S. Čaplinskas: ką apie pandemijos valdymą savo metiniame pranešime pasakė G. Nausėda?

Ką prezidentas pasakė apie pandemijos valdymą savo metiniame pranešime?

„Prezidentas sakė, kad neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą ir, kad mūsų visų gyvenimas negali dar kartą sustoti. Šiais žodžiais, mano manymu, pasakyta labai daug. Nuo savęs dar pridėčiau, kad kova su virusu neturi atnešti daugiau žalos, nei pats virusas. Užsitęsęs pirmas karantinas ir nepagrįstas kitų sveikatos priežiūros paslaugų ribojimas sukėlė Lietuvos gyventojų perteklines mirtis. Antras karantinas įvestas per vėlai, o jo pertekliniai ribojimai užsitęsė per ilgai. Tačiau, jeigu pirmo karantino valdymui buvo būdingas OV („viduriavimas žodžiais“), tai antram – daugiau realios veiklos, nors proaktyvios komunikacijos klausimas vis dar liko neišspręstas, o pandeminis nuovargis mažina gyventojų motyvaciją ne tik saugotis viruso, bet ir norą skiepytis“, – socialiniame tinkle rašė S. Čaplinskas.

Ar turėjo prezidentas dar kartą paraginti skiepytis? Profesorius mano, kad tai nebuvo būtina. „Jis jau parodė pavyzdį viešai pasiskiepydamas. Kas norėjo, tas ne tik pamatė, bet ir išgirdo. Dabar metas apie skiepus komunikuoti profesionalams, kad atsakytų į žmonėms kylančius klausimus ir sumažintų abejojančių skiepais gretas“, – dėstė užkrečiamųjų ligų specialistas. 

Ar iki vidurvasario pavyks paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų? Anot profesoriaus, prezidento iškeltas tikslas – ambicingas ir aiškus. „Iš esmės nėra prasmės ginčytis, kada pavyks įgyvendinti šį tikslą. Manau, kad dėl daugėjančio abejojančių skiepais žmonių skaičiaus, kurie negauna atsakymų į jiems rūpimus klausimus, gali būti sunku pasiekti šį tikslą, nors ir bus pakankamai vakcinų. Todėl svarbiausias dėmesys išlieka intensyvinti gyventojų poreikius atliepiančią skiepų komunikaciją“, – rašė S. Čaplinskas.

Ar iki vidurvasario pavyks paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų? Prezidento iškeltas tikslas – ambicingas ir aiškus. Manau, kad dėl daugėjančio abejojančių skiepais žmonių skaičiaus, kurie negauna atsakymų į jiems rūpimus klausimus, gali būti sunku pasiekti šį tikslą, nors ir bus pakankamai vakcinų.

Anot jo, karantino ribojimai, kai vaikai buvo mokomi nuotoliniu būdu, – tai kraštutinė ir pati grubiausia pandemijos valdymo priemonė. „Negana to, karantino laisvinimai ugdymo įstaigas pasiekė vėliausiai. Prezidento teigimu, nuotolinis mokymasis pernelyg užtruko, nes buvo ignoruojamos kitos išeitys. Mano manymu, visuotinis ugdymo įstaigų uždarymas buvo perteklinis. Visgi, priminsiu, kad ne tik daugelio ribojimų, bet ir skaudžių netekčių buvo galima išvengti, jeigu po pirmosios pandemijos bangos, kuri vasaros laikotarpiu nuslūgo dėl koronaviruso sezoniškumo, nebūtų paskleista visuomenę klaidinanti žinia apie įveiktą pandemiją, o būtų ruošiamasi kitai – rudeninei pandemijos bangai: didinami sveikatos priežiūros įstaigų pajėgumai, užsakomi testai, rengiami testavimo, vakcinavimo algoritmai, komunikacijos strategijos, IT sprendimai, telkiami resursai. Deja, viso šito nebuvo, o ekspertų įžvalgos neretai buvo negirdimos“, – teigė specialistas. 

Anot jo, valdant pandemiją lyderystės klausimas yra vienas iš svarbiausių. „Nuo pat pradžių pandemijos valdymą Lietuvoje lydėjo nepakankama komunikacija ir bendradarbiavimas, įstaigų priešinimas, kas tapo ne tik visuomenės sveikatos, bet ir pasitikėjimo krize, kuri buvo vienas iš svarbiausių prezidento kalbos akcentų. Prezidentas pastebėjo, kad lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą, kai savivaldybėms teko greitai reaguoti priimant svarbius sprendimus. Noriu pastebėti, kad savivaldybių lyderystės aspektu turime tikrai gerų pavyzdžių – pradedant koronaviruso testavimo ir baigiant vakcinavimo iniciatyvomis. Džiugu, kad tai buvo pažymėta“, – rašė S. Čaplinskas.

Kur prezidentas pasikuklino?

„Seimo rinkimų įkarštyje, kai dėl nepasirengimo antrai koronaviruso bangai susirgimų kreivė šovė į viršų, prezidentas ėmėsi iniciatyvos suburti realią, o ne „popierinę“ ekspertų tarybą, kuri prisidėjo prie tvaresnio pandemijos valdymo, pradedant realiu sergamumo koronavirusu statistikos vertinimu, problemų įvardijimu ir sprendimų siūlymu, – dėstė profesorius. – Ko apie pandemijos valdymą nepasakė prezidentas? Kad daugelis pandemijos valdymo įrankių Lietuvoje buvo diegiami gerokai pavėluotai, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Kad esame pakeliui į normalų gyvenimą, kurį padės greičiau pasiekti vakcinacija ir testavimas.“