- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau socialiniuose tinkluose atsiranda COVID-19 sunkiai sergančių žmonių prašymų paaukoti jau koronavirusu persirgusių žmonių kraujo plazmos. Dažniausiai prašymuose nurodama sergančiojo kraujo grupė, kai kurie pagalbos prašantys žmonės siūlo ir atlygį už šį gerą darbą. Specialistai pataria tokius prašymus vertinti kritiškai ir dalija patarimus.
Svarbu vertinti kritiškai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė teigia matanti prašymus paaukoti kraujo, pastebi, kad kartais šiuose įrašuose žmonės nurodo savo telefono numerius. Neretai prašymuose nenurodoma, į kuriuos kraujo centrus galima atvykti, tad šie prašymai tampa labai asmeniškais.
„Už kiekvieną negaliu atsakyti, tačiau tokius prašymus vertinu labai blogai, – sako pašnekovė. – Kai kažko trūksta, pati gydymo įstaiga, kraujo centrai kreipiasi pagalbos į visuomenę, informaciją viešina per žiniasklaidą. Tikrai neprašome giminių, kad ieškotų donorų, su jais susisiektų – neužkrauname tokios atsakomybės ir naštos. Grubiai palyginsiu: tokie žmonių prašymai panašūs į tokius – „Duokit pinigų, nes man jų labai reikia.“
L. Kryžauskaitė teigia, kad tokius žmonių prašymus svarbu vertinti kritiškai. „Daugeliu atvejų paskaitome, kad žmogus serga, kad jam kažko reikia, pasidaro gaila, tačiau kritiškai neįvertiname, kas slypi po ta žinute – juk reikia suorganizuoti, reikia paimti, reikia įvertinti, juk nėra taip, kad atsigula žmogus šalia žmogaus ir duoda vienas kitam kraujo plazmą. Juk yra tam tikros procedūros. Jeigu pacientams reikia, tuomet kraujo plazma yra skiriama: reikia įvertinti, ar tam žmogui kraujo plazma veiks, bus efektyvi, įvertinama žala ir nauda. Juk kiekvienas gydymo metodas turi savo paskirtį, indikacijas, vertinama jo žala ir nauda, ir tik tada yra skiriama. Ar skirti konkretų gydymo metodą, tikrai sprendžia ne pacientas. Čia tas pats, kad žmogus sakytų – man skubiai reikia operacijos, kas galėtų mane išoperuoti.“ Pašnekovė tikino neprisimenanti laikų, kai žmogaus būtų paprašyta asmeniškai skelbti tokius prašymus.
Atsargų netrūksta
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vadovės, čia šiuo metu kraujo atsargų netrūksta.
Pašnekovė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai žmonių prašymai išties nustebina. „Esame girdėję netgi tokių prašymų, kai žmogus nori atvykti, priduoti kraują ir tada pasiimti jį ir išsivežti. Pasitaiko ir atvejų, kai atvažiuoja žmonės ir nori kraujo paaukoti konkrečiam asmeniui. Tada sakome, kad savanoriškos donorystės, kokia ji bebūtų, tikslas yra dovanoti ir nesitikėti nieko gauti mainais. Nežinoti, kam tai atiteks. Tikslas yra duoti tai, ką turiu, savanoriškai, nenuslepiant. Kai žmogus nori konkrečiam asmeniui duoti, kai kas gali būti nutylima, tarkim, nesakys, kad serga, turėjo rizikingų dalykų. Tik savanoriška, neprievartinė, ne kažkokiam žmogui skirta donorystė yra paremta saugumu – tuomet žmogus ateina atviras, neturi polinkio kažko nuslėpti, kad tik taptų donoru konkrečiam žmogui. Savanorystės principas – ne kažką konkrečiai donuoti“, – sako pašnekovė.
Donorystė yra paremta saugumu – tuomet žmogus ateina atviras, neturi polinkio kažko nuslėpti, kad tik taptų donoru konkrečiam žmogui.
Ką darytų kraujo centro specialistai, jeigu po žmonių, ypač žinomų asmenų, prašymų aukoti kraujo konkrečiam asmeniui į centrą suplūstų daugybė tautiečių? „Mes pasiūlytumėme jiems dovanoti kraują, nebūtinai plazmą (imame plazmą tik iš tų žmonių, kuriuos įvertiname kaip gerus potencialius donorus), nepanikuosime ir išlaikysime pusiausvyrą. Ir tikrai kviečiu išlaikyti sveiką protą, registruotis, nes į kraujo centrą tikrai nepapuls nė vienas neregistruotas žmogus, – sako L. Kryžauskaitė. – Kartais sukuriamas chaosas ir nebūtinai yra priimami tinkami sprendimai – nes tada prasideda žmonių grūstys, pykčiai. Jeigu reikia pagalbos, prašo gydytojai, įstaigos, tuomet ir kviečiu pasinaudoti šia proga ir padėti pagal nustatytas tvarkas.“
Pašnekovė priminė, kad dėl asmens gydymo visuomet sprendžia gydytojas.
„Per pandemiją pamatėte tai, ko nematėme, sulaukėme daug replikų. Labai dėkoju tiems donorams, kurie tyliai dirba savo savanorišką darbą, kurie donuoja po šimtą kartų ir nepaklausia, kam tas kraujas atitenka, nes žino, kad jis atitenka žmonėms ir jo bus, kai atvažiuos jo artimasis. Tikėkite labiau gydytojais“, – pokalbį baigia specialistė.
Ką pataria?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė tokius žmonių pagalbos prašymus taip pat vertina skeptiškai. „Tai, kad žmogus yra persirgęs COVID-19, dar nereiškia, kad žmogus yra tinkamas donuoti kraujo plazmą. Tikrai žmonėms patariame ne kreiptis į žiniasklaidą ar pagalbos prašymą viešinti socialinėje erdvėje, o siūlome paskambinti į kraujo centrą ir pasiteirauti, koks yra kraujo plazmos poreikis ir kokios galimybės yra ją surinkti. Tikrai nepritariu tokiems pagalbos prašymams“, – sakė dr. D. Remeikienė.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė teigia, kad atvejai, kai žmonės apgula centrą ir nori aukoti kraujo ar jo komponentų tik konkrečiam asmeniui, nėra dažni, labiau pavieniai. „Dažniausiai žmonės nori padėti kitiems ir mes už tai esame labai dėkingi. Tam, kad procesas būtų sklandus, kviečiame žmones skambinti į kraujo centrus ir teirautis apie poreikį ir plazmos tinkamumą. Kai yra poreikis, gydymo įstaigos, kraujo centrai patys kreipiasi į visuomenę pagalbos“, – sakė pašnekovė.
Dr. D. Remeikienė teigė, kad šiuo metu centre kraujo ir kraujo plazmos atsargų trūkumo nėra, tačiau prieš akis – kelios laisvos dienos. „Pasiruošti reikia, tad tikrai nėra per daug. Nežinau, kaip bus po švenčių, bet šiuo metu gyventojų aktyvumas tikrai yra nemenkas. Dėkojame visiems“, – sakė pašnekovė.
Galintys duoti kraujo laukiami Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centre (Santariškių g. 2, Vilnius), Kauno klinikų Kraujo centre (Eivenių g. 2, Kaunas). Taip pat donorų laukiama Nacionalinio kraujo centro padaliniuose: Vilniuje, Žolyno g. 34 ir prekybos centre „CUP“ Upės g. 9, Kaune, Vytauto pr. 13, Šiauliuose, S. Daukanto g. 90, Klaipėdoje, Naikupės g. 28, Panevėžyje, Nemuno g. 75.
Daugiau informacijos apie kraujo donorystę ir centrų kontaktus galima rasti čia.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro kontaktai – čia.
Kauno klinikų kraujo centro duomenys – čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...