Atšilus orams gausesnis prakaitavimas ir dėl to atsirandantis nemalonus kvapas tampa problema daugeliui žmonių. Neretai tai stipriai veikia ir psichologiškai, gali net sutrikdyti ir profesinį, ir asmeninį gyvenimą.

Pataria specialistė

Centro poliklinikos šeimos gydytoja Elvyra Pavliukovič:

Priklauso nuo fiziologinių savybių 

- Prakaituodamas organizmas reguliuoja kūno temperatūrą. Žmogaus odoje yra apie penkis milijonus prakaito liaukų. Kai smegenys gauna informaciją, kad kūno temperatūra per aukšta, jos siunčia signalus prakaito liaukoms. Šios išskiria skystį, kuris garuodamas nuo odos paviršiaus atvėsina kūną.

Priklausomai nuo individo fiziologinių savybių, šios liaukos išskiria skirtingą prakaito kiekį. Gausiau prakaituoja turintys antsvorio ar nutukę žmonės. Vyrai išskiria daugiau prakaito nei moterys.

Pagrindinės padidėjusio prakaitavimo priežastys: aplinkos karštis ir drėgmė, pyktis, nerimas, stresas (emocinis stresas labiausiai skatina delnų ir padų prakaitavimą). Labiau prakaituojama ir gaunant fizinio krūvio, sergant, karščiuojant.

Kiti veiksniai – pikantiškas, aštrus maistas, kava, alkoholio perdozavimas, rūkymas. Delnai labiau prakaituoja ir įsimylėjus. Moterims daugiau įtakos turi hormonų veikla: menopauzės, nėštumo periodai.

Galima ir gydyti

Pernelyg gausus prakaitavimas yra vadinamas hiperhidroze. Tokiais atvejais žmogus daug prakaituoja būdamas normalioje aplinkoje, nepatirdamas streso. Su šia problema susiduria maždaug 3 proc. pasaulio gyventojų. Hiperhidrozė dažniausiai pasireiškia trijose svarbiausiose kūno srityse: plaštakoms, pėdoms ir pažastims.

Šio sutrikimo priežastys dažnu atveju yra nežinomos. Manoma, kad pirminė židininė hiperhidrozė yra susijusi su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Neseniai buvo identifikuoti ir specifiniai genai, galintys lemti šią būseną.

Verta žinoti

Prakaitavimas gali būti ir ligos simptomu: krūtinės anginos priepuolio, miokardo infarkto požymiu, jį gali lemti kitos patologijos – infekcija, diabetas, suaktyvėjusi skydliaukės funkcija. Naktiniu prakaitavimu gali pasireikšti ŽIV infekcija, vėžys.

Prakaitavimas gali atsirasti kaip šalutinis kai kurių vaistų – antidepresantų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, arterinį kraujo spaudimą, gliukozės kiekį mažinančių preparatų, vėžiui gydyti skirtų medikamentų – poveikis. Jei vartojami preparatai skatina prakaitavimą, pasitarkite su gydytoju dėl dozės ar gydymo korekcijos.

Geriausias būdas – tinkama higiena

Norint palengvinti situaciją nechirurginiais gydymo būdais, rekomenduojami specializuoti, ilgalaikį poveikį turintys antiperspirantai (pvz., Perspi-Guard), kurie apsaugo net nuo itin gausaus prakaitavimo ne valandomis, o dienomis. Galimos ir botulino toksino lokalios injekcijos (plaštakų, veido, pažastų srityje), kurios pašalina prakaitavimo problemą 5-9 mėnesiams, tačiau yra ganėtinai brangi procedūra.

Privalu pastebėti, kad rinkoje atsiranda ir alternatyvų įprastoms priemonėms nuo prakaitavimo – įklotai pažastims (pvz., Perspi-Shield). Tai medvilniai diskeliai klijuojami vidinėje drabužio dalyje, kurie veikia kaip sugertukas. 

Esant ne itin gausiam prakaitavimui ar kai kankina nemalonus kvapas galima naudoti priemones turinčias antibakterines savybes (pvz., natūralus druskos kristalas, dezodorantas Perspi-Rock) arba rinktis įprastinius dezodorantus,  kurie neveikia prakaitavimo priežasties, o tik maskuoja nemalonų kvapą.

Geriausias būdas pašalinti nemalonų kvapą yra tinkama higiena – drabužių keitimas, kasdienis prausimasis po dušu ir pažastų skutimas.