- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
-
Profesorius: Lietuvoje po staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas feisbuke pasidalijo įžvalgomis koronaviruso tema.
„Tradicijų nelaužau ir pradedu nuo žvilgsnio į globalias tendencijas. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, COVID-19 naujų atvejų augimas tęsiasi paskutinius du mėnesius ir per paskutinę savaitę 4,4 mln. naujų susirgimų. Tai yra 2 proc. daugiau nei užpraeitą savaitę. Per tą patį laikotarpį nuo COVID-19 mirė 66 506 asmenys ir tai yra panašus mirčių skaičius nei savaitę atgal. Didžiausias susirgimų ir mirčių skaičiau augimas fiksuojamas Vakarų Ramiojo vandenyno regione (atitinkamai +14 proc. ir +23 proc.). Daug atvejų fiksuojama Malaizijoje, Filipinuose, Japonijoje. Tačiau mane labiausiai nustebino P. Gogeną sužavėjusioje Prancūzijos Polinezijoje naujų COVID-19 atvejų „sprogimas“. Labai panašus scenarijus, kokį matėme kitoje Ramiojo vandenyno valstybėje Fidžyje prieš kelias savaites. Apie Fidžio situaciją jau esu rašęs anksčiau. Pagal naujausią Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitą, Lietuvai pagal sergamumą COVID-19 (naujų atvejų sk. per 14 d. / 100 000 gyventojų) teko 9 vieta. Šis „topas“ iki mūsų yra toks: 1) Kipras (748,76); 2) Prancūzija (481,90); 3) Ispanija (456,94); 4) Airija (456,71); 5) Islandija (399,85); 6) Graikija (393,88); 7) Portugalija (314,13); 8) Estija (254,63); 9) Lietuva (254,47)“, – vardijo M. Stankūnas.
Lietuvoje po beprotiškai staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė.
„Pažvelgus į Baltijos ir Skandinavijos šalių dinamiką matosi, kad Lietuva dar liepos pradžioje turėjo mažiausią sergamumą COVID-19 regione. O dabar tik per „Marytės plauką“ nepatenka į pirmą poziciją. Gal ir nevykusiai pajuokausiu, bet tikrai nepergyvenu, kad čia estai už mus yra aukščiau. Dabar pažiūrėkime į Lietuvos situaciją. Čia pradėsiu nuo mano tradicinio grafiko. Kas pirmiausiai „krenta į akį“, kad paskutinėmis dienomis sulėtėjo 7 dienų atvejų vidurkio augimas. O šiandien buvo fiksuotas jo net sumažėjimas. To nebuvo nei karto nuo mūsų „žaliosios zonos“ palikimo. Greičiausiai per kelias šios dienos skaičiai pasikoreguos (t. y. padidės), bet manau, kad nebus esminio pasikeitimo. Nors žvelgiant į šią kreivę ima pagunda skelbti apie plokštėjančią kreivę arba net pasiektą šios bangos piką, bet tai būtų labai jau drąsu“, – teigė M. Stankūnas.
Pasak profesoriaus, praeityje yra buvę atvejų, kai po tokio „pakritimo“ sekdavo labai dideli augimai. „Tad dar palaukime su skambiomis išvadomis. Džiugu ir tai, kad nuo šv. Onos (liepos 26 d.) matome nuoseklų pandemijos pagreičio mažėjimą ir jis vakar dieną siekė tik 7,5 proc. Tai mažiausia reikšmė nuo Mindauginių, kai šis rodiklis buvo ties 0 atžyma. Tai leidžia mums tikėtis, kad bent jau artimoje perspektyvoje mes neturėtume stebėti šuoliško atvejų augimo. Dar labai džiugina vakcinacijos tempai Lietuvoje. Pažvelkite į diagramą iš ECDC duomenų bazės, kurioje matosi vakcinavimo dinamika Lietuvoje ir lyginama su ES šalių vidurkiu. Matome, kad pavasarį judėję greičiau nei ES vidurkis, birželio mėn. mes „apsnūdome“. Tačiau pastarosiomis savaitėmis vejamės europiečius. Šiuo metu ES bent viena doze pasiskiepijo 74,4 proc. suaugusiųjų, o Lietuvoje 65,8 proc.“, – situaciją komentavo profesorius.
Pasak M. Stankūno, vakcinacija šiuo metu viruso plitimo kovoje atlieka itin reikšmingą funkciją. „Virusas toliau mokosi geografijos ir apie save praneša vis naujose pasaulio vietose. Lietuvoje po beprotiškai staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė. Kiek ji tęsis ir į kokią pusę pakryps kreivė, yra dar labai sunku pasakyti. Tačiau, kaip jau šią savaitę sakiau, kad matau daugiau priežasčių nedrąsiam optimizmui, nei kad tai buvo liepos pabaigoje. Taip pat jau ne kartą esu minėjęs, kad vakcina šiuo metu ir yra tas pagrindinis mūsų optimizmą didinantis veiksnys. Ir visiškai nepritariu oponentų pasakymams, kad vakcinacija yra tik jų asmeninis reikalas. Jūsų asmenis reikalas (ir tik tam tikra apimtimi) yra pasirinkimas rūkyti, gerti „kaukolinį“, ignoruoti kvietimus sportuoti ar sveikai maitintis ir pan. Nes jūsų gyvensenos pasirinkimai nulems tik tam tikrų neinfekcinių ligų (pavyzdžiui, infarkto, insulto, vėžio) atsiradimą, kurios paveiks tik jus ir dar netiesiogiai jūsų artimuosius. O kalbant apie infekcines ligas, tai jūsų sprendimai gali atsiliepti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai mums visiems. Tad jūs priimdami sprendimą vakcinuotis apsaugote ne tik save, bet ir tuos, kurie to negali padaryti dėl tikrai svarbių medicininių priežasčių, o ne dėl to, kad tiesiog neturiu laiko, noriu atkeršyti dabartiniai valdžiai ar, kad jau atsibodo Stankūno bei visų kitų medikų prašymai tai padaryti. Aš tikiu, kad tai žmonės supranta ir priima reikalingus sprendimus. Už tai esu labai dėkingas“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Stankūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika4
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi vis...