Santaros klinikos: svarbiausia – pacientų išgyvenamumas po transplantacijų

Tuo metu, kai Kauno klinikos pranešė apie rekordinius širdies ir kepenų transplantacijų skaičiumi metus, Santaros klinikų pateikti skaičiai atrodė kukliau. Palyginkime: pernai Kaune atlikta 7 širdies ir 19 kepenų transplantacijos operacijų, Vilniuje – atitinkamai 2 ir 13.

Pasiteiravome, kaip susiklosčiusią situaciją vertina Santaros klinikų, kur tokios operacijos atliekamos sostinėje, atstovai. Pateikiame Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos pateiktus atsakymus į „Kauno dienos“ klausimus.

– Širdies persodinimo operacijų Kauno klinikose daugiau nei Santaros klinikose atlikta pirmą kartą nuo 2016 m., kepenų – antri metai iš eilės. Kaip jūs tai vertinate?

– Transplantologija yra daugiadalykė disciplina ir jos šaknys arba pradžia yra Santaros klinikose.

Geriausias transplantacijų rezultatų vertinimas yra pacientų išgyvenamumas po atliktų transplantacijų. Išgyvenamumo rodikliai Santaros klinikose atitinka geriausių Europos transplantacijų centrų – tiek inkstų, širdies, kepenų, tiek ir kaulų čiulpų transplantacijų. Tai, kad vienais metais transplantacijų daugiau, kitais – mažiau, natūralus dalykas, nes laukiančių transplantacijos sąrašas yra jungtinis ir ne kiekvienas kviečiamas recipientas gali skubiai atvažiuoti – kartais suserga, atsisako ir tada vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje būna didesnis transplantacijų skaičius.

– Ar Kaune šoktelėjęs tokių operacijų skaičius – atsitiktinumas, ar Kauno klinikose geriau veikia potencialių donorų paieškos, bendravimo su potencialių donorų artimaisiais tvarka?

Tai, kad vienais metais transplantacijų daugiau, kitais – mažiau, natūralus dalykas, nes laukiančių transplantacijos sąrašas yra jungtinis.

– Pirmiausia potencialių donorų skaičius priklauso nuo pacientų, kurie atvyksta į vieną ar kitą ligoninę dėl įvykusios katastrofos galvos smegenyse ar sustojus širdžiai, srauto. Todėl vienais metais donorų būna daugiau vienoje ar kitoje ligoninėje. Antra vertus, tai priklauso ir nuo ligoninės profilio ir pacientų, turinčių tam tikrą patologiją, srautų pasidalijimo tarp ligoninių, pvz., Vilniuje galvos trauma, apsinuodijimai yra gydomi beveik išskirtinai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o pacientų, patyrusių insultą, srautas Vilniuje iš esmės dalijasi per dvi ligonines – Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Norime priminti, kad Santaros klinikos, skirtingai nei Kauno klinikos, buvo tapusios koordinuojančiu COVID-19 pandemijos centru. Galbūt ir tai yra vienas faktorių, kodėl kolegoms Kaune potencialių donorų atranka ir paruošimas buvo lengvesni.

– Kiek Santaros klinikose per metus nustatoma potencialių organų donorų? Kuri dalis jų tampa efektyviais donorais?

– Metai nelygūs metams, bet potencialių donorų skaičius – apie 20–30, iš jų vidutiniškai apie 40 proc. tampa efektyvūs.

– Ar Santaros klinikose ruošiamasi gerinti potencialių donorų paiešką, bendravimą su potencialių donorų artimaisiais?

– Laukiame naujojo Mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės paslaugų, paėmimo ir paskirstymo koordinavimo tvarkos aprašo įteisinimo visoje Lietuvoje, kuriame bus numatytas naujas donorystės veiklos koordinavimo modelis ir bus apibrėžti regionų koordinavimo centrai, donorų koordinatorių komandos, jų funkcijos ir finansavimas. Kol kas daugelį metų ligoninė savo viduje, savo jėgomis rengia tobulinimo mokymus, vyksta išsamūs atvejų aptarimai, gydytojai aktyviai dalyvauja Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos ir kitų šalių draugijų organizuojamose konferencijose donorystės klausimais.

– Pernai Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir trijose Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Kuo tokia operacija ypatinga?

– Yra du donorystės būdai. Tai Donorystė po mirties, apimanti donorystę po smegenų mirties ir neplakančios širdies donorystę, ir Gyvoji donorystė, kai inkstą ar dalį kepenų dovanoja sutuoktinis arba artimas giminaitis.

Donorystė sustojus širdžiai Lietuvoje labai retas reiškinys. Tokių donorų yra labai mažai dėl sudėtingo organų funkcijų išsaugojimo, nes, išnykus širdies veiklai, organai, kaip ir visas kūnas, pradeda mirti. Labai greitai organai tampa nebetinkami transplantacijai. Todėl pagrindinis iššūkis susijęs su laiku: po mirties organus eksplantuoti reikia labai greitai – skaičiuojamos minutės, kol dar neprasideda irimo procesas ir dovanotas organas gali išgelbėti gyvybę. Kitas variantas – skubus organų funkcijas išlaikančių aparatų taikymas naudojant normoterminę organų perfuziją, kai organams užtikrinama dirbtinė kraujotaka ir jie išlaikomi kūno temperatūros. Medikų teigimu, neplakančios širdies donorystės atveju vyksta olimpinis laiko skaičiavimas. Iššūkiu tampa ne tik laikas ir jo stoka, bet ir technologinis kompleksiškumas.

Nustojus plakti donoro širdžiai, dažniausiai donorystė apsiriboja audinių (pavyzdžiui, ragenų) ir galbūt inkstų, kurie yra atsparesni kraujotakos sustojimui, persodinimu.

Vėliausiu neplakančios širdies donorystės atveju Santaros klinikose dirbo labai skirtingi specialistai – reanimacijos, radiologų, ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistemos (EKMO) komandos, anesteziologai, dvi chirurgų komandos, laboratorinės medicinos specialistai. Prieš pradedant transplantaciją, kad organai išliktų gyvybingi, jie buvo prijungti prie regioninės perfuzijos – kai kraujotaka sukuriama tik konkrečiuose organuose, o ne visame kūne. Iki pačios transplantacijos ruošiant donorą ir atliekant eksplantaciją dirbo apie 20 specialistų. Nuo donoro širdies sustojimo iki pirmosios chirurgų komandos, kurie išėmė organus, darbo pradžios praėjo mažiau nei dvi valandos. Per tą laiką dar buvo aktyviai bendradarbiaujama su Nacionaliniu transplantacijos biuru, kuris ieškojo tinkamo recipiento, buvo atliekami visi būtini kraujo, suderinamumo tyrimai.

Kai palyginimai – neobjektyvūs

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) duomenimis, 2022 m. registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras paaukojo daugiau nei vieną organą.

Per praėjusius metus atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, iš jų 32 – kepenų. Tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius Lietuvoje. 13 iš jų atlikta Santaros klinikose. Čia taip pat pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.

Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 84 inkstų transplantacijos, iš kurių penkios – gyvo donoro inkstų transplantacijos.

Taip pat atliktos devynios širdies (dvi iš jų – Santaros klinikose), viena plaučio (transplantuotas tik vienas iš dviejų donoro plaučių), viena kasos ir inksto komplekso ir 66 ragenų transplantacijos.

Per 2022-uosius į Lietuvą iš užsienio buvo atgabenti du inkstai ir trys kepenys. Lietuvoje neradus tinkamų recipientų donorinių plaučių transplantacijai, šešis kartus jie buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams.

Pernai ir užpernai pritarimą organų donorystei išreiškė panašus skaičius žmonių – po beveik 5 tūkst.

Gruodžio 31 d. duomenimis, transplantacijos Lietuvoje laukia 317 žmonių: 69 – inksto, 1 kasos ir inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies ir plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Pernai Kauno klinikose registruoti 43 potencialūs organų donorai, Santaros klinikose – 31. NTB atstovės komunikacijai Ievos Abromavičienės teigimu, lyginti Kauno klinikose ir Santaros klinikose užregistruojamą potencialių organų donorų skaičių neobjektyvu. Mat Kauno klinikos yra vienintelė ligoninė, registruojanti tokius donorus Kaune, o Vilniuje tokius ligoninės yra dvi: Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL). Šiose dviejose ligoninėse pasiskirsto Vilniuje registruojamų potencialių donorų skaičius. Todėl reikėtų vertinti bendrą pernai Kaune ir Vilniuje registruotų potencialių organų donorų skaičių, ir Kaune jis mažesnis nei Vilniuje: Kaune (Kauno klinikose) – 43, Vilniuje (Santaros klinikose – 31, o RVUL – 23) – 54.

NTB pabrėžia, kad potencialūs organų donorai registruojami ne tik Vilniuje ir Kaune – visose šalies ligoninėse, turinčiose reanimacijos skyrius. Praėjusiais metais jie registruoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje.