- Prof. Petras Stirbys, kardiochirurgas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas galėjo patikėti, kad šiuo žmonijos evoliucijos tarpsniu galvas pakels tamsybiškumas, neigiantis vakcinas ir teigiantis jų kenksmingumą? Būtų dar pusė bėdos, jei taip mąstytų nepakankamai edukuoti, nors ir raštingi piliečiai. Betgi taip mąstančiųjų gretose yra ir medikų.
Ignoruoja pandemijos veidą
Matome mūsų valstybininkų pastangas kovojant su virusine COVID-19 pandemija, skafandriniais kostiumais apsirengusių ir didžiulį diskomfortą patiriančių medikų pasiaukojamą darbą, žiniasklaidos agitacines ir švietėjiškas pastangas bei palankiai nusiteikusiųjų skiepų atžvilgiu veidus. Ir, žinoma, šalia triūsiančių antivakserių destrukcinę veiklą. Ši akivaizdi konfrontacija provokuoja diskusijas ir kaltinimus, kad, neva, blogai komunikuojama, nepakankamai nušviečiama problema ir t.t. O informacijos apie pandemiją, jos eigą, jos išsidirbinėjimus, pasireiškiančius virusų mutacijomis, viešojoje erdvėje yra daugiau negu pakankamai. Jos tiek daug, kad ji veikia jau gal net ir atstumiančiai, ji, ko gero, net perteklinė. Etiniu ir estetiniu požiūriais nemalonu žiūrėti į skiepų vizualizaciją – nuolat adatomis badomus žastus, į nosis kaišiojamus testavimo pagaliukus ir pan. Visas informacijos srautas veikia žiūrovą, įtaigiai nuteikia patikėti, neabejoti pandemijos mastais ir jos pavojingumu. Visuomenei susiorientuoti padeda pateikiama medžiaga apie kitų šalių pandeminius iššūkius, mirtingumo ir naujų užsikrėtimų statistiką ir pan. Viešojoje erdvėje reflektuoja ir priekaištai įvairių valstybių sveikatos apsaugos ministrams ar vakcinų gamintojų vangumui. Bet kokias šiame kovos fronte nesėkmes ar statistinių duomenų blogėjimus pasigauna opoziciniai elementai, tykojantys valdžios, keliantys sumaištį ir rėkaujantys apie ministrų nušalinimą, ministrų kabinetų pakeitimus, kitokius radikalius, tačiau dažniausiai iracionalius žingsnius.
Trukdo įveikti pandemiją
Neseniai buvo užsipulta Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir visas ministrų kabinetas už tai, kad teko išmesti nemažai dozių vakcinų, kurių galiojimo laikas pasibaigė. Atseit, kokia netikusi Vyriausybė, švaisto lėšas, nesugeba apskaičiuoti vakcinų poreikio apimčių, skurdina valstybę, tolina gerovės valstybės horizontus. Ar už nuostolingą vakcinų sunaikinimą neturėtų prisiimti bent jau dalį atsakomybės ir vengiantys, besiožiuojantys skiepytis bei dalis jiems pritariančių, agituojančių medikų? Ko gero, taip. Juk ministerija rūpinosi, kad nepritrūktų vakcinų, kadangi visai neseniai jau buvo nežmoniškai įtemptas etapas, kai vakcinų trūko, kai gamintojai negalėjo staiga patiekti jų į rinką tiek, kad patenkintų visų valstybių poreikius per nepaprastai trumpą laikotarpį. Štai dėl ko manyčiau, kad viešojoje erdvėje – dienraščiuose, elektroninėje žiniasklaidoje ir, pagaliau, eteryje – turėtų šeimininkauti nepakantumas viskam ir kiekvienam, kas abejingas ar aktyviai trukdo valstybinio lygmens pastangoms įveikti pandemiją. Tikslinga neutralizuoti veiklą tų, kurie aktyviais veiksmais kenkia bendram gėriui, neleidžia tinkamai susidoroti su užklupusia pasaulinio masto bėda. Sutikime, kad tarp tokių, negatyviame kontekste minėtinų asmenų pasitaiko ir medikų, kurie visuomenėje turi nemažą autoritetą ir įtaką apsisprendžiant dėl skiepijimosi. Dabartinė vyriausybė ir jos pastangos remtinos tuo požiūriu, kad ji, vertinant globaliame kontekste, su pandemija kovoja panašiai kaip ir daugelis valstybių. Ji veikia pulsuojančiu principu: pandemijai aktyvėjant, didėjant susirgimų skaičiui, užsipildant ligoninėms ir jų reanimacijos skyriams, kovos priemonės griežtėja, o pandemijai atslūgstant, reglamentavimas švelnėja. Šiek tiek ironizuojant, vyriausybių sudėtį galima keisti nors ir "tris kartus per dieną po valgio", kovos su pandemija strategija ir taktika iš esmės nė kiek nesikeistų. Pulsuojančio ar banguojančio pobūdžio kova palaipsniui išnyks tik paskiepijus absoliučią populiacijos daugumą. O tai jokia naujiena – tereikia asmeninio pobūdžio pasiryžimo skiepytis kaip įmanoma greičiau. Panašiai turėtų elgtis visų valstybių piliečiai, kitaip pandemija nebus užkardyta.
Stebina aplinkybės, kurios pagimdo antivakserių. Juk gydytojų diplomus visi absolventai gauna vienodus.
Gal padėtų privalomi kursai?
Ir vis dėlto itin skaudu girdėti kalbas apie kai kurių medikų neatsakingą elgesį, kai ne tik patys nesiskiepija, bet dar atkalbinėja ir kitus, skleidžia skiepų kontrpropagandą, gąsdina padariniais. Stebina aplinkybės, kurios pagimdo antivakserių. Juk gydytojų diplomus visi absolventai gauna vienodus, jie išklausė paskaitas ir išėjo praktinius mokymus pagal vienodas programas, nepaisant, kokią aukštąją instituciją baigė. Gal dalis jų nelankė infekcinių ligų, virusologijos ir epidemiologijos paskaitų?! Spėlionių gali būti įvairių, tačiau reikėtų galvoti, kaip kovoti su šiuo negatyviu reiškiniu, klestinčiu (o gal pasitaikančiu?) medikų pasaulyje. Taigi, su šia medikų kategorija reikėtų kažkaip padirbėti, atkreipti į ją dėmesį. Pirmiausia, tikslinga išsiaiškinti, kas nesiskiepija ar aktyviai priešinasi valstybės pastangoms, kovojant su pandemija, o paskui galbūt numatyti privalomus kelių savaičių trukmės virusologijos ir epidemiologijos kursus. Nieko neveikimas šia linkme kenkia visuomenei, užtęsia pandemiją, silpnina ekonomiką, blogina tarpvalstybinius ryšius ir žmonių komunikacijas.
Visa pažangioji žmonija žavisi pasaulinės reikšmės atradimais, kovojant su užkrečiamosiomis, anksčiau Lietuvoje vadintomis limpamomis ligomis. Tie didieji medicinos atradimai, kurie tapatintini su civilizacijos pažanga, padėjo likviduoti daugybę mirtimi ir negalia alsuojančių ligų. O tų pavojingų ligų sąrašas gana ilgas ir visuomenė apie jas gerai žino, tad neverta jų vardyti. Tik pridursiu, kad net veterinarinės tarnybos gali didžiuotis pasiekimais, kuriais sugebėjo įveikti net laukinėje gamtoje – faunoje – paplitusią mirtinai pavojingą ligą. Turima galvoje pasiutligė, kuri, galima sakyti, jau beveik įveikta, vakcinuojant lapes oralinėmis vakcinomis. Taigi, medikų ir veterinarijos darbuotojų jungtinėmis pastangomis paskiepijus ligos platintojus, nebereikia skiepyti žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika5
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...