„Prasidėjus koronaviruso pandemijai jaunesnių žmonių mirtys buvo tikra retenybė ir kaskart šokiruodavo. Sergantys COVID-19 liga 85 metų amžiaus ir vyresni žmonės turi 630 kartų didesnę mirties riziką nei šia liga sergantys jauni žmonės, priklausantys 18-29 m. amžiaus grupei. Vaikų iki 4 m. susirgusių COVID-19 liga mirties rizika yra 9 kartus mažesnė nei 18-29 m. amžiaus grupės suaugusiųjų (šaltinis, CDC)“, – rašo profesorius.

Pasak jo, šiuo metu kas dešimtas Lietuvoje stacionarizuotas dėl COVID-19 ligos neišgyvena. Kaip rodo statistika, nuo koronaviruso mirusių jaunesnių nei 60 m. asmenų Lietuvoje sparčiai daugėja, bene kasdien  registruojama mirusių asmenų, kuriems vos 50 metų.

„Jaunesnių asmenų mirtis galima paaiškinti tuo, kad vis daugėja užsikrėtusių jaunų asmenų, be to, galvojama, kad visi tokio amžiaus žmonės serga tik lengvomis ligos formomis. Nėra duomenų, kad virusas būtų mutavęs į tą pusę, kad labiau pažeistų jaunesnius asmenis.

Paprasčiausiai susikaupė daugiau užsikrėtusių jaunesnių žmonių, galbūt jie labiau pasitiki savo sveikata ir nebe taip smarkiai saugosi, gal juos paveikė ta žinia, kad jauni žmonės serga lengva forma ir patys nėra matę sunkiai sergančių. Greičiausiai veikia visi šitie faktoriai. Be to, pasireiškia pandeminis nuovargis, nebepriimama informacija, ji jau nusibodo, kai šneka vienas politikas ar kelios gydytojos, kurių žmogus asmeniškai nepažįsta. Tad savaime suprantama, kad žmonės, kurie ne taip bijo užsikrėsti, saugosi mažiau bei daugiau kontaktuoja ir virusas plinta.

Tai, kad serga jauni žmonės, nieko nuostabaus. Negalima apsigauti ir galvoti, kad jie nesirgs sunkiai. Gali būti, jog dalis iš jų net nežino, kad turi lėtinių sveikatos, imuninė sistemos problemų ar kitų COVID-19 ligos eigą sunkinančių faktorių. Todėl ir jauniems ši liga gali būti sunki ir klastinga, taip pat neaišku, kokie gali būti liekamieji reiškiniai, kurie gali pasireikšti ir po metų ar dar vėliau“, – rašo S.Čaplinskas.

Primename, kad daugiausia mirčių nuo koronaviruso praėjusią parą fiksuota Vilniaus apskrityje, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Čia mirė keturi žmonės, dar du žmonės mirė Tauragės, po vieną – Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus apskrityse.

Mirusieji buvo 50–89-erių metų amžiaus. Pusė mirusiųjų – penki – priklausė 80–89-erių metų amžiaus grupei.

Praėjusią parą mirė šešios moterys ir keturi vyrai.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 825 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 403 užsikrėtusieji.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 95 tūkst. 21 asmuo,  54 tūkst. 836  – tebeserga, 38 tūkst. 957 – pasveiko.