- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gyventojai gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras? Kada iš tikrųjų reikia mokėti už gydymą, o kada sveikatos priežiūros įstaigos tik to pageidauja? Skirtumus aiškina Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai.
Teisė į paslaugas
„Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški“, – teigia VLK atstovai.
Iš tiesų apdraustieji papildomai nemokėdami turi gauti medicinos paslaugas tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasomis. Šias gydymo įstaigas teisės aktai įpareigoja aiškiai informuoti apie teikiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis mokamas paslaugas, galimybę jas gauti neprimokant. Ši informacija turi būti suprantamai skelbiama ir gydymo įstaigų interneto svetainėse.
Atsižvelgdama į itin dažnus gyventojų paklausimus dėl mokėjimo už gydymą, tyrimus ir procedūras, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) patikrino, kaip informacija apie kompensuojamąsias paslaugas pateikiama su ligonių kasa sutartį turinčių 129 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų interneto svetainėse. Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė jų šios informacijos neskelbia, ji neišsami arba sunkiai randama.
Dažnai šios gydymo įstaigos savo skelbiamuose kainoraščiuose iš viso nenurodo teikiamų iš valstybės lėšų mokamų paslaugų – pateikia tik mokamas arba iš dalies mokamas paslaugas. Taip pat skelbiama, kad už tam tikrus tyrimus (pavyzdžiui, echoskopiją) turėdami siuntimą neturi mokėti tik įstaigoje prisiregistravę pacientai, o neprisiregistravusieji turi susimokėti. Be to, neprisirašiusiems pacientams taikomos didesnės kainos. Kartais svetainėse pateikiamos gydymo įstaigose už paslaugas mokėtinos sumos su prierašu, kad už tas paslaugas gali sumokėti ligonių kasos.
Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški.
Už ką moka dažniausiai?
Suklaidinti netikslios informacijos gydymo įstaigų interneto svetainėse ar jos neradę, taip pat negavę tinkamo paaiškinimo pačiose įstaigose, pacientai moka priemokas už valstybės lėšomis mokamas paslaugas. Ligonių kasos duomenimis, daugiausia priemokas pacientai moka už dienos chirurgijos paslaugas (pvz., kataraktos, lazerines venų operacijas ir pan.) didelėse privačiose gydymo įstaigose, nors dėl šių paslaugų jos turi sutartis su ligonių kasomis. Minėtose įstaigose pernai sausį–spalį už dienos chirurgijos paslaugas vidutinė priemoka buvo apie 500 eurų.
Siekiant, kad žmonės nemokėtų už medicinos paslaugas, kai to nereikia, primenama, kad už gydymą, tyrimus, procedūras nereikia mokėti, jei pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa, ir paslaugą gauna pagal nustatytą eilę. Dėl šeimos gydytojo paslaugų apdraustieji turi kreiptis į įstaigą, kurioje yra prisirašę. Kreipiantis į gydytojus specialistus ar dėl tyrimų reikia siuntimo. Būtinosios pagalbos ir dermatologo paslaugos teikiamos be siuntimo.
Pasiūlyti bent tris
Turint gydytojo siuntimą, gauti specialistų paslaugas ir atlikti tyrimus be priemokų galima bet kurioje viešojoje ar privačioje gydymo įstaigoje, kuri dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa. Galima rinktis sau geografiškai ar kitaip patogesnę įstaigą ar tą, kurioje paslauga gali būti suteikta greičiau, net jei ši gydymo įstaiga yra kitame mieste. Išrašant siuntimą pacientui turi būti pasiūlytos bent trys reikiamas kompensuojamąsias paslaugas teikiančios įstaigos.
Minėtais atvejais gali tekti mokėti, tik jei pacientai paslaugą nori gauti be eilės, patys pasirenka papildomas, brangesnes už valstybės mokamas paslaugas arba paslaugas iš mokamų paslaugų sąrašo (kosmetinę chirurgiją, kosmetologijos procedūras, akupunktūrą, manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vairuotojo pažymėjimui gauti ar vykstant į užsienį ir pan.). Vis dėlto ir pasirinkę brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras apdraustieji turi mokėti ne visą kainą, o tik gydymo įstaigoje taikomos kainos ir kompensuojamosios paslaugos kainos skirtumą.
Apdraustieji raginami gaudami medicinos paslaugas nepirkti katės maiše – jei prašoma sumokėti, būtina išsiaiškinti, kodėl ir už ką. Jeigu vis dėlto pasinaudojama mokama paslauga ir abejojama mokėjimo pagrįstumu, paaiškinimo pirma reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Kai paaiškinimas netenkina, paklausimą su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima pateikti nagrinėti ligonių kasoms.
Įrodžius mokėjimo nepagrįstumą, gydymo įstaiga privalo pacientui grąžinti neteisėtai apmokestintų paslaugų išlaidas. Pernai Vilniaus TLK gavo 15 pacientų skundų dėl mokėjimo už medicinos paslaugas, iš jų 9 buvo pagrįsti, ir gydymo įstaigos pacientams grąžino apie 3,5 tūkst. eurų. Po Vilniaus TLK 2021 m. kontrolės procedūrų dėl priemokų pacientams grąžinta per 36 tūkst. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...