„Panaikinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Labai sveikintinas, nors ir gerokai vėluojantis sprendimas. Tai leis sumažinti gyventojų įtampas, pyktį ir dalinai amortizuos pandeminį nuovargį. Pasakius „a“, reikia pasakyti ir „b“. Dabar svarbiausia yra kiekvieno žmogaus asmeninės užsikrėtimo rizikos mažinimas. Prie asmeninės rizikos mažinimo labai prisidėtų nemokami greitieji testai namų sąlygomis, kuriuos po du į savaitę kiekvienam (kaip Jungtinėje Karalystėje) galėtų  skirti valstybė. Tokiu būdu žmonės būtų įgalinti priimti informuotą sprendimą dėl savo elgsenos, t. y rizikos užsikrėsti ir užkrėsti kitus mažinimo. Tai skatintų atsakomybes ir didesnį visuomenės įsitraukimą į pandemijos valdymą“, – feisbuke rašė profesorius.

Asmeninės rizikos valdyme labai svarbu yra pasitikėjimas žmonėmis.

Pasak S. Čaplinsko, savanoriškas testavimas kartu su vakcinavimu yra pagrindiniai karantino švelninimo komponentai, o komunikacija su visuomene ir švietimas – svarbiausi palydovai. „Asmeninės rizikos valdyme labai svarbu yra pasitikėjimas žmonėmis. Noriu atkreipi dėmesį, kad žmonių asmeninės rizikos valdymo suvokimas ateis ne iš karto. Palaipsniui ir ne visiems vienu metu. Dėl to neabejotinai tam tikrą laiką turėsime neišvengiamą naujų atvejų skaičiaus augimą. Ir tai ėjimo į naują realybę kaina. Premjerė Ingrida Šimonytė klausė, kokie yra epidemiologiškai saugaus žmogaus kriterijai. Atsakau: tokių nėra, nes kalbėti reikia ne apie visišką saugumą, o apie rizikos mažinimą“, – mintimis dalijosi profesorius.

Primename, kad praėjusią parą nustatyta 1116 naujų COVID-19 atvejų, mirė 10 sirgusiųjų. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo sausio 26 dienos. Atlikta 8642 molekuliniai (PGR) ir 6126 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 394,1 atvejo. Teigiamų tyrimų dalis per septynias dienas šiuo metu siekia 7,7 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 222 tūkst. 20 žmonių, statistiškai 203 tūkst. 42 iš jų pasveiko (tebeserga 10 tūkst. 906), deklaruotų pasveikusiųjų yra 159 tūkst. 431 (sergančiųjų – 54 tūkst. 517). Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko žmogų, kurio ligos pabaiga nebuvo patvirtinta gydytojo. Statistiškai laikoma, kad asmuo pasveiksta per 28 dienas ir praėjus šiam terminui asmuo laikomas pasveikusiu. Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3635 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7383 mirtys.