- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, šalyje pastaruoju metu ypač padaugėjo „ekspertų“, kurie aktyviai komentuoja COVID-19 pandemijos valdymo situaciją, nors dažnas neturi specialaus išsilavinimo ar patirties valdant užkrečiamąsias ligas. Epidemiologė akcentuoja – šiuo metu svarbiausia ne greitai „kepami“ receptai, o sunkus, realus ir nuolatinis darbas.
„Apie visažinius ekspertus... ir ne tik. Praėjusią savaitę socialiniai tinklai tiesiogine to žodžio prasme buvo užpilti „gatavais“ receptais, patarimais, beveik imperatyviais nurodymais, ką ir kaip reikia daryti, ko nedaryti, kad suvaldytume COVID-19 infekcijos plitimą visuomenėje. Stebina pats tokių siūlymų pateikimo būdas, laikas bei jų autoriai. Gal tai sutapimas, bet „epidemiologų“ skaičius eksponentiškai išaugo iškart, paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams. Nepamirškim ir to, kad mano minimi „ekspertai“ už savo žodžius realiai nėra atsakingi. Stebime, kaip čia teisingai išsireiškus, tam tikras varžybas, kas pirmas pateiks visuomenei geriausią receptą“, – socialiniame tinkle rašė R. Lingienė.
Gal tai sutapimas, bet „epidemiologų“ skaičius eksponentiškai išaugo iškart, paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams.
Pasak epidemiologės, pastarųjų dienų aktualijas dažniausiai komentuoja asmenys, neturintys specialaus išsilavinimo ar patirties valdant užkrečiamąsias ligas. „Neneigsiu, norai geri, bet liaudies išmintis per daugelį metų irgi turbūt ne be reikalo apie tai yra susiformavusi. Ir tą aktyviausiai daro, deja, toli gražu ne tie, kurie turi specialų išsilavinimą ar patirtį valdant užkrečiamąsias ligas, ar yra daug nuveikę šioje srityje. Toli gražu, ne. Šiandien, tai tiesiog absoliutus trendas. Garbės reikalas. Ypač bet kokio lygio savivaldybių politikų, įvairių, toli gražu, ne tik užkrečiamųjų ligų specialistų, tarpe. Ir ko tada mes norime iš visuomenės? Kad mumis a priori tikėtų ir pasitikėtų? Tik ar viską kiekvienas, kuris vienaip ar kitaip formuoja visuomenės nuomonę, padarė, kad jos poliarizacija mažėtų?“ – klausė epidemiologė.
Freepik.com nuotr.
„Tokiame keistame, kartais net agresyviame fone, deja, visiškai nepelnytai ištirpsta tikrų savo srities profesionalų – profesorių A. Mickienės, L. Jančorienės, V. Usonio, A. Žvirblienės ir kitų, balsai. Balsai visuomenės gerbiamų profesionalų nebėra tokie svarbūs, nes jie, užuot bet kokia kaina formavę pozityvią nuomonę apie save, pragariškai dirba. Negali nežavėti jų ramus kalbėjimo tonas, profesionalios įžvalgos, objektyvus situacijos vertinimas, o ne dirbtinis jos dramatizavimas. Ir visada – tinkamai pasvertos, tarp mokslininkų jau išdiskutuotos mintys, įrodymais paremti siūlymai“, – savo srities specialistams pagirų negailėjo R. Lingienė.
Epidemiologė teigė, kad šiuo metu svarbiausia ne kalbėti, o imtis veiksmų ir stengtis suvaldyti viruso plitimą. „Na, dabar apie tai, kas svarbiausia. Suvokdamas epideminio proceso sąvoką, kiekvienas epidemiologas žino, kad šiuo metu esminis tikslas yra valdyti užkrato perdavimo mechanizmą. Daugelio infekcijų sukėlėjų jį sudaro trys stadijos: užkrato išskyrimas iš organizmo, buvimas išorinėje aplinkoje ir patekimas į imlų organizmą. Turbūt visi kritiškai mąstantys sutiks, kad tol, kol neturime vakcinos, pagrindinės COVID-19 infekcijos valdymo priemonės yra ir liks – kuo ankstyvesnis:
Karantinas išties yra kraštutinė priemonė, kai nebesusitvarkoma su kontaktų atsekimu. Ir nieko kito mokslo pasaulis dar nesugalvojo, deja.
– atvejų išaiškinimas;
– sąlytį turėjusių asmenų nustatymas;
– jų izoliavimas.
Ir šį darbą reikia atlikti čia ir dabar, o ne tik kalbėti ir „patarinėti“, kokius karantinus būtų galima įvesti ar kitas priemones nedelsiant įgyvendinti. Karantinas išties yra kraštutinė priemonė, kai nebesusitvarkoma su kontaktų atsekimu. Ir nieko kito mokslo pasaulis dar nesugalvojo, deja. Tik tuomet, kai sąlytį turėjusių asmenų atsekimo procesas vėl vyks sklandžiai, galėsime pagrįstai tikėtis neperpildytų ligoninių, nepervargusių, nepraradusių vilties kolegų gydytojų. Juk toks ir yra visuomenės sveikatos specialistų, epidemiologų tikslas – apsaugoti visuomenę ir padėti gydytojams, kad jie turėtų „mažiau darbo“, – feisbuke rašė specialistė.
„Visa kita – tik pagalbinės priemonės, kurios šiuo metu irgi yra kritiškai svarbios. Taigi, kviečiu susikoncentruoti į tai, kas dabar svarbiausia:
– kad NVSC į pagalbą galėtų pasitelkti tiek žmonių, kiek konkrečiu metu reikia, Labai kviečiame „ekspertus“ ir ne tik, ateiti padirbėti, pažiūrėti kaip viskas čia yra ir tada patarti ką tobulinti Lietuvoje;
– kad pagaliau baigtųsi nuolatinės problemos su reikalingos informacijos gavimu;
– kad mūsų epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai užsiimtų tik tokia veikla, kuri reikalauja specialių kompetencijų, kurios niekas iš šalies nėra pajėgus tinkamai atlikti, o ne naudotų ypač brangų dabar laiką abejotinos svarbos darbams;
– kad visi iki minimumo sumažintume savo kontaktus;
– kad laikytumėmės bendrųjų COVID-19 ligos prevencijos priemonių:
1. laikytumėmės saugaus atstumo nuo vieni kitų;
2. vengtume susibūrimų, ypač su ne savo „socialinio burbulo“ nariais;
3. teisingai dėvėtume kaukes;
4. kuo dažniau plautume arba dezinfekuotume rankas“, – feisbuke vardijo R. Lingienė.
Kviečiu suprasti, kad visuomenei dabar reikia ne greitai „kepamų“ receptų, kokie „gelbėjimo planai“ turėtų būti taikomi, o realaus, sunkaus, nuolatinio darbo.
Freepik.com nuotr.
Pasak epidemiologės, išvardytos priemonės kol kas yra efektyviausios kovoje su koronaviruso plitimu. „Skamba nelabai įdomiai, ne kaip trendas, bet veikia efektyviai. Ir kai neretai klausiama, kuo pagrįstos tokios ar kitos NVSC teikiamos rekomendacijos, galiu pasakyti – tarptautinių organizacijų, kritiškai įvertinusių daugelio mokslinių tyrimų rezultatus, rekomendacijomis. Na, ir žinoma, specialiomis žiniomis, įgytomis „graužiant“ epidemiologijos vadovėlius, kuriuose, be kita ko, surašyti ir bendrieji infekcinių ligų epidemiologijos, protrūkių valdymo, epidemiologinės kontrolės principai“, – akcentavo epidemiologė.
„Nesu tikra, ar visi „ekspertai“ bent atsivertę tuos vadovėlius buvo... Todėl kviečiu suprasti, kad visuomenei dabar reikia ne greitai „kepamų“ receptų, kokie „gelbėjimo planai“ turėtų būti taikomi, o realaus, sunkaus, nuolatinio darbo. Ir pagrindinis tikslas – atgauti šiuo metu dėl labai išaugusio COVID-19 atvejų skaičiaus bei išteklių stokos dalinai užleistas pozicijas, t. y. valdyti infekcijos plitimo grandinę, vykdant operatyvų kontaktų atsekamumą ir taikant tikslines intervencijas. Tam mums dabar kritiškai reikia visų palaikymo ir pagalbos“, – feisbuke situaciją komentavo R. Lingienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...