S. Čaplinskas: reikės ir ketvirtos skiepų dozės

„Jau seniai aišku, kad imunitetas koronavirusui susiformuoja ir po skiepo, ir persirgus, tačiau susiformuoja ne visiems vienodai, o iš kitos pusės, pas visus su laiku blėsta. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad sustiprinanti dozė bus reikalinga, tik buvo svarstoma, kada ji bus reikalinga – ar po septynių, ar po aštuonių mėnesių, ar panašiai. Dabar aiškiai rekomenduojama, kad sustiprinanti dozė reikalinga praėjus šešiems mėnesiams. Daugiau laukti yra netikslinga, nes žmogus susidūręs su virusu gali susirgti ir po skiepo“, – aiškino profesorius  Saulius Čaplinskas.

Anot S. Čaplinsko, Lietuvoje buvo atliktas ir tyrimas: „Tyrimas įrodė, kad imunitetas susiformuoja, bet su laiku blėsta. Pas tuos žmones, kurie imunitetą įgijo natūraliu būdu, t. y. persirgdami, jis susiformavo stipresnis negu pasiskiepijus. Čia nėra nieko nuostabaus, tik pasikartoja, kas teigiama infekcinių ligų vadovėlyje, bet ta kaina, kuria įgyjamas imunitetas persirgus, yra labai didelė ir paskui labai didelės ilgalaikės pasekmės sveikatai. Dar kartelį buvo įrodymas, kad reikia skiepytis ir reikia sekti, kada imunitetas silpsta, ir pasiskiepyti su stiprinančia doze“.

Esą dabar bus skiepijami vyresni nei 65 metų gyventojai ir medikai. „Daugumoje pasaulio šalių trūksta skiepų, daug žmonių neturi galimybės gauti net pirmos skiepo dozės. Mes esame privilegijuoti, mes turime pakankamai skiepų. Gali būti tik vienintelė rekomendacija skirstyti žmones pagal tai, kas labiau rizikuoja, kam reikia greičiau revakcinuotis, jeigu trūksta skiepų arba neišplėtota infrastruktūra. Lietuvos atveju, kai mes turime pakankamai skiepų ir gerą infrastruktūrą, klausimas, ar išvis reikia skirstyti žmones pagal rizikos kategorijas. Galbūt įsivels daug painiavos ir pan. Kadangi tikrai turime pakankamai skiepų, manau, kad nėra ko laukti ir, pradedant nuo šitų jau minėtų rizikos grupės žmonių, kiekvienas, kuriam jau praėjo šeši mėnesiai po pilnos vakcinacijos, arba jeigu kyla įtarimas, kad galbūt nesusiformavo imunitetas,  turėtų nelaukti ir pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze“, – sakė profesorius.

Mes esame privilegijuoti, mes turime pakankamai skiepų.

Kaip teigiama, sustiprinančia doze gyventojai bus skiepijami tik dviem vakcinomis – „Pfizer“ arba „Moderna“. „Tai reiškia, kad tai yra išbandyta, iš kitos pusės, mes turime šitų skiepų atsargas. Manęs dažnai klausia žmonės, ką daryti, jeigu jie pasiskiepijo „AstraZeneca“. Atsakymas būtų labai paprastas – jiems pasisekė. Hibridinis imunitetas, pasiskiepijus toliau „Pfizer“ arba „Moderna“, bus tik stipresnis. Aišku, už viską gyvenime reikia mokėti – galbūt tokiu atveju gali būti ir kiek stipresni pašaliniai reiškiniai, bet ir imunitetą turėsime stipresnį. Tad ta vakcina, kuria bus siūloma revakcinuotis, nesvarbu, kas tai bus, „Pfizer“ ar „Moderna“, tikrai tinkama ir tuo reikia pasinaudoti“, – teigė S. Čaplinskas.

„Nereikia išsigąsti tų pašalinių poveikių, nes jie yra dėl to, kad organizmas reaguoja į skiepą, kad gaminasi imuninės sistemos kariai. Dėl to jauniems žmonės povakcijinės reakcijos būna stipresnės negu senjorams, dėl to, kad jų imuninė sistema dirba geriau. Tad paprasčiausiai reikia būti tam pasiruošus, nusiteikus. Ne pas visus kyla tos stipresnės reakcijos, ne visiems reikia vaistų ar pagulėti namuose, bet reikia būti tam nusiteikus ir pasiruošus, kad galbūt porą dienų gali būti silpnesnis darbingumas, žmogus gali blogai jaustis“, – komentavo jis.

„Panašu, kad prireiks ketvirtosios dozės, bet neaišku, kada. Šiai dienai prognozės yra tokios, kad ketvirtosios dozės, vėl pastiprinančios imunitetą, greičiausiai nereikės po metų, greičiausiai jos gali reikėti vėliau. Bet kol kas tai yra tik prielaidos pagal tai, kaip vystosi imunitetas, kaip formuojasi ir kaupiasi tos imuninės atminties ląstelės. Kiekvienas iš mūsų turėtų suprasti tokį dalyką, kad po to, kai mes persirgome arba pasiskiepijome, jei pas mus bus didelis antikūnų titras ir pakankamas tam, kad jie galėtų įveikti užsikrėtimo atveju naujai papuolančius virusus, tai mes nesusirgsim. O  jeigu tų antikūnų bus nepakankamai, bet bus pakankamai imuninės atminties ląstelių, tai po trijų penkių dienų jos greitai prigamins didelę armiją neutralizuojančių antikūnų. Tokiu atveju liga praeis greičiau ir trumpiau, mes trumpiau būsime užkrečiami. Dėl to svarbu, kad dabar tie žmonės, kuriems reikia trečiosios skiepo dozės, tai padarytų. Kai ateis laikas papildomai revakcinacijai, apie tai kalbėsime. O dabar tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, labai svarbu, kad nugalėtų savo baimes, abejones, pasitartų su specialistais ir priimtų teisingą sprendimą, pasirūpintų savo ir artimųjų sveikata“, – sakė profesorius.

Tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, labai svarbu, kad nugalėtų savo baimes, abejones, pasitartų su specialistais ir priimtų teisingą sprendimą.

Pasak S. Čaplinsko, neaišku, ar žmonės turės visą laiką periodiškai skiepytis: „Dėl to, ar periodiškai turėsime skiepytis, dar neaišku, bet tai, kad tas virusas niekur nedings, nekyla jokių abejonių. Pagalvokime patys: kodėl jis turėtų dingti, jeigu jis gerai jaučiasi tarp mūsų, tarp žmonių? Jis gali plisti ir tarp kačių, tarp šeškų, audinių. Tad virusas atėjęs visam laikui. Kitas klausimas, kaip ir kada nusistovės tas balansas, kai tikrai daug žmonių bus įgijusių vienokiu ar kitokiu būdu imunitetą ir virusas paprasčiausiai nebesukels tokių stiprių ligos protrūkių ir tokios sunkios klinikinės eigos, ir taps labiau primenančiu sezoninio peršalimo ligą. Bet manau, kad tai negali atsitikti anksčiau kaip po dvejų trejų metų“.