Sėslesnio gyvenimo padarinys – hemorojus

  • Teksto dydis:

Pandemija pakeitė daugelio žmonių kasdienio gyvenimo ritmą. Darbas iš namų, nuolatinis sėdėjimas, fizinio krūvio sumažėjimas, pasikeitęs mitybos ritmas ne vienam sukėlė hemorojų arba lėmė šios ligos paūmėjimą. Kaip šios ligos ar jos pasikartojimo išvengti?

Sėslaus gyvenimo palydovas

Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Dažniau suserga žmonės, dirbantys nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantys ir besiskundžiantys vidurių užkietėjimu.

„Per pandemiją išties padaugėjo besiskundžiančiųjų hemorojaus simptomais. Žmonės dažniausiai kreipiasi pastebėję kraują tuštinimosi metu ar po jo, bijodami, kad jiems vėžys. Dažniausiai kraujavimas tuštinimosi metu yra hemorojaus simptomas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali būti ir kitų ligų – uždegiminės žarnyno ligos ar žarnyno vėžio – išraiška. Todėl, pastebėjus tokį simptomą, ypač kai jis vis kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją diagnozei patikslinti“, – komentuoja šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė.

Pasak vaistininko Kęstučio Beržinio, hemorojus gali būti vidinis ir išorinis. „Paprastai vidinis hemorojus neskausmingas, bet dažniau kraujuoja. Išorinis – dažniausiai labai skausmingas ir linkęs komplikuotis tromboze ar nekroze. Jei kraujas dėl įvairių priežasčių ilgai užsistovi mažajame dubenyje, venų sienelės, jungiamasis audinys, raumenys persitempia ir dėl to padidėja mazgai, sukeldami nemalonių simptomų: skausmą, niežulį, deginimą“, – aiškina jis.

Galima gydytis namuose

Šeimos gydytojos teigimu, lengvos stadijos hemorojaus gydyti nereikia. Dažnai jis praeina pats, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Jeigu norime, kad liga neatsinaujintų, reikia stengtis laikytis sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos principų, vengti vidurių užkietėjimo.

„Būtina gerti daug vandens ir valgyti skaidulingą maistą. Tai padės išvengti vidurių užkietėjimo. Labai svarbu būti aktyviems, sportuoti. Kalbant apie medikamentinį gydymą, tinka žvakutės ir kremai, turintys skausmo malšinamąjį, sutraukiantį, kraujavimą stabdantį, uždegimo slopinamąjį poveikį. Sunkesniais atvejais prireikia ir chirurginio gydymo. Bet net ir operacija gali nepadėti atsikratyti problemos visam laikui, jei nesilaikysime tam tikrų taisyklių“, – sako J.Zeidotaitė.

Ji priduria, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau jeigu simptomai nepraeina per savaitę arba jeigu liga kartojasi dažnai, stebimi guzeliai išangės srityje, tuomet būtina šią problemą spręsti su medikų pagalba.

Kad nepasikartotų

Anot vaistininko, jei pacientas nesiims elementarių profilaktikos priemonių, hemorojus sugrįš. Ypač svarbi vidurių užkietėjimo profilaktika, mat sunkiai tuštinantis didėja spaudimas tiesiosios žarnos kraujagyslėse, dėl to būtina didinti išmatų tūrį.

„Išmatų tūrį žarnyne didina brinkstančios skaidulinės medžiagos, pavyzdžiui, balkšvųjų gysločių sėklų luobelės. Jas patartina pradėti vartoti nuo pusės arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti iki 10 g per dieną, greitai išmaišant vandenyje ir iš karto išgeriant. Alternatyva yra linų sėklos – jas nemaltas po vieną valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną reikia užgerti pusantros stiklinės vandens. Toks vandens kiekis privalomas, kad neužkietėtų viduriai. Gardžių ir sveikų salotų galima paruošti iš laminarijų, ypač kai organizme trūksta jodo, kalio, geležies“, – pabrėžia K.Beržinis.

Dažniau suserga žmonės, dirbantys nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantys ir besiskundžiantys vidurių užkietėjimu.

Jis pataria nepamiršti vaisių ir daržovių, ypač raudonųjų burokėlių, jų sulčių, raugintų daržovių, taip pat sėlenų – ypač avižų ir miežių – naudos. Šios sėlenos ne tik sustiprina imuninę sistemą, bet suriša ir pašalina medžiagų apykaitos produktus ar iš išorės gautas nuodingas medžiagas, sulaiko žarnyne vandenį, skatina virškinimo trakto peristaltiką. Per dieną vaistininkas pataria vartoti iki 40 g sėlenų, tačiau jos nevartojamos sergant žarnyno uždegiminėmis ligomis.

„Labai vertingi pusryčiai ruošiami iš stambaus malimo grūdų, smulkintų džiovintų vaisių ir stambiai smulkintų riešutų, išskyrus žemės riešutus. Imame po du valgomuosius šaukštus, užpilame nakčiai vandeniu, kad tik vos apsemtų. Ryte gardiname jogurtu ar kefyru“, – rekomenduoja vaistininkas.

Prieš vartojant vidurius laisvinančių augalų – velniapupių lapų, šaltekšnių žievės, alavijų sulčių, šunobelių vaisių, rabarbarų šaknų – preparatus, būtina pasitarti su vaistininku, nes kartais tokias priemones vartoti yra draudžiama.

Receptai pagal vaistininką

Pasak vaistininko K.Beržinio, būtina stiprinti ir kraujagyslių sieneles – tam tinka erškėčių vaisių užpilas. Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų kavamale erškėčių vaisių iš vakaro reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens. Ryte per dvigubą marlę perkoštą užpilą išgerti per 2–3 kartus – galima pagardinti medumi.

„Jau daug metų savo pacientams siūlau gamtos dovaną venoms, kurios vaistinėje nenusipirksi – tai lazdyno lapai. Jie renkami birželį–liepą. Du valgomuosius šaukštus džiovintų smulkintų lapų reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens, uždengti pusvalandžiui ir gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną prieš valgį“, – aiškina vaistininkas.

Kiekvienai šeimai vaistininkas siūlo vasarą pasigaminti jonažolių aliejaus, kuris tinka ne tik hemorojui, bet ir nudegimams, nudrėskimams, negyjančioms žaizdoms gydyti.

„Šviežius jonažolių žiedus sudėkite į stiklainį, užpilkite rafinuotu saulėgrąžų ar kukurūzų aliejumi taip, kad apsemtų žiedus 2–3 cm. Uždenkite ir laikykite saulėtoje vietoje 1–1,5 mėnesio, reguliariai pavartydami. Ekstraktas turi būti prisirpusių vyšnių spalvos. Perkoškite per tankų audinį, palaukite, kol atsiskirs aliejinis sluoksnis nuo vandeninio, ir juos atskirkite. Aliejinę ištrauką laikykite šaldytuve“, – receptu dalijasi K.Beržinis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių