Prieš ligas – augalų jėga

Kodėl vieni žmonės sugeba pabėgti nuo ligų, o kitus jos kamuoja tol, kol organizmas visai išsenka? Žolininkė Adelė Karaliūnaitė įsitikinusi, kad tai vyksta todėl, kad žmogus užmiršta rūpintis septyniomis savo kūno galiomis.

Kodėl vieni žmonės sugeba pabėgti nuo ligų, o kitus jos kamuoja tol, kol organizmas visai išsenka? Žolininkė Adelė Karaliūnaitė įsitikinusi, kad tai vyksta todėl, kad žmogus užmiršta rūpintis septyniomis savo kūno galiomis.

Statinėse – raugo gėrimas

Žinoma moteris tikino, kad šiais laikais rinkoje galima rasti labai daug žolinių preparatų, tačiau pirkėjas nesidomi, kokiu būdu buvo išryškintos augalų gydomosios savybės ir veikliosios medžiagos. A.Karaliūnaitė daug laiko neturintiems lietuviams mėgina priminti senoviniu būdu išgautus sveikatai naudingus preparatus. Tėkštelėjusi ant stalo alaus spalvos gėrimą, moteris nusišypso gudriai stebėdama aplinkinių reakciją.

Augalų ir medaus tyre pavadintas gėrimas labiau panašus į girą. Klausiantiesiems, kodėl jis toks naudingas organizmui, žolininkė pataria susimąstyti, kokius raugintus produktus žmonės dabar valgo.

„Aš raugiu beržų sulos, bičių medaus ir įvairiausių augalų dalių bei jų šaknų gėrimą. Didelėse statinėse užraugiu, kaip šampaną“, – šypsosi žolininkė.

Į raugą A.Karaliūnaitė deda medėjančio alijošiaus, kalankės, mėtos, asiūklio, raudonėlio, bijūno ir vaistinės pienės šaknies, įvairių uogų.

„Jei matau, kad vienas augalas nerūgsta, atsisakau jo. Viską tenka pačiai išmėginti, patikrinti ir tik tada galiu pasiūlyti žmogui vartoti. Patį gamybos receptą laikau paslaptyje. O raugiu didelėse statinėse. Taip, kaip žmonės vyną ar alų raugdavo“, – pasakojo žolininkė.

Ką suteikia toks gėrimas? Pasirodo, rūgimo metu susidarę fermentai labai naudingi sveikatai, nes esą grąžina jėgas ir suteikia neįtikėtinos sveikatos.

Ponios Frekenbok sindromas?

Palangoje vykusioje savo paskaitoje apie septynias kūno galias  A.Karaliūnaitė priminė, kad pirmoji žmogaus juslė – regėjimas.

„O aš kalbu apie žmogaus galių stiprinimą augalais. Per regą gauname didžiąją dalį informacijos. Dar viena galia – klausa, garso suvokimas. Tačiau mes gerai girdime ir mums nezvimbia ausyse tik tada, kai mūsų kraujotaka yra gera, puikiai veikia širdis ir smulkiosios kraujagyslės yra sveikos“, – aiškino žolininkė.

Trečiąja organizmo galia A.Karaliūnaitė vadina uoslę. Ji yra svarbi todėl, kad pats žmogus negali savo organizmui pasiūlyti specialaus oro, bet tik tą, kuriuo tenka kvėpuoti jo gyvenamojoje aplinkoje.

„Maistą galima pasirinkti. Jei reikia, gali išgerti vaistų, o oro nepakeisi. Atmosferos sluoksnis tesudaro penkis kilometrus. Iki Palangos toliau, nei iki atmosferos sluoksnio pabaigos“, – kalbėjo moteris.

Duoną gadina cukrus

Toliau kalbėdama apie likusias organizmo galias, A.Karaliūnaitė tikino, kad, jos nuomone, vertėtų paminėti skonį. Tai žmogui duota juslė, kuria jis sugeba atsirinkti jam tinkamą maistą.

Apibūdindama lytėjimą, moteris pastebėjo, kad daugelis žmonių yra patyrę jausmą, kai sutiktas bičiulis ar nepažįstamas žmogus, sveikindamasis paduoda drėgną ir suglebusią ranką.

„Reikia susirūpinti tokio žmogaus inkstais ir ištirti, ar gerai per prakaitą šalinami toksinai“, – pastebėjo A.Karaliūnaitė.

Pasakodama apie paskutines dvi iš septynių žmogaus galių, A.Karaliūnaitė pabrėžė ir jų svarbą.

„Tai yra nuojauta ir meilė. Nuojautą mes be reikalo nuvertiname. Čia reikia priminti mūsų endokrininės sistemos sveikatą", – priminė moteris.

Ką valgyti ir kaip rūpintis organizmu, kad jis kuo ilgiau išliktų sveikas? A.Karaliūnaitė tarsteli, kad maistą pirmiausia reikėtų gamintis pačiam.

„Tačiau ne visi rankų darbo maisto produktai yra vaistas. Kaziuko mugės metu priėjau prie vieno pardavėjo ir paragavau jo duonos. Nustėrau. Joje buvo neįtikėtinai daug cukraus. Kokia nauda iš tokios duonos?“ – stebėjosi moteris.

A.Karaliūnaitė prisipažino, kad ji dažniau renkasi žinomų kepyklų mėgstamas duonos rūšis, nei vadinamąją naminę duoną.

„Augalas ne kaip vaistažolė, o kaip maistas gali padėti organizmui vykdyti tam tikras funkcijas. Beje, žmogui reikia pagalbos šiandien, o ne kažkada, po kelerių metų“, – pastebėjo A.Karaliūnaitė.

Lašinius valgyti sveika?

Paklausta, o ką daryti lietuviui, įpratusiam prie kiaulienos mėsos ar tradicinių valgių, A.Karaliūnaitė juokėsi, kad riebaus maisto mitais apaugo daugybė patarimų.

„Na, žinoma, visi šauks, kad lašiniai labai kenkia sveikatai. O ką lietuviai valgė šimtus metų? Augino kiaules ir valgė lašinius. Todėl, kad juose yra vitamino D“, – priminė žolininkė.

Augalų žinovė dešimtmečius kaupė duomenis apie įvairias ligas ir surašinėjo nusiskundimus, ligų istorijas tų, kurie kreipėsi į ją pagalbos.

„Galiu konstatuoti, kad daug dažniau aukštą cholesterolio kiekį kraujyje turi liesi žmonės nei apkūnūs. Ketinu konferencijoje pateikti vieną iš savo tyrimų. Kalbėsiu apie svorio ir ligų santykį. Esu surinkusi kone 10 tūkst. žmonių liudijimus. Mano akimis, nebūtinai apkūnus žmogus turi būti ligotas. O liesas žmogus turi nuolatos valgyti, nes jam šalta“, – pasakojo A.Karaliūnaitė.

Apvertė maisto piramidę

Žinoma žolininkė metė pirštinę ir maisto piramidės autoriams bei tyrėjams.

„Mums iki šiol į galvas kalta idėja, kad būtinai reikia valgyti daug vaisių ir daržovių, sugriuvo. Kas ir kam kūrė tą maisto piramidę, man nėra aišku. Šiuolaikinis mokslas visiškai ją paneigia“, – tikino A.Karaliūnaitė.

Pašnekovė prisiminė, kad Šiaurės Lietuvoje Latvijos paribyje gyvenantys lietuviai vos prabudę nevalgė pusryčiams mėsos.

„Jie valgydavo „skaba putrą“, o tai yra rauginti miltai, užraugti vandenyje ar beržų suloje. Tai nekepta ir nevirta košė. Tai juk rauginti fermentai, kurie pažadina organizmą“, – pasakojo moteris.

A.Karaliūnaitė pastebi, kad senovėje lietuvių maiste buvo labai daug raugintų produktų – nuo įprastų kopūstų iki raugintų obuolių, grybų, burokėlių.

„Anksčiau lietuviai nevalgė tiek daug mėsos. Mėsą reikėdavo sumedžioti, apdirbti, pagaminti. Mėsos sėsdavo valgyti tik vakare“, – kalbėjo moteris.

Žolininkė prisipažino, kad šeimos giminaitės gali didžiuotis tuo, kad net ir brandžiame amžiuje išvengė pigmentinių dėmių ant odos.

„Taip yra todėl, kad jos nuolat gėrė raugintų kopūstų sunką“, – patikino A.Karaliūnaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Teisingai

Teisingai portretas
Maistas yra tikras vaistas,ir gali buti nuodas jo nesaikingai naudojant. Bet medicinin iai vaistai beveik visada yra nuodas,jei viena apgydo,kelias ligas sukelia.

juozas

juozas portretas
Kodel zmones tiki tokiom visokiom sarlatanem ? cia gi grybas proto darymas :)

mačiau

mačiau portretas
...ją prekiaujant Urme. Kažkokius tepalus siūlė "nuo visko" - ir dėl veido skaistumo. Ale kad pačios veidėlis - tikra antireklama. Beje, ar tai ta pati moteriškė, kuri Lukšiuose, Lenino vardu pavadintame kolūkyje smagiai dirbo prie gyvulių - lyg tai zootechnikė, lyg veterinarė? Matyt, suprato, kad karvių neapgausi visokiais lia- lia-lia, tai persimetė prie žmonių?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių