- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sunkios COVID-19 ligos formos net 80 proc. pacientų pasireiškia liekamieji reiškiniai. Jų spektras – išties platus, praneša laida „Labas vakaras, Lietuva“.
Apie tai žurnalistai kalbėjosi su gydytoja Rūta Maciulevičiene.
– Kokios ligos ir padariniai dažniausiai pasitaiko?
– Visai neseniai žurnale „Nature“ buvo išspausdintas straipsnis. Ten atlikta mokslinių straipsnių analizė apie žmonių, kurie persirgo COVID-19 infekcija, būkles. Nustatyta, kad praėjus šešiems mėnesiams po ligos, apie 80 proc. žmonių vis dar turėjo bent vieną iš liekamųjų reiškinių. Vieni – sunkesnius, kiti – lengvesnius. Jų spektras priklauso nuo pažeisto organo, o pažeisti, pasirodo, virusas gali visas tas ląsteles, kuriose yra ACE receptoriai. Jie yra smegenyse, inkstuose, plaučiuose, kasoje, žarnyne, kepenyse – visur. Gali pažeisti visas organų sistemas.
– Kai kurie gali pagalvoti: galbūt aš sirgau labai lengva forma, nes jaučiau tik slogą ir viskas liks praeityje. Tačiau jūs sakote, kad padariniai gali likti, net jei buvo juntama tiktai sloga?
– Daugiau ir sunkesnių simptomų turi žmonės, kurie sirgo itin sunkiomis COVID-19 formomis – kurie gydyti reanimacijoje, buvo ventiliuojami ir taip toliau. Tačiau net ir tie žmonės, kurie sirgo santykinai lengvomis formomis – kurie nebuvo hospitalizuoti, kuriems nereikėjo plaučių ventiliacijos, gali dar daug mėnesių jausti liekamuosius reiškinius. Pirmiausia, nuovargį ir silpnumą, taip pat galvos skausmus, įvairiausius kvėpavimo sutrikimai, kosulį, sąnarių skausmus ir taip toliau. Trukmė visiškai nekoreliuoja su ligos sunkumu. Žmogus gali sirgti santykinai sunkiau, bet greičiau pasveikti ir turėti mažiau liekamųjų reiškinių, o kitas – ir pusę metų niekaip negalėti pasveikti. Pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromas išsivysto dažniau toms moterims, kurios sirgdamos COVID-19 prarado uoslę. Dažniau jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, o ne atvirkščiai. Šitas virusas mums pažėrė įvairiausių paradoksų, kurių anksčiau nebuvome matę.
– Šiandien susitikimome su jumis pasikalbėti ir apie galimą liekamąjį reiškinį po COVID-19 – cukrinį diabetą. Apie cukrinį diabetą kalbama ne taip ir dažnai. Kodėl dabar apie jį pradėta kalbėti, ar tai nauji duomenys?
– Nuo pirmų dienų, kai pradėjome sirgti COVID-19, jau buvo kalbama, kad žmonės, sergantys diabetu, turi žymiai didesnę riziką sirgti sunkiomis, gyvybei pavojingomis COVID-19 formomis. O dabar, praėjus beveik dvejiems metams, nuo to, kai dirbame su šia liga, pradėjome matyti, kad ryšys yra abipusis – ne tik diabetas padidina tikimybę sirgti sunkiai, bet ir atsirado daug naujų diabeto atvejų. Pirmieji apie tai pradėjo kalbėti amerikiečiai, o paskui ir Indija, ir Kinija, kad, pavyzdžiui, 37 proc. padidėjo antrojo tipo diabeto. Tiems žmonėms, kurie turėjo pre-diabetines būkles, išprovokavo klinikinį diabetą, kuris jau turi būti kontroliuojamas vaistais.
– Minimi ir vaikai, kuriems taip pat gali grėsti cukrinis diabetas, taip?
– Be abejo, apskritai apie vaikus iš pradžių buvo daug visokių mitų: buvo sakoma, kad vaikai tik perneša infekciją, bet neserga, paskui, kad vaikai jeigu ir suserga, tai serga labai lengvai. Taip, statistiškai vaikai serga šiek tiek lengviau negu suaugusieji, todėl, kad jie turi daug mažiau lėtinių ligų. Tačiau vaikai gali sirgti – kai kurie iš jų serga labai sunkiai, ir kai kurie serga net ir mirtinomis formomis. Dar buvo pastebėta, kad pradėjo atsirasti ženkliai daugiau pirmo tipo diabeto atvejų. O pirmo tipo diabetas, kuriuo paprastai serga vaikai ir jauni žmonės, yra autoimuninė liga, kuri prasideda staiga. Mes žinojome, kad pirmo tipo diabetą gali išprovokuoti gastrointeritai, gripai ar kitos virusinės infekcijos, tai pasirodo, COVID-19 virusas tikrai nėra išimtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iki metų pabaigos planuojama įkurti tris naujas GPM pastotes
Iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama įkurti tris naujas Greitosios medicinos pagalbos (GPM) pastotes, penktadienį atidaroma viena jų Ariogaloje, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
COVID-19 statistika: 278 nauji atvejai, mirčių nefiksuota2
Praėjusią parą nustatyti 278 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nuo ko mirštame dažniausiai?1
Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, praneša LNK. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 272 nauji atvejai, mirė vienas žmogus5
Praėjusią parą nustatyti 272 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Tyrimo išvados: gaisras įmonėje „Ekologistika“ galimai nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai6
Atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad 2019 metais Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. ...
-
Pas šarlatanus odontologus patekę pacientai miršta: situacija tampa nebejuokinga33
Socialiniuose tinkluose plinta šiurpinantys įrašai iš apsilankymų pas odontologus Turkijoje, kurie baigiasi ne tik dar didesnėmis išlaidomis, bet ir sveikatos bėdomis, praneša LNK. ...
-
Medikai: pacientai nekontroliuoja kraujospūdžio ir cholesterolio, tai lemia mirtis9
Lietuvoje bent pusė žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pagrindinė to priežastis – nekontroliuojamas kraujospūdis ir cholesterolis, sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpyti...
-
Sprendžiama eilių pas gydytojus problema: gydymo įstaigoms apmokės viršsutartines paslaugas3
Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos ir slaugos paslaugas. Tam bu...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 346 nauji atvejai, mirė vienas žmogus2
Praėjusią parą nustatyti 346 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
S. Dailidė ragina suskubti tuos, kurie šią žiemą ketina grūdintis maudynėmis4
Meteorologijos tarnyba paskaičiavo: temperatūra Lietuvos vandens telkiniuose vis dar vasariška: 17-19 laipsnių šilumos. Maudynių sezonas dar tęsiasi. Sveikuoliai sako, kad dabar – pats metas pradėti grūdinimosi sezoną – vanden...