- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sunkios COVID-19 ligos formos net 80 proc. pacientų pasireiškia liekamieji reiškiniai. Jų spektras – išties platus, praneša laida „Labas vakaras, Lietuva“.
Apie tai žurnalistai kalbėjosi su gydytoja Rūta Maciulevičiene.
– Kokios ligos ir padariniai dažniausiai pasitaiko?
– Visai neseniai žurnale „Nature“ buvo išspausdintas straipsnis. Ten atlikta mokslinių straipsnių analizė apie žmonių, kurie persirgo COVID-19 infekcija, būkles. Nustatyta, kad praėjus šešiems mėnesiams po ligos, apie 80 proc. žmonių vis dar turėjo bent vieną iš liekamųjų reiškinių. Vieni – sunkesnius, kiti – lengvesnius. Jų spektras priklauso nuo pažeisto organo, o pažeisti, pasirodo, virusas gali visas tas ląsteles, kuriose yra ACE receptoriai. Jie yra smegenyse, inkstuose, plaučiuose, kasoje, žarnyne, kepenyse – visur. Gali pažeisti visas organų sistemas.
– Kai kurie gali pagalvoti: galbūt aš sirgau labai lengva forma, nes jaučiau tik slogą ir viskas liks praeityje. Tačiau jūs sakote, kad padariniai gali likti, net jei buvo juntama tiktai sloga?
– Daugiau ir sunkesnių simptomų turi žmonės, kurie sirgo itin sunkiomis COVID-19 formomis – kurie gydyti reanimacijoje, buvo ventiliuojami ir taip toliau. Tačiau net ir tie žmonės, kurie sirgo santykinai lengvomis formomis – kurie nebuvo hospitalizuoti, kuriems nereikėjo plaučių ventiliacijos, gali dar daug mėnesių jausti liekamuosius reiškinius. Pirmiausia, nuovargį ir silpnumą, taip pat galvos skausmus, įvairiausius kvėpavimo sutrikimai, kosulį, sąnarių skausmus ir taip toliau. Trukmė visiškai nekoreliuoja su ligos sunkumu. Žmogus gali sirgti santykinai sunkiau, bet greičiau pasveikti ir turėti mažiau liekamųjų reiškinių, o kitas – ir pusę metų niekaip negalėti pasveikti. Pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromas išsivysto dažniau toms moterims, kurios sirgdamos COVID-19 prarado uoslę. Dažniau jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, o ne atvirkščiai. Šitas virusas mums pažėrė įvairiausių paradoksų, kurių anksčiau nebuvome matę.
– Šiandien susitikimome su jumis pasikalbėti ir apie galimą liekamąjį reiškinį po COVID-19 – cukrinį diabetą. Apie cukrinį diabetą kalbama ne taip ir dažnai. Kodėl dabar apie jį pradėta kalbėti, ar tai nauji duomenys?
– Nuo pirmų dienų, kai pradėjome sirgti COVID-19, jau buvo kalbama, kad žmonės, sergantys diabetu, turi žymiai didesnę riziką sirgti sunkiomis, gyvybei pavojingomis COVID-19 formomis. O dabar, praėjus beveik dvejiems metams, nuo to, kai dirbame su šia liga, pradėjome matyti, kad ryšys yra abipusis – ne tik diabetas padidina tikimybę sirgti sunkiai, bet ir atsirado daug naujų diabeto atvejų. Pirmieji apie tai pradėjo kalbėti amerikiečiai, o paskui ir Indija, ir Kinija, kad, pavyzdžiui, 37 proc. padidėjo antrojo tipo diabeto. Tiems žmonėms, kurie turėjo pre-diabetines būkles, išprovokavo klinikinį diabetą, kuris jau turi būti kontroliuojamas vaistais.
– Minimi ir vaikai, kuriems taip pat gali grėsti cukrinis diabetas, taip?
– Be abejo, apskritai apie vaikus iš pradžių buvo daug visokių mitų: buvo sakoma, kad vaikai tik perneša infekciją, bet neserga, paskui, kad vaikai jeigu ir suserga, tai serga labai lengvai. Taip, statistiškai vaikai serga šiek tiek lengviau negu suaugusieji, todėl, kad jie turi daug mažiau lėtinių ligų. Tačiau vaikai gali sirgti – kai kurie iš jų serga labai sunkiai, ir kai kurie serga net ir mirtinomis formomis. Dar buvo pastebėta, kad pradėjo atsirasti ženkliai daugiau pirmo tipo diabeto atvejų. O pirmo tipo diabetas, kuriuo paprastai serga vaikai ir jauni žmonės, yra autoimuninė liga, kuri prasideda staiga. Mes žinojome, kad pirmo tipo diabetą gali išprovokuoti gastrointeritai, gripai ar kitos virusinės infekcijos, tai pasirodo, COVID-19 virusas tikrai nėra išimtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...