- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimas Lietuvoje vyko vangiau, rodo Statistikos departamento penktadienį pateikiami duomenys.
Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio nuo COVID-19 iš viso paskiepyta 94 tūkst. 630 žmonių, o pirmąjį skiepą gavo 61 tūkst. 960, kai savaite anksčiau per atitinkamą laikotarpį iš viso paskiepyta 125 tūkst. 718 žmonių, pirmąjį skiepą gavo 107 tūkst. 256 žmonės.
Ankstesnės savaitės skiepijimo vidurkis pirmuoju skiepu siekė rekordinius 15,3 tūkst. per dieną, šią savaitę vidurkis sudaro 8 tūkst. 851 paskiepytą žmogų per dieną.
Daugiausia žmonių per pastarąją savaitę pirmąja doze paskiepyta praėjusį penktadienį – 15 tūkst. 576. Mažiausiai, 83 žmonės, pirmąja doze paskiepyti sekmadienį.
Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, jog skiepijimas vyksta gana tolygiai, o statistikai įtakos gali turėti pavienės dienos, kai vakcinuojamas didesnis kiekis žmonių.
„Reikšmingų kažkokių pokyčių nemanome, kad bus. Žinoma, jeigu lyginame su savaite, kuri buvo po Velykų, kai buvo didžiausi skiepijimai, tada galime sakyti, kad yra skirtumai tam tikrų dienų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tada buvo neskiepijama kelias dienas, nes vakcinos buvo pristatytos vėliau, tai tiesiog daugiau buvo pristatyta per vieną dieną“, – BNS sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
„Savaitės bendrinės sumos tikrai nesikeis ir tie tempai tikrai nelėtėja“, – pridūrė jis.
Tarp savivaldybių pagal paskiepytų gyventojų dalį ir toliau pirmauja Neringa bei Birštonas, kur bent vieną vakcinos dozę yra gavę atitinkamai 40,2 proc. ir 36 proc. gyventojų. Mažiausiai gyventojų paskiepyta lieka Šalčininkuose ir Visagine – atitinkamai 12 proc. ir 13 proc.
Iš didžiųjų miestų daugiausiai gyventojų paskiepyta bent viena doze išlieka Kaune – 25,4 proc., Alytuje šis dalis sudaro 23,7 proc., Panevėžyje – 21,8 proc., Vilniuje – 21 proc., Šiauliuose – 20,6 proc. Klaipėdoje 19 proc. Pasiskiepijusių gyventojų dalis miestuose per savaitę paaugo maždaug dviem procentiniais punktais, eiliškumas išliko toks pats.
Šiuo metu bent viena vakcina paskiepyta daugiau nei penktadalis – 21,8 proc. šalies gyventojų. Didžiausia gyventojų dalis paskiepyta 70-79 metų amžiaus grupėje – 61,4 proc. Tarp 80 metų ir vyresnių gyventojų paskiepyta 47,8 proc. 60-69 metų amžiaus grupėje pasiskiepijusių yra 41 proc., o 50-59 metų grupėje – 21,9 proc. Kitose amžiaus grupėse paskiepyta po kelis ar keliolika procentų.
Pirmąja vakcinos doze paskiepyta 610 tūkst. 150 žmonių, abiem – 237 tūkst. 585 arba 8,5 proc. gyventojų.
Lietuva iki šiol yra gavusi 919,8 tūkst. vakcinos dozių, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Iki šiol sunaudota 847 tūkst. 735 dozių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...