S. Jasevičiūtė – atvirai apie donorystę ir inksto laukiančią artimą draugę

Pastarąją savaitę Brigitos vardas spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo linksniuojamas ne kartą. Brigita – pirmos grupės neįgalioji, laukianti inkstų transplantacijos. Tokių žmonių Lietuvoje šiuo metu yra apie 150. Prieš kelias savaites moteriai nušvito viltis, atsirado tinkamas donoras, tačiau jo šeima po paros persigalvojo, ir Brigita su grupe kitų žmonių, taip pat laukiančių transplantacijos, liko nusivylę.

Pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK rodomoje laidoje „Nuo... Iki...“ moteris atvirai papasakos, kas nutiko, kad patyrė net tris inkstų transplantacijas, tačiau šiandien vėl kasdien laukia donoro, atskleis, ką reiškia gyventi dializuojamai kas antrą dieną, ir ką atsisveikinimo ir pageidavimų laiške ji kaskart rašo savo artimiesiems.

37-erių Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė, artima Brigitos draugė, viena pirmųjų pasidalino jos įrašu socialiniuose tinkluose apie atšauktą transplantaciją. Brigitos istorija sulaukė šimtų pasidalinimų, o istorija pateko į žiniasklaidą. „Aš labai dažnai bendrauju su Brigita ir kaskart pagalvoju: Dieve mano, bet kuriam iš mūsų nutiktų taip, kaip yra tau, tu užsidarytum savęs gailesčio kokone ir inkštum, ir galvotum koks tu nuskriaustas. O Brigita – nė velnio! Ji daro tai, kas jai patinka, visada džiaugsminga, visada laiminga, nors aš žinau, kiek laiko jai suvalgo dializės, kaip tai skausminga, ir ji vis vien susitikusi su manimi sugeba juoktis, iš to, kad yra žmogus, kuris niekada „nesiusioja“, – pasakos Skaiva.

Ji, kaip ir pramogų verslo ryklys Arūnas Valinskas, bei populiarios lietuviškos repo ir hip-hopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas- Svaras, bei daugelis kitų garsių žmonių, taip pat yra pasirašiusi donorystės sutartį. Ir apie savo norą tapti organų donore Skaiva sako pasikalbėjusi ne tik su sutuoktiniu, bet ir kitais šeimos nariais. „Mylimo žmogaus netektis bet kokiu atveju siaubingai skaudus reikalas, bet žinau vieną dalyką, kad nė vienas, kuris mirė, ir mus paliko, negrįžo atgal. Tai kad ir kaip būtų sunku, kam užkasti, ar sudeginti gerą dalyką? Manau, priėmę sprendimą padovanoti mirusio artimojo organus, po kiek metų džiaugsis pagalvoję – mano mylimo žmogaus širdis dar plaka, ir kitas žmogus gali gyventi“, – įsitikinusi Skaiva.