- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai už lango – pavasaris, o saulės kaip nėra, taip nėra, iš kur pasisemti geros nuotaikos ir energijos?! Lietuvos sporto universiteto profesoriaus, sporto mokslininko Alberto Skurvydo patarimas – judėkite!
– Pavasaris atėjo, bet žmonės, akivaizdu gatvėse, vis dar paniurę. Kaip manote, kodėl mes šypsomės daug mažiau, nei, pavyzdžiui, italai ar ispanai? Ar vien dėl to, kad mums trūksta saulės?
– Mums trūksta ir saulės, ir judėjimo. Vien pažvelgus pro langą ir pamačius, kad ten saulėta, ima gamintis dopaminas – džiaugsmo hormonas. Tačiau vyrų, ypač savimi labai pasitikinčių, smegenys jo gamina daug mažiau, jei, pavyzdžiui, juos paliko mylima moteris. Tokiu atveju nepadeda nei alkoholis, nei narkotinės medžiagos.
Moterų smegenys mažiau nusivilia dėl mylimo vyro praradimo, jos sielvartą lengviau kompensuoja kitu džiaugsmu. Tai nustatyta moksliniais tyrimais.
– Kodėl taip skiriasi vyrų ir moterų reakcija į praradimus, kodėl dvasinis skausmas dėl to paties negatyvaus reiškinio nevienodas?
– Gali būti, kad taip yra dėl per didelės vyrų savigarbos, savivertės, ambicijų. Vyrams labai svarbu būti čempionais.
– Vadinasi, vis dėlto vyrų ir moterų fiziologija lemia psichologinius skirtumus ir dabar dominuojanti filosofija, propaguojanti lyčių lygybę, nėra maksimaliai teisinga?
– Biologija ir genetika nekinta, ji daug stabilesnė nei edukacijos padiktuoti visuomenės socialiniai pokyčiai. Vyrų ir moterų organizmas fundamentaliai skiriasi – fiziologiškai ir psichologiškai, nors elgsena ir keičiasi.
– Tai patvirtina faktas, kad vyrai negali gimdyti?
– Biologai sakytų: kas kam duota, taip ir yra, ugdykime, puoselėkime pagrindines vertybes. Bet žmonių norai, pasirinkimas pranoksta pačią biologiją.
– O judėjimas yra biologinis poreikis?
– Laimės, džiaugsmo hormono dopamino galvos smegenyse išsiskiria dėl dviejų priežasčių: procesą skatina ir mintys, ir veiksmai. Pavyzdžiui, nuotaika gerėja vien pagalvojus apie patrauklią veiklą, jos planus.
Tikrasis dopamino kiekis išsiskiria tuos planus įgyvendinus, juolab juos viršijus. Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų: pro langą matai saulę – nuotaika pagerėja. Išėjus į lauką jos dar daugiau ir mums dar geriau. Pabėgiojus, suaktyvinus milijonus organizmo ląstelių patiri dar didesnį malonumą. Daugiausia dopamino išsiskiria tuomet, kai gauni daugiau, nei tikėjaisi. Tai džiaugsmo variklis. Jei iš anksto galvoji, kad gausi labai daug, niekada nebūsi laimingas. Reikia norėti mažiau, tada gausi daugiau.
– Skatinate avantiūrai, nebijoti rizikuoti?
– Taip. Jei gyvensite pagal planą ir jį 100 proc. įgyvendinsite – galvos smegenims nebus nieko gero. Mūsų smegenys mėgsta riziką. Be abejo, ir netikėtus laimėjimus. Tai įrodo vaikai: jie daug juda ir žaidžia. Žaidimuose yra daug spontaniškumo, improvizacijų, nežinios, kuo viskas pasibaigs. Pavyzdžiui, spiria kamuolį ir nežino, kur jis nusiris. Jei žinotų – nebūtų įdomu ir nebespardytų. Spontaniškumas, netikėtumas skatina džiaugsmą, o džiaugsmas – dopaminą.
– Turėdami tikslą, bet jo nepasiekę, nusiviliame... Vadinasi, dėl to dopamino mums taip patinka staigmenos?
– Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė sistemą, kaip stiprinti psichikos sveikatą. Pagrindiniai priesakai yra šie: būk smalsus, domėkis; nuolatos mokykis; kontaktuok su įdomia aplinka; judėk, būk fiziškai aktyvus; dovanok džiaugsmą, gėrį kitiems ir pajausi milžinišką malonumą.
Judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc.
Moksliniai tyrimai aiškiai įrodo, kad mūsų organizmo bioritmai suaktyvėja ir milijonai mūsų galvos smegenis stimuliuojančių medžiagų išsiskiria būtent pavasarį. Tai susiję su dienos pailgėjimu. Ir augalai, ir mūsų smegenys bunda dėl šviesos. Kuo jos daugiau, tuo geriau žmonės mokosi, kyla daugiau idėjų, atradimų.
– Ir tam netrukdo nuovargis po žiemos? Juk būdavo sakoma, kad pavasarį organizmas išsekęs.
– Taip, žiemą organizmas nukenčia dėl to, kad buvo mažai sąlygų dopaminui gamintis.
– Ir todėl nėra energijos pradėti sportuoti, nors taip norisi sulieknėti?
– Judėjimas yra bet kokios veiklos variklis. Jį skatina vidinė motyvacija. Visuomet patinka tai, kas daroma su noru. Nesant motyvacijos, bet ką darant priverstinai, kūnas priešinasi.
Norą judėti gali paskatinti graži aplinka. Tam kuriami parkai, puoselėjamos žaliosios vejos, kad žmonės norėtų ateiti, būti, judėti, leisti laisvalaikį. Skandinavijoje saulės mažai, bet labai daug patogių ir gražių dviračių takų, kuriais žmonės važinėja ne tik laisvalaikiu, bet ir į darbą. Kai judėjimui sukurta infrastruktūra, palanki aplinka, žmogus į ją įtraukiamas kasdien, ji tampa patraukli, įdomi ir reikalinga. Tuo vadovaujamasi visame pasaulyje. Sveikatos stiprinimo būdai turi būti malonūs širdžiai. Prievartinės strategijos neefektyvios. Kai sąlygų viešose miesto erdvėse nėra, žmonės eina į prekybos centrus. Ten gražu, šilta, šviesu.
– Ko, jūsų nuomone, trūksta Kaune?
– Visų miestų gyventojai vadovaujasi tokia politika: jei per 5–7 min. negali pėsčiomis pasiekti parko ar tako per žaliąją veją, ir neini. Pavyzdžiui, jei mūsų Ąžuolyne būtų apšviesta daugiau takų, būtų daugiau vaikščiojančių po jį. Antra vertus, reikia šviesti visuomenę, aiškinti, kad judėjimas pailgina gyvenimo trukmę, gerina jo kokybę.
Nustatyta, kad judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc., sumažina vidinių riebalų ir tikimybę susirgti širdies infarktu, onkologinėmis ligomis. Kaune yra puikių parkų ir Žaliakalnyje, ir Panemunėje, bet jų reikia kiekviename gyvenamajame rajone. Su treniruokliais, kita infrastruktūra.
– Iki parko galima nuvažiuoti? Organizmas, pajutęs teigiamą judėjimo poveikį, pats jo reikalauja?
– Pirmos antros treniruotės efektas, pajutus teigiamą poveikį, net 90 proc. paskatina fizinį aktyvumą.
– Jūs mankštinatės universiteto salėse ar vaikštote į sporto klubus?
– Aš pėsčias einu į darbą ir pėsčias grįžtu namo. Kelyje užtrunku po 20 min. Darbe kas valandą darau 10 min. pertraukas. Jų metu užlipu į vieną, kitą aukštą, turiu svarmenis – juos pakilnoju. Visiems būtina daryti pertraukas, jų metu atsistoti, pajudėti.
Savaitgaliais po 4–6 val. praleidžiu gamtoje: keliauju per mišką, kur dar nebuvau. Žmona nuveža, po to paima iš ten, kur būnu nuėjęs.
– Keliaujate vienas, be žmonos?
– Jau daug metų keliauju vienas. Taip įdomiau ir naudingiau: eidamas galiu daug ką apmąstyti, pamatyti, niekas neblaško dėmesio. Dar žaidžiu futbolą, bet su amžiumi teks jo atsisakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...