S. Čaplinskas: ir pasiskiepijus nereikėtų pamiršti kaukių (interviu)

Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų vidurkis parai pasiekė 534 atvejus. Ekspertai skambina pavojaus varpais dėl beprasidedančios ketvirtosios pandemijos bangos. Ką reikėtų daryti, kad jos išvengtume, pataria imunologas profesorius Saulius Čaplinskas.

"Tam, kad įveiktume virusą, reikia jog būtų imunizuota apie 70 proc. visos pasaulio populiacijos, įskaitant vaikus. Ar mes tai pasieksime? Galbūt kada nors, bet tikrai ne šiemet ir ne kitais metais", – pastebi S.Čaplinskas.

Tačiau, pasak jo, tokį tikslą įvardyti būtina. O kol jis bus pasiektas, privalome išmokti gyventi naujojoje realybėje – nepamiršdami apie tai, kad kiekvienoje situacijoje virusas kvėpuoja mums į nugarą.

– Praėjusios savaitės naujų COVID-19 atvejų vidurkis kelia nerimą. Ko reikėtų imtis, kad suvaldytume šią beprasidedančią ketvirtąją COVID-19 bangą? Ar viskas daroma, ką reikėtų daryti?

– Pirmiausia reikėtų maksimaliai įvertinti, su kokiu virusu susidūrėme. Tada – įvertinti, kokios galimybės sumažinti jo keliamą riziką kiekvienam žmogui konkrečioje situacijoje, ar tai būtų darbinė, ar laisvalaikio veikla. Toks įvertinimas turėtų būti aiškus, visiems žinomas, kad konkrečioje situacijoje pats žmogus galėtų priimti sprendimą. Nes iš esmės kai kalbame apie koronaviruso plitimą, kalbame apie kiekvieno iš mūsų elgseną. Tai pabrėžia ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Per prievartą pakeisti kito žmogaus elgseną sudėtinga. Turime suprasti, kas kiekvienas esame atsakingi už šios ligos plitimą.

Pirmiausia reikėtų dar kartą aiškiai visiems išaiškinti, kas yra  užkrečiamosios ligos. Kita užkrečiamąja liga susirgs ar nesusirgs žmogus, dažniausiai priklauso nuo jo gyvenimo būdo. Dažnai neužtenka vieno žmogaus pastangų, kaip, pavyzdžiui, lytiškai plintančių infekcijų atveju. Šių ligų plitimas priklauso ir nuo konkretaus žmogaus, ir nuo jo ar jos partnerio elgesio. Kalbant apie peršalimo ligas, tai ar mes jomis užsikrėsime, priklauso nuo to, ar jomis susirgs mūsų šeimos nariai, kolegos, kiti žmonės, su kuriais artimai bendraujame. Nes šios ligos plinta per stambius oro lašelius. Pavyzdžiui, vienas gripu sergantis ligonis vidutiniškai užkrečia keturis kitus žmones. O apie COVID-19 nuo pat pradžių kalbėjome, kad tai ne gripas, nors plinta tais pačiais būdais, tai daug sudėtingesnė liga. Iš pat pradžių aiškinome, kad COVID-19 plinta aštuonis kartus greičiau nei gripas ir nuo šios ligos miršta dešimt kartų daugiau žmonių nei nuo gripo. Delta atmaina užsikrėsti dar lengviau. Tam, kad ja užsikrėstum, užtenka dešimt kartų mažiau nei Uhano atmainos viruso dalelių. Panašu, kad delta koronaviruso atmaina yra labiausiai užkrečiama iš visų žinomų virusų. Iki deltos atmainos COVID-19 plitimas buvo smarkiai sulėtėjęs ir prevencijos priemonių, kurių buvo imtasi, užteko, o kovojant su delta atmaina priemonės gali būti tos pačios, bet jų taikymo apimtis turi būti daug didesnė.

Eiliškumas: pasak S.Čaplinsko, siekti, kad ligoninėse būtų užimta kuo mažiau kovidinių lovų, gali būti vienas artimesnių uždavinių, tačiau ilgalaikis tikslas turėtų būti sustabdyti virusą. D. Umbraso / ELTOS nuotr.

– Ką turite omenyje? Ar į tas priemones įeina ir tam tikri apribojimai galimybių paso neturintiems žmonės?

– Įvedant vien apribojimus galimybių paso neturintiems žmonėms situacija nepasikeis, vien tai nieko neišspręs. Galimybių pasas – tik viena iš priemonių, kuris pats savaime nieko nesprendžia. Prisiminkime, kaip plinta COVID-19. Daugelis galvoja, kad ši infekcija plinta tada, kai žmonės bendrauja su žmonėmis, dėl to ir stengiamasi riboti bendravimą. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies. Taip, kai žmonės bendrauja su žmonėmis, virusas plinta oro lašeliais. Dėl to ir sakoma: laikykis 2 m atstumo, bendrauk kuo trumpiau, dėvėk kaukę. Tačiau yra ir kitas būdas: kai žmogus su žmogum tiesiogiai nebendrauja, bet tie lašeliai jau nusėdę ant įvairių paviršių. Tuose lašeliuose virusas ilgai išlieka gyvybingas. Ir jei kitas žmogus, lietęs tuos paviršius, paliečia veidą – akių gleivinę, nosį, burną – neaišku, ar jis gali užsikrėsti COVID-19. Tačiau toks viruso plitimo būdas neatmetamas.

Yra ir trečias šio viruso plitimo būdas – per orą. Jame aerozolių pavidalu virusas išlieka daug ilgiau ir žmogus jau seniai gali nebebūti tame kambaryje, kur paskleidė virusą, tačiau kitas, atėjęs į tą kambarį ir praleidęs jame ilgesnį laiką, užsikrės. Kaip minėjau, delta atmaina užsikrečiama dešimt kartų greičiau. Ir COVID-19 šiuo metu, panašu, vėl plinta ligoninėse, globos namuose.

Tačiau grįžkime prie viruso plitimo pradžios. Prisiminkime, kaip jis plito kruiziniame laive "Diamond Princess" – juk visi tie žmonės susirgo greičiausiai ne dėl to, kad neplautomis rankomis lietė tuos pačius turėklus. Ten greičiausiai virusas pasklido oru – per ventiliacijos sistemą. Tai jau yra įrodyta atliekant tyrimus laboratorijose su gyvuliukais. Įrodyta, kad, net ir neturėdami tiesioginio kontakto, bet  esant bendrai ventiliacijos sistemai, gyvuliukai užsikrečia COVID-19.

Taigi, jei galvosime vien apie galimybių pasą ar vien skiepus, vis tiek pralaimėsime kovą su virusu. Kiekvienas turi įsisąmoninti, kad net ir pats artimiausias žmogus gali kelti pavojų jo sveikatai pats to nežinodamas.

Be to, dabar jau žinome, kad kai kurios priemonės, taikytos karantino pradžioje, buvo visiškai neefektyvios. Pavyzdžiui, buvo dezinfekuojami tokie dažnai liečiami paviršiai bendro naudojimo laiptinėse, kaip durų rankenos, turėklai. Dabar, kai žinome, kad virusas gali ilgai išlikti ore, suprantame, kad tai nebuvo efektyvu.

Pralaimėsime kovą, jei kalbėsime vien apie šiuos ligonius, nematysime kitų arba akcentuosime vien skiepų svarbą.

– Sudėtinga situacija net ir dėl skiepų. Prezidentas Gitanas Nausėda skaičiuoja, kad rugsėjį turėtume pasiekti 70 proc. pasiskiepijusių ribą. Tačiau ar, dominuojant delta atmainai, to užtenka?

– Nebeužtenka, nes virusas plinta daug greičiau. Tam, kad viruso plitimas būtų iš esmės apribotas, besirūpinantieji, kad viruso plitimas būtų sustabdytas, pirmiausia turėtų įsivardyti tolimą ir artimą tikslą. Kitaip tariant, ko siekiama.

– Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia, kad ligoninėse būtų užimta kuo mažiau COVID-19 ligoniams skirtų lovų.

– Taigi, bet ar toks turėtų būti tikslas? Siekti, kad ligoninėse būtų užimta kuo mažiau kovidinių lovų, gali būti vienas artimesnių uždavinių. Tačiau ilgalaikis tikslas turėtų būti, kad apskritai kuo mažiau žmonių susirgtų COVID-19. Taigi, problemų kartais kyla dėl to, kad painiojamas artimas ir tolimas tikslas. Visų pirma, šie tikslai turėtų būti atskirti, sau ir kitiems aiškiai įvardyti, turi būti apibrėžta, kokiomis priemonėmis bus bandoma jų siekti. Ir jei tikslas yra įveikti šį virusą ir visą pandemiją, tai turi būti aišku ir kokie uždaviniai keliami tam tikslui pasiekti, ir kokiomis priemonėmis to bus siekiama. Tam, kad įveiktume virusą, reikia, kad būtų imunizuota apie 70 proc. visos pasaulio populiacijos, įskaitant vaikus. Nes dabar jau žinome, kad ir vaikai platina virusą. Tačiau pabrėžiu – pasaulio populiacijos, ne vienos ar kelių šalių, regionų. Ar mes tai pasieksime? Galbūt kada nors, bet tikrai ne šiemet ir ne kitais metais. Tačiau tai turėtų būti išsikelta kaip tolimas tikslas, siekiant nugalėti pandemiją.

Artimesnis tikslas – sumažinti šiuo metu sergančių gyventojų, ypač  sunkiai sergančių, skaičių. Tam svarbu visuomenę imunizuoti. Prezidento iškeltas tikslas, kad jau rugsėjį būtų paskiepyta 70 proc. visuomenės, yra geras. Mes turime skiepų, turime gerą sveikatos sistemą, turime išsilavinusių žmonių. Vis dėlto dabar jau aišku, kad jei ir pasieksime 70 proc. Lietuvos gyventojų vakcinacijos lygį, pandemijos nenugalėsime. Tačiau sumažinsime sergančių ir patenkančių į ligonines bei nuo šios ligos mirštančių žmonių skaičių. Būtume ir patrauklesni kitiems – atvažiuotų daugiau turistų, sparčiau vystytųsi ekonomika.

Reikia galvoti, kokie turėtų būti kiti uždaviniai, kad artėtume prie tikslo – visiškai eliminuoti virusą. Taigi, jei mes kol kas negalime šio viruso ir jo grėsmės eliminuoti, pabandykime bent jau sumažinti jo galimybes sparčiai plisti ir mūsų galimybę sunkiai sirgti.

Čia vienas svarbiausių uždavinių turėtų būti, kad žmogus suprastų, kodėl jam reikia žinoti – užsikrėtęs jis COVID-19 ar ne. Jei užsikrėtęs – dešimt dienų, kai kuriais atvejais – septynias jis turėtų izoliuotis, saugotis, kad neužkrėstų kitų. Ir atitinkamai turėtų būti informuoti tie žmonės, su kuriais jis bendravo dar nežinodamas, kad yra užsikrėtęs. Kad jie galėtų pasitikrinti, ar neužsikrėtė. Dėl to labai svarbu testuotis.

Delta atmainos atveju net ir kai kurie pasiskiepiję žmonės platina virusą lygiai taip pat, kaip ir neskiepyti.

– Tačiau nuo pirmadienio galimybės pasidaryti šį testą nemokamai yra apribotos.

– Ir tai yra labai blogai, nes, apribojus testavimą, mes paprasčiausiai nežinosime, kur tas virusas plinta. Jei nebus diagnostikos, testavimo, žmogus nežinos, ar jis yra užsikrėtęs, o nežinodamas, ar užsikrėtęs COVID-19, ar ne, elgsis abejingai.

Kitas dalykas, kad skirtingų žmonių imunitetas koronavirusui susiformuoja skirtingai ir išlieka skirtingą laiką. Jei galvosime, kad pasiskiepijau, ir viskas, to užtenka, jokių saugumo priemonių nebereikia, tai irgi bus neteisinga. Nes imunitetas tokiu atveju gali būti iki galo nesusiformavęs. Antra, seniai pasiskiepijusių žmonių imunitetas jau gali būti išblėsęs. Ir jis pirmiausia išblėsta tiems, kurie turi imunodeficitą. Tai daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Galų gale, jau dabar žinome, kad delta atmainos atveju net ir kai kurie pasiskiepiję žmonės platina virusą lygiai taip pat, kaip ir nepasiskiepiję. Vadinasi, negalime daryti prielaidos, kad 70 proc. visuomenės pasiskiepijo ir jau galime grįžti į normalų gyvenimą – tokį, kokį gyvenome iki pandemijos. Nuo pat pandemijos pradžios, kai supratome, su kuo susidūrėme, ir PSO, ir Europos Komisija sako: turime išmokti gyventi naujoje realybėje, realybėje su virusu. Ir mūsų gyvenimas joje priklauso nuo pasitikėjimo mokslu, gydytojais, vienas kitu, galų gale – pasitikėjimo valdžia. Žinoma, būtų gerai, kad sprendimai būtų maksimaliai pagrįsti ir būtų išaiškinta, kodėl jie priimami. Ir reikėtų kalbėti ne apie totalią žmonių kontrolę, o apie galimybę valdyti situaciją.

– Taigi svarbi žinutė būtų ne tik pasiskiepyti, bet ir elgtis atsakingai?

– Be abejo, ir pasiskiepijus nereikėtų pamiršti kaukių, 2 m atstumo, stengtis bendrauti neilgai ir plauti, dezinfekuoti rankas. Tik laiku taikomų, tikslingų, visos apimties ir žmonių palaikomų priemonių visas kompleksas gali būti efektyvus.

– Ar dabartinė SAM vykdoma informacinė kampanija, aiškinant skiepų naudą, yra efektyvi? Atrodo, informacijos daug, tačiau dalies visuomenės antivakseriškos nuotaikos nedingo.

– Galiu pasakyti tik tiek, kad skiepų komunikacija – ypatinga tema. Man teko dalyvauti ne vienuose PSO organizuotuose mokymuose apie skiepus, šia tema teko komunikuoti visoje Lietuvoje. Šiuo metu kaip ekspertas konsultuoju įmones COVID-19 klausimais: susitinku su darbo kolektyvais, atsakau į jiems kylančius klausimus skiepų tema. Reikia kvalifikuotai, tačiau žmonėms suprantama kalba atsakyti į jiems kylančius klausimus. Tai nepaprasta: reikia turėti pakankamai medicininių žinių, žinių apie skiepus, kita vertus, reikia kalbėti paprastai. Ne veltui, prieš įtraukiant naujus skiepus į skiepų kalendorių, PSO rekomenduoja net apie 10 proc. naujai vakcinai skirtos sumos skirti komunikacijai. Tam, kad žmonės suprastų to skiepo reikalingumą. O dabar kalba eina ne tik apie naujus skiepus, bet ir apie naują ligą, nuo kurios skiepai buvo sukurti ypač greitai. Natūralu, kad be aiškios komunikacijos dalis žmonių abejos ir tų naujų skiepų nepriims. Tačiau čia reikia skirti dvi kategorijas žmonių. Juk yra griežtai prieš skiepus pasisakančių žmonių, kurių nuomonės nepakeisi, ir abejojančiųjų, kuriems kilo klausimų, tačiau jie laiku negavo atsakymo iš specialisto ar kanalo, kuriuo pasitiki. Dėl to jie vis atideda sprendimą skiepytis. Čia ryškėja riboto racionalumo reiškinys, pagal kurį veikiama taip: jei nesu 100 proc. kuriuo nors klausimu garantuotas, geriau nedaryti nieko, nei padaryti ir vėliau paaiškės, kad tai buvo blogas sprendimas.

– Lietuvoje pražiopsota įtikinti abejojančius žmones, kurie laiku negavo kompetentingų atsakymų į jiems kylančius klausimus.

– Čia aš palieku daryti išvadas žurnalistams. Mano uždavinys yra teikti ekspertinę nuomonę, remiantis ir pasaulinėmis žiniomis, ir patirtimi. Reikia, kad komunikaciją apie skiepus vykdytų žmonės, turintys įvairių patirčių ir įvairių žinių. Ir kiekvienas turėtų teikti pasiūlymus iš savo kompetencijų srities. O dabar situacija tokia, kad, kaip visa Lietuva yra tapusi krepšinio treneriais, taip visi tapę ir virusologais, imunologais, epidemiologais. Dėl to ir susiklostė situacija, kad vaikai beveik metus nelankė mokyklos. To toliau leisti plintant bet kokiam virusui negalima.

– Vis dar nėra aiškaus atsakymo, skiepytis ar nesiskiepyti vėžiu sergantiems žmonėms. Kokia jūsų nuomonė?

– Visiems vieno dydžio drabužiai netinka – turėtų būti sprendžiama individualiai. Antra, iš principo turėtų būti skiepijami sveiki žmonės. Tačiau žinoma, kad žmonių, kurių imunitetas nusilpęs, nesvarbu, dėl kokios priežasties – dėl senatvės, ligų (pirmiausia – dėl onkologinių, hematologinių), organizmą ypač pažeidžia virusai. Vadinasi, juos paskiepyti ypač svarbu. Turi būti įvertinama, ar tokį žmogų galima skiepyti, kad jo ligos eiga nepablogėtų bei ieškoti ir surasti tokį momentą, kai jį galima skiepyti. Visada bus tokių, kurių konkrečiu momentu negalima skiepyti. Pavyzdžiui, žmogus peršalęs, karščiuoja, arba serga aktyvios stadijos chroniška liga. Skiepijimasis gali būti atidėtas tam tikram laikui arba žmogus iš viso neskiepijamas. Vienintelė visiškai aiški kontraindikacija skiepytis – stipri alergija, galinti sukelti anafilaksinį šoką. Tačiau tokių žmonių yra nedaug. Be to, kad būtų apsidrausta nuo tokių stiprių alerginių reakcijų, kur sveikatai kyla rimtas pavojus, paskiepijus žmonės turi 15 minučių pasėdėti vakcinavimo punkte.

Taigi visiems vienodo atsakymo, skiepytis ar ne ir kada, nėra ir negali būti. Čia labai svarbu konsultuotis su gydytoju, kad jis įvertintų situaciją, kada verta palaukti, ir surastų tą momentą, kai žmogų galima paskiepyti, bei patarti, kurią vakciną geriausia naudoti.

– Įrodyta, kad, skiepijantis skirtingų gamintojų vakcinomis, susidaro didesnė apsauga nuo koronaviruso. Jūs rekomenduotumėte vakcinas kaitalioti?

– Čia vėl vienas variantas visiems netinka – reikia vertinti kiekvienu atveju. Tai, kad vieną vakciną galima pakeisti kita, mokslininkai turėjo duomenų dar vasaros pradžioje. Neatsitiktinai Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo paskiepyta skirtingų rūšių vakcinomis ("AstraZeneca" ir "Moderna" vakcinomis – red. past.). Roberto Kocho instituto mokslininkai nebūtų leidę eksperimentuoti su kanclerės sveikata, jei būtų kilusi nors mažiausia abejonė, kad tai daryti yra nesaugu arba kad tai neduoda naudos.

Be to, yra visiškai aišku, kad net ir persirgusiam žmogui reikia skiepytis. Tokie žmonės gauna hibridinį imunitetą.

– "BioNTech" kompanijos vadovas neseniai teigė, kad jų sukurta vakcina veiksminga ir kovojant su delta atmaina, jos modifikuoti nereikia. Vadinasi, visi dabar turėtų skiepytis "Pfizer-BioNTech" vakcina?

– Yra atlikti tyrimai, rodantys, kad visos šiuo metu ES rinkoje esančios vakcinos nuo COVID-19 suteikia apsaugą nuo delta atmainos, tik procentai kažkiek skiriasi. Tačiau, kaip minėjau, aišku ir tai, kad kai kurie žmonės, ir paskiepyti nuo koronaviruso, šia liga apsikrėtė. Kai kurie apsikrėtę serga besimptome forma ar lengviau, tačiau kai kurie pakartotinai užsikrėtę gali sirgti sunkiau. Bėda, kad kai kurie visiškai  paskiepyti žmonės, užsikrėtę delta atmaina, gali lygiai taip pat efektyviai platinti virusą, kaip ir neskiepyti. Štai kodėl JAV ligų kontrolės centras tam tikrose didelės rizikos situacijose ten, kur daug žmonių būriuojasi uždarose patalpose, net pasiskiepijusiems rekomenduoja dėvėti medicinines kaukes. To turėtume nepamiršti ir mes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>>> PONUI ČAPLINSKUI \\\\\.../////

>>>  PONUI ČAPLINSKUI \\\\\...///// portretas
Bendraminti, per vėlai tą "propiesorių" įspėjai,jau jis apsišikęs iki ausų,tik besmegenė kakta dar truputį matosi.

Anonimas

Anonimas portretas
Pranašas.... atsibodai iki gyvo kaulo.

pastebėjimas

pastebėjimas portretas
Lapkričio mėnesį paskiepyti keliaus į gardus, neskiepyti į getus. Manantys, kad eksperimentinis tirpalas leis jums nevaržomai uliavoti yra arba naivūs, arba tiesiog kvaili.
VISI KOMENTARAI 31

Galerijos

Daugiau straipsnių