Profesorius: kuo remiantis teigiama, kad besimptomių atvejų Lietuvoje mažai?

  • Teksto dydis:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas teigia, kad vien žmonių su COVID-19 simptomais testavimo rezultatai dar nerodo, kad besimptomių atvejų yra mažai.

„Kuo remiantis teigiama „...kad Lietuvoje besimptomių atvejų yra pakankamai mažai, o gyventojai – sąmoningi: pajutę užkrečiamajai ligai būdingus simptomus lieka namuose, laiku kreipiasi į karštąją Koronos liniją ir liga, jei ji yra, laiku išaiškinama“. Dėl gyventojų sąmoningumo pilnai pritariu ir ačiū jiems, bet kuo remiantis teigiama, kad besimptomių atvejų mažai tikrai neaišku, nes tokių epidemiologinių argumentų iki šiol nėra pateikta? Vien žmonių su simptomais testavimo rezultatai, dar nerodo, kad besimptomių atvejų yra mažai. Tai ne rodiklis“, – tvirtina profesorius.

S. Čaplinsko tvirtinimu, PGR metodu (tyrimas iš nosiaryklės) tiriami pagrinde tik simptomų turintys asmenys (klaidingai neigiamų rezultatų gali irgi būti iki trečdalio (apie 30-40 proc.), o žmonėms su lengvai pasireiškiančiais simptomais praėjus 10 d. nuo simptomų pradžios net 90 proc. atvejų gaunami neigiami rezultatai, nors žmogus gali būti užsikrėtęs ir užkrėsti kitus. „Tuo tarpu serologiniai tyrimai iš kraujo: gali būti greitieji ir ne greitieji, naudojant veninį kraują, iki šiol stabdomi dėl nesuprantamų priežasčių nors galėtų atsakyti į daugelį neatsakytų klausimų. Todėl reikalinga tyrimų įvairovė“, – tikina profesorius.

S. Čaplinskas: informacija gali klaidinti visuomenę

„Ką parodė COVID-19 greitųjų testų validavimo tyrimas Lietuvoje? Lietuviai patikrino Austrijoje ir kt. ES gaminamus testus ir nustatė, kad jie yra geri – jų parametrai atitinka gamintojų nurodytas charakteristikas. Tai, ar tikrai reikėjo tiek laiko (du mėnesius) „marinuoti“ tuos testus ir netirti jais žmonių karantino metu?“ – kritikos strėles leidžia S. Čaplinskas.

„Beje, niekas niekada neteigė, kad serologiniai testai (nesvarbu kurie greitieji ar ne greitieji) yra naudojami ankstyvai COVID-19 ligos diagnostikai. Todėl platinama žinia, kad serologiniai testai netinka ankstyvai šios ligos diagnostikai gali klaidinti visuomenę, nes jų paskirtis yra visai kita (pvz., nustatyti infekcijos paplitimo mastą, priimti argumentuotus sprendimus dėl ankstesnio karantino švelninimo)“, – rašo profesorius.

Mokslininkai: greitieji testai koronaviruso diagnostikai netinka

Greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo PGR tyrimo atsakymo, todėl netinka koronaviruso diagnostikai, penktadienį pranešė Vilniaus universitetas.

Šio universiteto mokslininkai bei Santaros klinikų medikai vertino greitųjų testų patikimumą. Išbandžius trijų gamintojų serologinius testus, kuriais galima nustatyti IgM, IgG arba IgA antikūnus, minėtu laikotarpiu paimtuose kraujo mėginiuose IgG klasės antikūnai buvo aptinkami daugiau nei 90-yje procentų.

„Tai rodo, kad ūmios infekcijos diagnostikai serologiniai testai netinka. Jie gali būti tinkami vėlyvai arba buvusiai infekcijai patvirtinti“, – teigiama pranešime.

Scanpix nuotr.

Pasak universiteto, kol kas nėra vienodų rekomendacijų, kokiems tikslams serologiniai testai gali būti naudojami. Įvertinusios serologinių testų patikimumą, įvairios šalys pačios parengia tokias rekomendacijas.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė spaudos konferencijoje penktadienį sakė, kad vienas tokių testų panaudojimo būdų galėtų būti papildomas tyrimas siekiant patvirtinti diagnozę.

„Jei yra pacientas, kuriam visi simptomai rodytų COVID-19 ligą, bet molekulinis testas buvo neigiamas, pvz., kada ligonis galėjo patekti į gydymo įstaigą, galėjo virusas būti nebeaptinkamas nosiaryklėj, nes virusas vėlesnėse infekcijos stadijose gali būt nukeliavęs į plaučius, ir tas molekulinis testas buvo neigiamas, tokiais atvejais serologinis testas būtų pagalbinis testas patvirtinant diagnozę“, – sakė A. Žvirblienė.

Anot jos, taip pat svarstoma, kiek tikslingi Lietuvoje būtų populiaciniai tyrimai naudojant šiuos testus. Sveikatos apsaugos ministerija yra skelbusi, kad iš viso jų Lietuva yra įsigijusi pusę milijono vienetų greitųjų testų.

„Taip pat svarstomas klausimas, kiek tikslinga naudoti serologinius testus populiaciniams tyrimams, ir čia ekspertai pasakys galutinę nuomonę, ar atsižvelgiant į Lietuvos situaciją, prognozuojamą nedidelį infekuotų žmonių skaičių, ar tie populiaciniai tyrimai būtų tikslūs, ar netikslūs, ir ar verta naudoti“, – sakė VU atstovė.

Pasak universiteto, greitieji testai yra paprasti, užtrunka vos keliolika minučių, jų rezultatas matomas plika akimi, todėl jie būtų itin patogūs masiniam testavimui. Tačiau dauguma rinkoje esančių greitųjų serologinių testų nėra perėję tinkamų validavimo procedūrų, todėl prieš juos naudojant būtina įvertinti jų patikimumą.

Toks palyginimas buvo atliktas ir Lietuvoje – Akreditacijos tarnybos pavedimu jį atliko Vilniaus universiteto ir VU ligoninės Santaros klinikų tyrėjai. Jie įvertino serologinių testų jautrumą ir specifiškumą, tirdami neigiamus ir galimai teigiamus kraujo mėginius.

Prasidėjus imuniniam atsakui į virusinę infekciją, pirmiausia susidaro IgM klasės antikūnai, vėliau pradeda gamintis IgG klasės antikūnai, jie gali išlikti ilgą laiką. Priklausomai nuo infekciją sukėlusio viruso ypatybių, gali susidaryti ir IgA klasės antikūnai. Tai ypač būdinga kvėpavimo takų virusams, nes šie antikūnai gaminami gleivinėse, o iš ten pasklinda ir į kraują. Taigi visų minėtų klasių antikūnai gali būti virusinės infekcijos rodiklis, todėl jų nustatymas turi diagnostinę vertę.

Neigiami mėginiai buvo surinkti iki COVID-19 pandemijos, todėl juose negali būti antikūnų prieš SARS-CoV-2, o galimai teigiami mėginiai – iš pacientų, kuriems SARS-CoV-2 infekcija patvirtinta molekuliniais metodais (PGR).

Tyrimui buvo panaudota 160 neigiamų mėginių ir 60 galimai teigiamų mėginių, kiekvienas mėginys buvo tirtas pakartotinai, siekiant gauti kuo patikimesnius rezultatus. Tyrimams buvo gautas bioetikos leidimas.


Šiame straipsnyje: Koronavirusas LietuvojeSaulius Čaplinskasgreitieji koronaviruso testaiCOVID-19 saviizoliacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Audrius

Audrius portretas
Tas pavadinimas " besimptomiai atvejai" buvo sukurptas coronos infekcijai. Normaliai tai vadinama nešiotojais.

Raudonukai

Raudonukai portretas
Jeigu raudonukas Paluckas lieps, tai ginklanešys Čaplinskas bet ką aplos ir protą sujauks. O, jeigu dar Maskvos instrukcijų laikysis, tai būtinai kuo daugiau chaoso ir kraujo suorganizuos.

Diagnostika

Diagnostika portretas
Nieko nesupratau, išskyrus tai, kad testavimo rezultatai gali būti nepatikimi, akivaizdus to pavyzdys galėtū būti hospiso senoliai, kurių 12-a stebuklingai pasveiko per kelias savaites, amžiaus vidurkis 78,5 metų. Dabar didžiausias galvosūkis iš kur gauti statistinių vienetų, nenurodant nei amžiaus, nei lyties ir iš kur gauti naujų užkrato atvejų todėl reikia sekti pasakaites apie tinkamus ir netinkamus testus, kurie parodo, neparodo arba nedarodo ir pan.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių