrus...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: nustatyta 520 naujų atvejų, mirė trys žmonės
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 520 naujų COVID-19 atvejų, trys žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...