SAM apie Respublikinę Šiaulių ligoninę: šiuo metu nėra pagrindo nušalinti vadovą

„Šiuo metu tikrai nėra pagrindo nušalinti ligoninės vadovo, nes tikrai tyrimas nėra pradėtas, nėra atliktas. Natūralu, kad vienas iš mūsų grupės uždavinių bus išsiaiškinti visas aplinkybes ir tik tada priimti kažkokius sprendimus,“ – spaudos konferencijoje sakė viceministras“.

Įtarimus R. Mažeikai kartu su dar aštuonių gydymo įstaigų vadovais yra pareiškusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliekanti plataus masto tyrimą dėl viešųjų pirkimų šalies gydymo įstaigose. Viceministras sako, kad tyrimas tebevyksta ir „kažkokių išvadų jame tikrai nėra“.

„Tikrai galima objektyviai tirti. Reikėtų suprasti, kad tyrimas nevyksta, kai sukviečiami visi darbuotojai ir klausiama bendros grupės nuomonės. Ne – tai yra darbas grupėse, su skirtingomis darbuotojų grupėmis, užtikrinant jiems saugią aplinką ir stengiantis iš jų išgirsti, kas tiesiogiai juos kamuoja jų darbo aplinkoje“, – pridūrė jis.

Anot jo, ministerijos sudaryta darbo grupė kalbėsis „ir su vadovais, ir su visais kitais darbuotojais, kad išklausytumėme jų nuomonę ir suprastumėme, kokie procesai vyksta gydymo įstaigoje“.

Ministro patarėja Simona Bieliūnė ragino kol kas nesieti medikės savižudybės su mobingu, „kol neturime įrodymų, kad būtent jis turėjo įtakos jaunos gydytojos pasitraukimui iš gyvenimo“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį sudarė darbo grupę, kuri aiškinsis situaciją Šiaulių ligoninėje po šios įstaigos medikės mirties, ji išvadas dėl atmosferos įstaigoje ir siūlymus turėtų pateikti turėtų iki rugpjūčio 1-osios.

Anksčiau šią savaitę skelbta, kad teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

A. Pečkauskas pabrėžė, kad pirmąją savaitę ministerija didžiausią dėmesį skyrė skubiai darbuotojų psichologinei pagalbai, taip pat jau gavo iš įstaigos prašytą papildomą informaciją, aiškinantis galimas nelaimės priežastis.

Viceministras teigė, kad dar 2019-aisiais ministerija gavo skundų Šiaulių ligoninės medikų, daugiausia – dėl darbo sąlygų užtikrinimo, juos nagrinėjo Darbo inspekcija, 2020-ųjų gruodį gautas pranešimas dėl ligoninės reorganizacijos.

Po medikės mirties ministerija informuoja gavusi 10 anoniminių ar viešų kreipimųsi dėl mobingo, darbo sąlygų, tačiau ne visi skundai yra dėl Šiaulių ligoninės. 

„Konkretūs įtarimai ligoninės vadovybei kol kas nėra pareikšti (...). Ministerija bendrauja su visomis pusėmis, pasiryžusi jas visas išklausyti, nes situacija yra daugialypė, informacija yra kintanti, susijusi su reorganizacijos procesu, mobingo apraiškomis, savižudybės, kaip krizinio įvykio, valdymu bei tinkamų darbo sąlygų užtikrinimu“, – kalbėjo jis.

S. Bieliūnė sako, kad ministerijos atliekamas vertinimas leis atlikti ir kitus veiksmus, kurie būtini tam, kad situacija ligoninėje keistųsi.

„Tokie procesai paprastai atskleidžia įvairiausios faktinės informacijos. Ir jeigu tokių faktų atsiras, dėl kurių bus reikalingi papildomi tyrimai, tai tikrai, mes neneigiame, kad juos inicijuosime“, – sakė ji.

Portalas jau rašė, medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė.

Kaip rašyta anksčiau, 36-erių Šiaulių ligoninės medikės brolis  Artūras Šilinskis teigė, kad jo sesuo buvo nėščia, tačiau apie tai veikiausiai ir pati nežinojo. Su seserimi itin artimai bendravęs vyras tikina, jog šeimai medikė apie ankstyvą nėštumą neprasitarė, tai jie sužinojo gavę mirties liudijimą.

Feisbuko grupės „Šiauliai online“ nuotr.

Sekmadienio vakarą Lietuvos medikų sąjūdis išplatino raštą, kuriuo prašoma, kol vyksta tyrimas dėl medikės savižudybės, nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovybę. „Lietuvos medikų sąjūdis, reaguodamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – RŠL) darbuotojų siunčiamus pagalbos prašymus, reiškia nerimą dėl tebesitęsiančio medikų psichologinio nesaugumo RŠL. Prašome, kol vyksta įvykio tyrimas, nušalinti nuo einamų pareigų RŠL direktorių,  Širdies ir kraujagyslių centro, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro vadovus, bei kitus minimus įvykio kontekste vadovaujančius asmenis, siekiant apriboti psichologinio spaudimo ir įtakos galimybes, bei užtikrinti palankesnę darbo aplinką darbuotojams.  LMS prašo surasti nešališką išorinį ekspertą (ekspertus), kuris (kurie) stebėtų esamą situaciją ligoninėje bei ją koordinuotų. Taip pat prašome į  SAM sudarytą pokyčių inicijavimo grupę įtraukti LMS deleguotą RŠL gydytoją Liną Skučienę bei LR seimo narę Jurgitą Sejonienę“, – rašoma sekmadienį paviešintame kreipimesi.

Kreipimasis adresuotas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kopija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir žiniasklaidai.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos teigė, kad gydymo įstaigoje jiems buvo uždrausta gedėti – ligoninėje statyti jos nuotraukas ir degti žvakes. Tačiau medikai šiam ligoninės vadovybės žingsniui pasipriešino – medikę pagerbė žvakutėmis ir prabilo apie patirtą mobingą.

Šiaulietis Adrijus portalo žurnalistams pasakojo, kad idėja pagerbti prieš save ranką pakėlusią moterį kilo ne gydymo įstaigos administracijai, o medikams ir gyventojams. Vyro žmona – taip pat medikė. „Šiaip pati problema mobingo yra tikrai visuotinė ir tikrai ten labai gili“, – apie gydymo įstaigą pasakojo vyras.