Nėščiųjų tyrimai: kurį būdą rinktis?

  • Teksto dydis:

Sparčiai tobulėjant moksliniams tyrimams ir gerėjant jų tikslumui, nėščiosios dar prieš gimdymą turi galimybę sužinoti daugybę aktualios informacijos apie vaikelio sveikatą, atitinkamai pasiruošti jo gimimui.

Prenataliniai nėščiųjų tyrimai yra atskira genetinių tyrimų grupė ir nors dauguma šios grupės tyrimų pacientams atrodo aiškūs ir suprantami, kai kurie diagnostiniai testai nėra vienareikšmiai dėl vieno svarbaus dalyko – rizikos nėščiajai ir vaisiui.

Apie „saugų“ kelią, norint maksimaliai įvertinti vaisiaus būklę ir tai, ką rinkdamasi tyrimus turi žinoti kiekviena nėščioji, pasakoja gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas.

„Prenatalinės diagnostikos metodai yra skirstomi į neinvazinius ir invazinius tyrimus. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad lengviausia tyrimą išsirinkti tiesiog įvertinus keliamą riziką nėščiajai ir vaisiui, deja, viskas yra kiek sudėtingiau. Dažnai optimaliausias variantas būna kelių neinvazinių ir invazinių tyrimų kombinacija, tačiau tinkamai sudėliojus jų eiliškumą, didžiąją dalį atsakymų galima gauti maksimaliai saugiu būdu“, – sako gydytojas.

Pravartu plačiau pasigilinti į dvi – invazinių ir neinvazinių – tyrimų grupes ir atkreipti dėmesį į kai kuriuos tyrimų niuansus.

Invazinė diagnostika

Pagrindiniais invazinės diagnostikos metodais laikomos trys procedūros, jos atliekamos biopsine adata duriant per priekinę pilvo sieną.

* Choriono biopsija. Atliekama 9–13 nėštumo savaitę, tyrimo metu iš placentos imamas ląstelių mėginys, siekiant nustatyti chromosominius ar geninius vaisiaus defektus.

* Amniocentezė. Tai vaisiaus vandenų tyrimas, kurio metu paimama apie 20 ml vaisiaus vandenų, jie pateikiami chromosomų analizei. Gali būti atliekamas nuo 16 nėštumo savaitės, dažniausiai tyrimu siekiama išsiaiškinti vaisiaus chromosomines ligas.

* Kordocentezė. Tai vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas tuo atveju, jei prieš tai atlikti tyrimai neparodė pakankamai informacijos. Tyrimas gali būti atliekamas tik nuo 20 nėštumo savaitės.

Nors šiais diagnostikos metodais galima tiksliai nustatyti vaisiaus genomo ypatumus, įvertinti chromosomų rinkinį, jie taip pat turi ir galimą komplikacijų riziką, įskaitant persileidimo galimybę (1–4 proc).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių