Profesorius A. Skurvydas – apie laimę, judėjimą ir moterų bei vyrų skirtumus

Kai už lango – pavasaris, o saulės kaip nėra, taip nėra, iš kur pasisemti geros nuotaikos ir energijos?! Lietuvos sporto universiteto profesoriaus, sporto mokslininko Alberto Skurvydo patarimas – judėkite!

– Pavasaris atėjo, bet žmonės, akivaizdu gatvėse, vis dar paniurę. Kaip manote, kodėl mes šypsomės daug mažiau, nei, pavyzdžiui, italai ar ispanai? Ar vien dėl to, kad mums trūksta saulės?

– Mums trūksta ir saulės, ir judėjimo. Vien pažvelgus pro langą ir pamačius, kad ten saulėta, ima gamintis dopaminas – džiaugsmo hormonas. Tačiau vyrų, ypač savimi labai pasitikinčių, smegenys jo gamina daug mažiau, jei, pavyzdžiui, juos paliko mylima moteris. Tokiu atveju nepadeda nei alkoholis, nei narkotinės medžiagos.

Moterų smegenys mažiau nusivilia dėl mylimo vyro praradimo, jos sielvartą lengviau kompensuoja kitu džiaugsmu. Tai nustatyta moksliniais tyrimais.

– Kodėl taip skiriasi vyrų ir moterų reakcija į praradimus, kodėl dvasinis skausmas dėl to paties negatyvaus reiškinio nevienodas?

– Gali būti, kad taip yra dėl per didelės vyrų savigarbos,  savivertės, ambicijų. Vyrams labai svarbu būti čempionais.

– Vadinasi, vis dėlto vyrų ir moterų fiziologija lemia psichologinius skirtumus ir dabar dominuojanti filosofija, propaguojanti lyčių lygybę, nėra maksimaliai teisinga?

– Biologija ir genetika nekinta, ji daug stabilesnė nei edukacijos padiktuoti visuomenės socialiniai pokyčiai. Vyrų ir moterų organizmas fundamentaliai skiriasi – fiziologiškai ir psichologiškai, nors elgsena ir keičiasi.

– Tai patvirtina faktas, kad vyrai negali gimdyti?

– Biologai sakytų: kas kam duota, taip ir yra, ugdykime, puoselėkime pagrindines vertybes. Bet žmonių norai, pasirinkimas pranoksta pačią biologiją.

– O judėjimas yra biologinis poreikis?

– Laimės, džiaugsmo hormono dopamino galvos smegenyse išsiskiria dėl dviejų priežasčių: procesą skatina ir mintys, ir veiksmai. Pavyzdžiui, nuotaika gerėja vien pagalvojus apie patrauklią veiklą, jos planus.

Tikrasis dopamino kiekis išsiskiria tuos planus įgyvendinus, juolab juos viršijus. Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų: pro langą matai saulę – nuotaika pagerėja. Išėjus į lauką jos dar daugiau ir mums dar geriau. Pabėgiojus, suaktyvinus milijonus organizmo ląstelių patiri dar didesnį malonumą. Daugiausia dopamino išsiskiria tuomet, kai gauni daugiau, nei tikėjaisi. Tai džiaugsmo variklis. Jei iš anksto galvoji, kad gausi labai daug, niekada nebūsi laimingas. Reikia norėti mažiau, tada gausi daugiau.

– Skatinate avantiūrai, nebijoti rizikuoti?

– Taip. Jei gyvensite pagal planą ir jį 100 proc. įgyvendinsite – galvos smegenims nebus nieko gero. Mūsų smegenys mėgsta riziką. Be abejo, ir netikėtus laimėjimus. Tai įrodo vaikai: jie daug juda ir žaidžia. Žaidimuose yra daug spontaniškumo, improvizacijų, nežinios, kuo viskas pasibaigs. Pavyzdžiui, spiria kamuolį ir nežino, kur jis nusiris. Jei žinotų – nebūtų įdomu ir nebespardytų. Spontaniškumas, netikėtumas skatina džiaugsmą, o džiaugsmas – dopaminą.

– Turėdami tikslą, bet jo nepasiekę, nusiviliame... Vadinasi, dėl to dopamino mums taip patinka staigmenos?

– Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė sistemą, kaip stiprinti psichikos sveikatą. Pagrindiniai priesakai yra šie: būk smalsus,  domėkis; nuolatos mokykis; kontaktuok su įdomia aplinka; judėk, būk fiziškai aktyvus; dovanok džiaugsmą, gėrį kitiems ir pajausi milžinišką malonumą.

Judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc.

Moksliniai tyrimai aiškiai įrodo, kad mūsų organizmo bioritmai suaktyvėja ir milijonai mūsų galvos smegenis stimuliuojančių medžiagų išsiskiria būtent pavasarį. Tai susiję su dienos pailgėjimu. Ir augalai, ir mūsų smegenys bunda dėl šviesos. Kuo jos daugiau, tuo geriau žmonės mokosi, kyla daugiau idėjų, atradimų.

– Ir tam netrukdo nuovargis po žiemos? Juk būdavo sakoma, kad pavasarį organizmas išsekęs.

– Taip, žiemą organizmas nukenčia dėl to, kad buvo mažai sąlygų dopaminui gamintis.

– Ir todėl nėra energijos pradėti sportuoti, nors taip norisi sulieknėti?

– Judėjimas yra bet kokios veiklos variklis. Jį skatina vidinė motyvacija. Visuomet patinka tai, kas daroma su noru. Nesant motyvacijos, bet ką darant priverstinai, kūnas priešinasi.

Norą judėti gali paskatinti graži aplinka. Tam kuriami parkai, puoselėjamos žaliosios vejos, kad žmonės norėtų ateiti, būti, judėti, leisti laisvalaikį. Skandinavijoje saulės mažai, bet labai daug patogių ir gražių dviračių takų, kuriais žmonės važinėja ne tik laisvalaikiu, bet ir į darbą. Kai judėjimui sukurta   infrastruktūra, palanki aplinka, žmogus į ją įtraukiamas kasdien, ji tampa patraukli, įdomi ir reikalinga. Tuo vadovaujamasi visame pasaulyje. Sveikatos stiprinimo būdai turi būti malonūs širdžiai. Prievartinės strategijos neefektyvios. Kai sąlygų viešose miesto erdvėse nėra, žmonės eina į prekybos centrus. Ten gražu, šilta, šviesu.

– Ko, jūsų nuomone, trūksta Kaune?

– Visų miestų gyventojai vadovaujasi tokia politika: jei per 5–7 min. negali pėsčiomis pasiekti parko ar tako per žaliąją veją, ir neini. Pavyzdžiui, jei mūsų Ąžuolyne būtų apšviesta daugiau takų, būtų daugiau vaikščiojančių po jį. Antra vertus, reikia šviesti visuomenę, aiškinti, kad judėjimas pailgina gyvenimo trukmę, gerina jo kokybę.

Nustatyta, kad judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc., sumažina vidinių riebalų ir tikimybę susirgti širdies infarktu, onkologinėmis ligomis. Kaune yra puikių parkų ir Žaliakalnyje, ir Panemunėje, bet jų reikia kiekviename gyvenamajame rajone. Su treniruokliais, kita infrastruktūra.

– Iki parko galima nuvažiuoti? Organizmas, pajutęs teigiamą judėjimo poveikį, pats jo reikalauja?

– Pirmos antros treniruotės efektas, pajutus teigiamą poveikį, net 90 proc. paskatina fizinį aktyvumą.

– Jūs mankštinatės universiteto salėse ar vaikštote į sporto klubus?

– Aš pėsčias einu į darbą ir pėsčias grįžtu namo. Kelyje užtrunku po 20 min. Darbe kas valandą darau 10 min. pertraukas. Jų metu užlipu į vieną, kitą aukštą, turiu svarmenis – juos pakilnoju. Visiems būtina daryti pertraukas, jų metu atsistoti, pajudėti.

Savaitgaliais po 4–6 val. praleidžiu gamtoje: keliauju per mišką, kur dar nebuvau. Žmona nuveža, po to paima iš ten, kur būnu nuėjęs.

– Keliaujate vienas, be žmonos?

– Jau daug metų keliauju vienas. Taip įdomiau ir naudingiau: eidamas galiu daug ką apmąstyti, pamatyti, niekas neblaško dėmesio. Dar žaidžiu futbolą, bet su amžiumi teks jo atsisakyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

studas

studas portretas
"Nustatyta, kad judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc., " cha cha cha, iš kur tokie skaičiavimai ???? Negi paties Skurvydo? Jeigu tiek vaistų išskiria judėjimas , tuomet žmonės neturėtų sirgti, o tikrovė yra priešinga. Absurdas, gal tai tas pat kaip su žmogaus smegenimis greitesnėmis už kompiuterį ???? Arba su plastiku smegenyse... absurdas ...Atradinėja dviratį kuomet jis jau seniai atrastas ...Į jį pažiūrėjus neatrodo kad jis labai sveikas :)

moteris,mama

moteris,mama portretas
keista o as galvojau kad moterys daug jautresnes ir pazeidemesnes,linkusios i depresija,juk seimos kruvis moteriai didesnis,vyrai nejaucia ,dideles atsakomybes,tai lyg dar vienas suauges ir priestaringas vaikas seimoje,patinas keliauninkas. na,bet mes ziurim kiekvienas per savo prizme,,gal man taip atrodo man taip yra

šik elis

šik elis portretas
Skurdžius nušneka kaip visada
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių