Per savaitę sergančiųjų gripu – keturis kartus daugiau

40-ąją šių metų savaitę (2019 m. rugsėjo 30 d. – spalio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusią (40-ąja) metų savaitę registruota 20 gripo atvejų ir tai keturis kartus daugiau nei užpraeitą savaitę (39-ąją). Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis ir siekė  64,8 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40-ąja savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje. Praėjusią savaitę dėl gripo hospitalizuotas vienas vaikas.

Situacija Kauno apskrityje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 69,1 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune 84,1 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Kaišiadorių rajono gyventojai, kur rodiklis siekia 38,7 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 9,7 proc., susirgimų gripu registruoti 4 atvejai. Vaikai sudaro 57 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 40-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 85,7 atv. / 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 5 gripo atvejai. Vaikai sudarė 64 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

65 m. ir vyresniems asmenims;

nėščiosioms;

asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norėdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama likti namuose ir neužsiimti savigyda.