Nuo sausio pradžios sergantys epilepsija drąsiai sėda prie vairo. Kai kuriems eismo dalyviams baugu vien nuo šios minties. Juk ne vienas esame girdėję istorijų apie avarijas, kurių priežastis – vairuotoją netikėtai užklupęs epilepsijos priepuolis. Nerimaujama, kad dabar tokių įvykių tik padaugės. Ar pagrįsta ši baimė?

Kitur numatytos išimtys

Sergantys epilepsija vairuodavo ir iki šiol. Tik nutylėdavo apie ligą. Daugelis jų apie šią bėdą nenori kalbėti – bijo neigiamo aplinkinių požiūrio.

Vis dėlto kur kas dažniau avarijos įvyksta dėl girtų vairuotojų ar kitų ligų nei dėl epilepsijos priepuolio. Tuo įsitikinusi Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacijos prezidentė Danutė Murauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad pagaliau ir mūsų šalyje epileptikams leista vairuoti.

Vakarų Europa tokį sprendimą priėmė jau seniai. Tik prieš tai numatė išimtis, kada galima sėsti prie vairo. Vienose šalyse vairuoti nedraudžiama, kai priepuoliai nesikartoja dvejus ar trejus metus. Kitur šis limitas pailgintas iki penkerių metų.

Prieš priimant tokį sprendimą visose Europos šalyse atlikti išsamūs tyrimai dėl epilepsijos priepuolių dažnumo vairuojant automobilį. Nustatyta, kad dėl epilepsijos avarijų įvyksta ne daugiau nei dėl kitų ligų, o kartais net ir mažiau.

Vairuojant gali ištikti širdies priepuolis, diabeto koma. Pavojingi kelyje gali būti ir vyresnio amžiaus žmonės, sergantys senatvine demensija. Taip D.Murauskaitė atkirstų prieštaraujantiems, kad epileptikams būtų leista vairuoti.

Priversti slėptis

Pažymėti šios ligos kartais nujaučia artėjantį priepuolį – staiga atsiranda šleikštulys, pradeda svaigti galva. Tad pasijutęs blogai žmogus tiesiog nesėstų prie vairo.

D.Murauskaitė įsitikinusi, kad visuomenė neigiamai vertina epileptikus, nes paprasčiausiai mažai žino apie šią ligą. Neigiamas aplinkinių požiūris sergančius verčia ne tik slėpti savo ligą. Jie šalinasi ir panašaus likimo žmonių draugijos.

"Vien Vilniuje sergančių epilepsija yra daugiau nei 3 tūkst. Bet jų nematome. Į asociacijos organizuojamus susitikimus ateina tik drąsesni. Žmonės įsibaiminę dėl neigiamo aplinkinių požiūrio, todėl slepia ligą", – pasakojo D.Murauskaitė.

Situaciją vertina individualiai

Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos neurologė Lidija Miftachovienė mano, kad sergantys epilepsija neturėtų vairuoti. Nors tai daryti leidžia buvusio sveikatos apsaugos ministro Gedimino Černiausko pasirašytas įsakymas.

Bet gydytoja pripažino, kad pasitaiko išimčių. Kai kuriems ligoniams priepuoliai nesikartoja daugiau kaip penkerius metus, o vairuoti jie vis tiek negali. Tokiems žmonėms draudimas neturėtų būti taikomas.

Pasak gydytojos, dabar yra daug gerų vaistų, kuriuos vartojant priepuolių sumažėja arba jie išnyksta. Tad kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai.

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Draudžiant vairuoti, epileptikai slėps ligą taip pridarydami dar daugiau bėdos.

L.Miftachovienė pasakojo, kad jau iki tol nemažai sergančių šia liga sėsdavo prie vairo. Buvo atvejų, kai epilepsijos priepuolis žmogų ištikdavo automobiliui pririedėjus prie pat poliklinikos. Pačios gydytojos namų kaimynystėje neseniai vienas vyras dėl staiga užklupusio priepuolio trenkėsi į medį.

Ar vairuojantis epileptikas gali jausti artėjantį priepuolį ir apsisaugoti? Pasak neurologės, tai priklauso nuo epilepsijos rūšies. Sergant vienokia galima apsisaugoti, o kitokia – ne. Pasitaiko, kad kartais priepuolis pakerta staiga. Jei žmogus priepuolį nujaučia, jis gali sustoti ir išgerti vaistų.

Skiriamųjų ženkliukų vengia

Tapę atsitiktiniais epilepsijos priepuolio liudininkais praeiviai neretai sutrinka. Neurologės manymu, aplinkiniai tokiais atvejais ligonį palaiko girtuokliu. Požiūris keistųsi, jei epilepsija sergantis žmogus kišenėje turėtų apie ligą įspėjantį dokumentą.

Lietuvoje epileptikai jau septynerius metus raginami nešioti apie ligą pranešančius ženkliukus. Valstybė tam skiria ir pinigų. Tačiau ši tradicija neprigyja dėl paprastos priežasties – nepalankaus aplinkinių požiūrio ir sergančių šia liga baimės.

Užsienyje ligoniai nebijo viešumo. Ten populiarūs ne tik apie įvairias ligas įspėjantys ženkliukai, bet ir marškinėliai su atitinkamais užrašais.

Gydytojai vertins atsargiai

Danguolė Vitkienė, Klaipėdos medicinos centro "Salvija" vyriausioji gydytoja

Nepalankiai vertinu leidimą vairuoti sergantiems epilepsija. Buvo atvejų, kai ištikus priepuoliui vairuojant įvykdavo skaudžių avarijų.

Vairuoti neturėtų tie, kurie per mėnesį patiria nors vieną priepuolį. Aplinkiniams kelyje jie keltų grėsmę. Net ir geriant vaistus, bet pažeidus dienos režimą, ištinka priepuolis. Turime duomenų apie tokius pacientus. Gal ir kils nesusipratimų, bet neleisime jiems vairuoti, nepaisydami ministro įsakymo. Vairuoti gali tik nepatiriantys priepuolių.

Epileptikai nelabai gali nujausti artėjantį priepuolį. Židininei epilepsijai būdingas požymis – aptemimas akyse. Žmogus nenukrenta, nepraranda sąmonės, bet sukniubęs gali paleisti vairą ir sukelti avariją.

Anksčiau, kai sveikatos pažymėjimus išduodavo profilaktikos kabinetai, žmogus ligą galėjo nuslėpti. Dabar tikrintis sveikatos vairuotojai siunčiami į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę, pas savo šeimos gydytoją. Tad jei ambulatorinėje ligonio kortelėje yra įrašas, ligos nenuslėpsi. Nuslėpti epilepsiją gali nebent tie, kurie gydosi nereguliariai arba privačiai.

Pasitaiko, kad žmogus gyvenime patyrė vos vieną priepuolį ir dėl to prarado galimybę vairuoti. Pavyzdžiui, priepuolis ištiko vaikystėje dėl aukštos temperatūros, o vaikams dažnai taip nutinka. Jei epilepsija nediagnozuota kaip liga ir žmogus nevartoja vaistų, jis gali sėsti prie vairo.

Gydytojai turėtų atsakingai vertinti vairuoti norinčių epileptikų sveikatą. Žmogaus visada klausiame, ar nėra patyręs priepuolių. Jei atsakymas teigiamas, siunčiame tirtis pas neurologą. Jis išsiaiškina, ar nepakitusios smegenys. Be neurologo leidimo nedrįsiu rašyti leidimo vairuoti.

Trumpai apie ligą

Epilepsija – lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais priepuoliais. Jie atsiranda dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.

Epilepsija serga beveik 1 proc. Lietuvos gyventojų. Tai gana dažna liga, ja žmogus suserga nepaisant amžiaus, lyties ir socialinės padėties. Apie šią ligą žinoma mažai, nes ilgus dešimtmečius epilepsiją gydė psichiatrai ir ji buvo tapatinama su psichikos sutrikimu.

Dažnai epilepsija yra smegenų pažeidimo padarinys. Pavyzdžiui, susidarius randams smegenyse po insulto, pritrūkus deguonies, gimdant arba esant nėštumui, po traumų, dėl auglių. Epilepsijos priepuolių yra daug rūšių. Jie pasireiškia labai įvairiai ir trunka skirtingai.

Pirmoji pagalba ištikus priepuoliui

žmogui reikia atlaisvinti drabužius;

paversti ant šono, po galva padėti minkštą daiktą, patraukti galinčius sužaloti daiktus;

negalima nieko kišti ligoniui į burną;

nereikia daryti dirbtinio kvėpavimo, spaudyti krūtinės;

jei priepuolis nepraeina per 5 minutes, traukuliai vis kartojasi, žmogus neatgauna sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą;

skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį.

Epilepsijos priepuolio požymiai

netenkama sąmonės;

sutrinka orientacija;

įsitempia, trūkčioja kūno dalys;

traukuliai veide;

seilėtekis.