Sergančiųjų COVID-19 mažėja, bet mirštančiųjų – vis dar per daug

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį teigė, kad nuogąstavimai, kad dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio itin padaugės užsikrėtusiųjų COVID-19, nepasitvirtino, panašu, kad užsikrėtimų kreivė stabilizuojasi.

Jis pabrėžė, kad džiaugtis, jog situacija gerėja, dar negalima, tačiau esama požymių, kad ji gali stabilizuotis. „Labai panašu, kad esame ties kalno viršūne“, – sakė jis.

„Yra pirmų požymių, kad situacija gali stabilizuotis, tačiau turime dar gerą savaitę pažiūrėti į skaičių dinamiką, nes vaikai vėl grįžo į mokyklas. Žiūrėsime, kokių turėsime ar neturėsime papildomų pasekmių“, – tvirtino A. Dulkys.

Didžiausius sergančiųjų srautus skaičiuojančių Santaros klinikų vadovas tikina, kad situacija stabilizuojasi, bet atsipalaiduoti nepataria. 

„Situacija vis tiek išlieka pakankamai įtempta ir gydytojai sunkiai dirba, pandemija dar nesibaigė. Lyg ir būtų galima sakyti, kad paskutinėmis dienomis mes stebėjome šiokį tokį hospitalizacijos skaičių mažėjimą, bet šiandien jis vėl šiek tiek didesnis“, – LNK pirmadienį sakė Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius.

Mirštamumas nuo COVID-19 išlieka toks pats. Pastarosiomis savaitėmis miršta nuo 20 iki 40 žmonių per parą. Anot virusologų, vėstantys orai yra puiki terpė virusui plisti, o ir vakcina negarantuoja 100 procentinio imuniteto.

„Virusologai niekada nesakė, kad prie koronaviruso negalima bus užsikrėsti pakartotinai“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.

Todėl net ir pasiskiepijusiems rekomenduojama atlikti antikūnų testą ir įsitikinti, kad imunitetas virusui yra pakankamai stiprus. 

„Jei yra virš 1000 tų BAU vienetų, tai tikrai imuninė sistema yra pakankamai stipri ir galbūt turėtų apsaugoti ir nuo delta varianto, bet jeigu jau nukrito žemiau 500, tai dabar akivaizdu, jog tikrai neužteks tokios imuninės atminties“, – teigė S. Čaplinskas.

Net ir specialistai nesutaria, ar mirštamumas nuo COVID-19 didėja ar mažėja. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus, mirčių pikas jau praėjo.

„Mirčių skaičius jau mažėja, didžiausią vidurkį turėjome per Vėlines – buvo maždaug 36 mirtys per dieną nuo COVID-19. Dabar nuo Vėlinių tas rodiklis kaip tik eina žemyn“, – sakė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas.

Lietuvoje užfiksuota beveik 6,5 tūkst. mirčių nuo COVID-19. Nors vieni sergamumo ir mirštamumo skaičių augimo dar tik laukia, o kiti tikina, kad jis jau praeityje, Santaros klinikų gydytojams darbo nuo to nemažiau.

„Užimtų aktyvaus gydymo lovų skaičius viršija 80 proc. Taip pat 85 proc. intensyvios terapijos lovų užimta, bet visgi situacija stabilesnė“, – sakė F. Jankevičius.

Visų specialistų akys krypsta į nesiskiepijančius gyventojus, mat jie virusą pasigauna dažniausiai ir serga sunkiausiai. „Tie žmonės vis vien suserga, jie sunkiai serga ir dalis jų, žinoma, miršta“, – teigė F. Jankevičius.

„Skandinavai griežtina sąlygas, tie patys austrai, Nyderlandai, kurie turi didesnį pasiskiepijusių žmonių skaičių. Mums gali vis dėlto reikėti tų nefarmacinių priemonių“, – sakė profesorius M. Stankūnas.

Virusologai mato tik vieną išeitį – nepasiskiepijusiems skiepytis, o tiems, kurie vakcinavosi, sekti savo imuniteto būklę. „Jokia valdžia, jokie įsakymai, įstatymai, jokios baudos, jokios kontrolės nepadės, jeigu kiekvienas iš mūsų nepriimsime to vadinamo informuoto sprendimo“, – teigė S. Čaplinskas.

Kaip skelbta antradieni rytą, praėjusią parą nustatyta 1915 naujų COVID-19 atvejų, mirė 23 žmonės.

Iš beveik 6,4 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyta buvo 411. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 12,1 tūkst. mirčių.