- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ragenos transplantacija laikoma viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių audinių ar organų transplantacijos sričių. Sausio mėnesį Kauno klinikose atliktos pirmosios pasluoksninės keratosplastikos operacijos, pritaikant naujus ir dar saugesnius metodus.
Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius.
Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studijų laikų: „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau tik būdama 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.“
Pacientė pasakoja, jog toliau blogėjant regėjimui ji vėl apsilankė pas gydytoją ir išgirdo nemalonias žinias – moteriai buvo nustatyta ragenos liga, kurią išgydyti galima tik persodinant rageną, o tiksliau – tam tikrus ragenos sluoksnius. „Po transplantacijos jaučiuosi gerai, manau, kad viskas praėjo sklandžiai. Didelio jaudulio nejaučiau, nes pasitikiu čia dirbančiais specialistais, matau, jog pacientams yra taikomi naujausi gydymo metodai ir džiaugiuosi nuoširdžiu jų darbu“, – teigia moteris.
Akinius užsidėjau tik būdama 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.
„Pasluoksninės endotelinės keratosplastikos atliekamos, kuomet pažeisti ir neatsistato vidiniai ragenos sluoksniai, užtikrinantys pastovų ragenos skaidrumą. Esant šių ragenos struktūrų pažeidimui ir sutrikus funkcijai, skystis iš priekinės akies kameros skverbiasi į kitus ragenos sluoksnius, kurie paburksta, o procesui užsitęsus – negrįžtamai sudrumstėja. Todėl labai svarbu, kad operacija būtų atliekama laiku, kol visa ragena nesudrumstėjusi. Šiandien, atsižvelgiant į dabartines specialistų pasirengimo ir šiuolaikinių technologijų galimybes, viskas priklauso tik nuo donorinės medžiagos“, – akcentuoja profesorė Reda Žemaitienė. Kaip rašoma pranešime spaudai, šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikų Akių ligų klinikoje.
Siekiant tobulinti transplantacijų metodiką ir operaciją atlikti dar saugesniu būdu, Akių ligų klinikos specialistai buvo apmokyti operacijos naujovių. Kol kas donorinės ragenos persodinimas yra vienintelis gydymo būdas aklumo, kurį sukelia sudrumstėjusi ragena, galimybė.
Gydytoja pabrėžia, kad vienas sudėtingiausių šios operacijos momentų – donorinio ragenos audinio paruošimas: „Tokio tipo operacijose siekiama, kad persodinamas donorinės ragenos sluoksnis būtų kuo plonesnis, idealiu atveju – mažiau 100 mikrometrų storio. Saugiam ir tiksliam šio etapo atlikimui naudojama speciali dirbtinė akies priekinė kamera, kurios pagalba sukuriamas tam tikras spaudimas po ragena. Priklausomai nuo turimos donorinės ragenos storio, pasirenkamas reikalingas pjūvio gylis. Tuomet specialiu pjaunančiu instrumentu atskiriami paviršiniai ragenos sluoksniai nuo vidinių. Tik vidiniai donorinės ragenos sluoksniai pritvirtinami prie paciento ragenos, atliekant tam tikras manipuliacijas.“
Atlikus keratoplastiką naująja metodika, pacientas jaučiasi panašiai kaip po kataraktos operacijos: operuotos akies neskauda, ji neašaroja, nebijo šviesos. Po operacijos pacientui vos dvi dienas rekomenduojama laikytis tam tikro režimo.
Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė pasakoja, kad prasidėjus pasluoksninių ragenų transplantacijai arba kitaip – pasluoksninių keratoplastikų erai – ir sukūrus efektyvias technologijas bei operacines metodikas, stebimas nuolatinis tokių operacijų skaičiaus augimas pasaulyje.
Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Lietuvoje šiuo metu per 100 žmonių laukia donorinės ragenos. 2018 metais Lietuvoje buvo atliktos 44 keratoplastikos.
Lietuvoje pirmąją ragenos endotelio transplantaciją prieš 3 metus atliko Kauno klinikų gydytojas oftalmologas prof. Vytautas Jašinskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...