- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas įvertino Vyriausybės sprendimą laisvinti karantiną. „Prisipažinsiu, kad su nerimu žvelgiu į ateinančias savaites“, – teigė profesorius.
Apie situaciją šalyje M. Stankūnas socialiniame tinkle mintimis pasidalijo ketvirtadienio vakarą. „Juodai drąsi ar juodai atsakinga šalis? Tikėtina, kad rytoj ryte išgirsime, kad Lietuvoje 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų perkopė 500 ir tai reikš mūsų šalies sugrįžimą į „juodąją zoną“. Na, gal dar rytoj ir pavyks „per Marytės plauką“ to išvengti, bet šeštadienį mes tikrai būsime ten, kur paskutinį kartą svečiavomės dar sausio 30 d. Šiuo metu stacionare gydomi 958 COVID-19 pacientai, o tai prilygsta vasario pirmos savaitės lygiui. Geriausias mūsų pasiektas „lygis“ buvo kovo 15-21 d., kai buvo gydoma apie 750 pacientų, t. y. +20 proc. su „magaryčiom“. Reanimacijoje turime 104 COVID-19 pacientus. Tai irgi praktiškai vasario pradžios rodiklis. O mano minėtomis kovo dienomis siekė apie 80. Taip pat +20 proc. su „magaryčiomis“. Testuojame tikrai daug. Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą. Vakcinacija įgauna pagreitį ir jei nebus kokių „oba“ su planuojamu vakcinų tiekimu, tai galėčiau eiti lažybų, kad prezidento ambicingas tikslas iki Mindauginių pasiekti populiacinį imunitetą yra visai įmanomas“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą.
Pasak M. Stankūno, nereikėtų stebėtis, kad atlaisvinus karantiną turėsime daugiau naujų COVID-19 atvejų. „Taigi situacija dabar yra tokia. Tačiau po šiandieninio Vyriausybės sprendimo realiai iš karantino liko tik graužtukas. Aiškiai su datomis yra įvardijami įvairių veiklų atlaisvinimo etapai. Grynai žiūrint matematiškai, tai šie atlaisvinimai turėtų konvertuotis į naujų atvejų didėjimą. Būsiu tikslus, kad tai turėtų sąlygoti +3000 naujų COVID-19 atvejų skaičių per dieną dar gegužės pradžioje. Masinis testavimas padeda kontroliuoti, bet ne tiek, kad tik jo pakaktų turėti žemus sergamumo rodiklius. Vakcinacija dar neveiks taip stipriai. Žvelgiant į Izraelio patirtį, mums reikia bent 40 proc. pavakcinuotų žmonių. Dar esame pusiaukelėje ir tokį skaičių net su pačiais optimistiškiausiais planais pasieksime tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių. Tikriausiai nerasime nei vienos pasaulio šalies, kuri turėdama +500 / 100 000 COVID-19 atvejų ir teigiamą augimo tendenciją imtųsi laisvinti veiklas. Tai ar Vyriausybė nesielgia neatsakingai? Nemanau. O gal per drąsiai? Hm... galbūt“, – mintimis dalijosi M. Stankūnas.
I. Gelūno / Fotobanko nuotr.
Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių.
„Dar pernai metais sakiau, kad virusas nėra kažkoks slibinas – supermenas. Jis yra net labai pažeidžiamas ir gali būti nesunkiai kontroliuojamas. Tam reikia paprastų paprasčiausių dalykų, apie kuriuos mes visi žinome. Kažkada teko turėti NEPT posėdį su prekybos tinklų atstovais. Labai pozityviai nuteikė jų suvokimas apie rizikas ir pasiruošimas prisiimti papildomus įsipareigojimus, kad virusas nebeplistų. Tada aš jiems pasakiau, kad labai žaviuosi jų pasiryžimu, bet pabrėžiau, kad norint, jog mums pavyktų, tai turi šis pasiryžimas ir atsakomybė būti kiekvieno jūsų darbuotojo akyse. Norint, kad mums pavyktų, reikia padaryti ne 100 proc., bet gal net 110, 120 ar net 130 proc. Tą turime daryti visi. Tą turėtų daryti parduotuvės darbuotoja, kuri paprašytų klientą truputį palaukti lauke, kol išeis dabar esantys klientai. Tą turėtų padaryti ir kavinės barmenė, kuri dar papildomą kartą su dezinfektantu perbrauktų per staliuką. Tą turėtų padaryti sporto klubo treneris, kuris pasiūlytų klientui padaryti kitus pratimus, kad nebūtų „susigrūdimo“ vienoje vietoje. Ir dar daug kitų“, – tikino profesorius.
Pasak M. Stankūno, kaip COVID-19 situacija šalyje rutuliosis toliau, priklauso nuo žmonių atsakingumo. „Prisipažinsiu, kad su nerimu žvelgiu į ateinančias savaites. Lietuva, pasirinkdama tokį kelią, tikrai demonstruoja didelę drąsą. Tačiau tuo pačiu ir didelį pasitikėjimą savo piliečiais. Jau seniau esu sakęs, kad pandemijos nėra įveikiamos nei politikų, nei ekspertų... Jas įveikia paprasti žmonės. Tad labai prašau – įrodykime, kad mes esame ne tik drąsūs, bet ir atsakingi. Įveikime šį pasitikėjimo iššūkį kartu“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Stankūnas.
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Šalyje atlikti 11 tūkst. 58 molekuliniai (PGR) ir 7629 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 231 tūkst. 601 žmogus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...