Skaičiuojama, kad širdies nepakankamumu visame pasaulyje serga apie 64 mln., vien Lietuvoje – apie 170 tūkst. žmonių. Apie šios ligos priežastis, simptomus ir gydymą – pokalbis su Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininke, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generaline direktore gydytoja kardiologe prof. dr. Diana Žaliaduonyte (D. Ž.) ir šios ligoninės gydytoja kardiologe Gabriele Žebrauskaite-Keblikiene (G. Ž.-K.)
– Širdies nepakankamumas – tai kitų, anksčiau buvusių širdies ligų padarinys ar vis dėlto jis gali išsivystyti ir širdies ligomis nesirgusiam žmogui?
D. Ž.: Įprastai tai kitų širdies ligų padarinys, tačiau pasitaiko, kad juo susergama ne dėl kardiologinių ligų, o, pvz., cukrinio diabeto, tam tikrų skydliaukės ligų, nutukimo ir pan.
Kalbant apie širdies ligas, kurios gali baigtis širdies nepakankamumu, tai dažniausiai yra išeminė širdies liga, iš kurių grupės miokardo infarktas būna dažniausia priežastis. Širdies nepakankamumas taip pat gali būti arterinės hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio ligos), nekoreguotų širdies ritmo sutrikimų, širdies ydų ir kitų ligų padarinys. Todėl auksinė taisyklė, siekiant išvengti širdies nepakankamumo, yra pirminė visų kardiologinių ligų prevencija, siekis jomis nesusirgti. Tam labai svarbus gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pan. Jeigu jau sergama kokia nors liga, pvz., arterine hipertenzija, pacientas persirgo infarktu ar krūtinės angina, būtina šias ligas efektyviai gydyti, kontroliuoti jų simptomus, kad šios ligos nepereitų į širdies nepakankamumą.
– Kokie pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai? Kurie jų dažniausiai ignoruojami?
G. Ž.-K.: Dažniausi širdies nepakankamumo simptomai yra dusulys fizinio krūvio metu, greitesnis nuovargis, kojų tinimas, greitas svorio priaugimas, kosulys, prasta miego kokybė (pvz., dažni pabudimai dėl dusulio), greita širdies veikla. Dažnai minėtus simptomus pacientai sieja su mažu fiziniu aktyvumu, amžėjimu, stresu ar bendru nuovargiu ir dažnai linkę prie ligos prisitaikyti, pvz., lėtina ėjimo tempą, daro dažnesnes pertraukas, mažina fizinį aktyvumą, vengia vartoti skysčius, todėl dažnai širdies nepakankamumas diagnozuojamas pažengusios ligos stadijoje. Atsiradus vienam ar keliems minėtiems simptomams, sergant gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip nekoreguota arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies vožtuvų ydos, širdies ritmo sutrikimai, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą.
– Širdies nepakankamumą gali diagnozuoti tik kardiologas ar ir šeimos gydytojas?
D. Ž.: Siekiame, kad širdies nepakankamumas būtų diagnozuotas kuo anksčiau, ir tai turėtų įvykti šeimos gydytojo kabinete. Džiaugiamės, kad net Europoje esame išskirtiniai, kad Lietuvoje šeimos gydytojas gali skirti auksiniu standartu ankstyvoje širdies nepakankamumo diagnostikoje vadinamą natriuretinių peptidų tyrimą. Jei žymuo padidėjęs, įtariami širdies nepakankamumo simptomai, pacientas turi būti siunčiamas pas gydytoją kardiologą, bet gydymą pradėti skirti jau turėtų šeimos gydytojas.
Neretai širdies nepakankamumas diagnozuojamas, deja, skubios pagalbos skyriuje, kai pacientas atvažiuoja blogos būklės: dūstantis, sutinęs, su kraujotakos sutrikimais. Tokio paciento ligos prognozė blogesnė, jį sunkiau pagydyti, tam reikia ilgesnio gydymo stacionare, sudėtingiau koreguoti visus vaistus, todėl prioritetas yra kuo ankstyvesnė diagnostika. Kiti specialistai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, jei pacientas skundžiasi širdies nepakankamumo simptomais ir siųsti pacientą pas kardiologą.
Gydymo planą pacientui sudėlioja kardiologas. Džiaugiamės, kad Lietuvoje prieinamas visas širdies nepakankamumo gydymas, kompensuojami vaistai. Esminis išskirtinumas, kad vaistų dozės turi būti titruojamos, t. y. iškart negalima skirti pačių didžiausių dozių, jas reikia didinti palaipsniui. Tai daroma tam, kad būtų geras simptomų valdymo efektas, kad neatsirastų šalutinių poveikių, nes, gydant širdies nepakankamumą, jį valdant reikia net kelių grupių vaistų. Tam reikia laiko, kantrybės, o kai gydymas sudėliotas, labai svarbu nenutraukti vartoti vaistus, net kai simptomai palengvėja ar išnyksta. Jei jie išnyksta, vadinasi, gydymas veikia. Jį reikia tęsti.
– Kuo skiriasi ūminis ir lėtinis širdies nepakankamumas?
G. Ž.-K.: Lėtinis širdies nepakankamumas vystosi palaipsniui, per ilgesnį laiką, todėl pacientas iš pradžių gali jausti tik greitesnį nuovargį (pvz., lipant į laiptais į trečią aukštą, reikia daugiau kartų sustoti), dusulį ar kojų tinimą, o simptomai progresuoja palaipsniui. Ūminis širdies nepakankamumas atsiranda staiga arba paciento būklė labai greitai pablogėja, jis sukelia stiprų oro trūkumą, dusulį net ramybės būsenoje ir papildomo deguonies poreikį, silpnumą ir skysčių kaupimąsi plaučiuose. Esant prastai lėtinio širdies nepakankamumo kontrolei, nevartojant vaistų ar nesilaikant gydymo rekomendacijų, liga gali paūmėti ir išsivystyti ūminė būklė. Lėtinis širdies nepakankamumas dažniausiai kontroliuojamas vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais, o ūminė ligos būklė dažnai reikalauja skubios medicininės pagalbos ir intraveninių medikamentų skyrimo.
– Ar širdies nepakankamumas reiškia, kad širdis nustoja veikti?
G. Ž.-K.: Ne, širdis visiškai nenustoja veikti. Širdis vis dar dirba, tačiau jos funkcija susilpnėjusi. Daugelis žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, tinkamai gydant, gali gyventi ilgą laiką ir sėkmingai kontroliuoti simptomus.
Todėl labai svarbus glaudus gydytojo, paciento ir artimųjų bendradarbiavimas, siekiant visapusio gydymo efekto. Laiku vartojami vaistai, rekomendacijų laikymasis, simptomų stebėjimas kasdien padeda ne tik stabilizuoti ligą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Mūsų tikslas – kad pacientas kuo greičiau galėtų grįžti į įprastą rutiną, išliktų aktyvus ir kad liga kuo mažiau trukdytų jo kasdieniam gyvenimui.
Neretai širdies nepakankamumas diagnozuojamas, deja, jau skubios pagalbos skyriuje, kai pacientas atvažiuoja blogos būklės: dūstantis, sutinęs, su kraujotakos sutrikimais. Tokio paciento ligos prognozė blogesnė.
– Kokiais gyvenimo būdo pokyčiais labiausiai galima sumažinti ligos progresavimą? Kokią reikšmę tam turi savikontrolė namuose, pvz., svorio, simptomų stebėjimas?
D. Ž.: Moksliniai klinikiniai ir stebėjimo tyrimai rodo, kad pacientų, kurie žino apie savo ligą, supranta simptomus ir geba namų sąlygomis pasikoreguoti skysčių vartojimą ir diuretikų (šlapimą varančių vaistų) dozę, daug geresnė ligos prognozė, t. y. jų gyvenimo kokybė ir išgyvenamumas geresni. Todėl pacientas, kuriam diagnozuotas širdies nepakankamumas, turėtų stengtis kuo daugiau suprasti apie savo ligą ir išmokti su ja gyventi. To pacientai mokomi ir širdies nepakankamumo kabinetuose, kurių Lietuvoje veikia beveik 30, du iš jų – Kaune: LSMU Kauno ligoninėje ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose.
– Kaip fizinis aktyvumas veikia žmones, sergančius širdies nepakankamumu: padeda ar kenkia?
D. Ž.: Kartais, sergant širdies nepakankamumu, vėlesnėse stadijose žmogaus judėjimas gali būti apribotas ir ligos, ir amžiaus, tačiau bet koks judėjimas padeda. Neturintiems simptomų, jaunesniems tinka nevaržybinis vidutinio intensyvumo sportas, ypač aerobinis (vaikščioti, lengvai bėgti, važiuoti dviračiu, plaukti ir pan.), o tiems, kurie negali būti labai sportiškai aktyvūs, užtenka vaikščioti – daugiau ar mažiau; vis tai reikėtų įsivertinti pagal galimybes, tačiau tai daryti būtina kasdien.
– Koks mitybos vaidmuo valdant ligą?
D. Ž.: Sveika subalansuota mityba – esminis pagrindas valdant įvairias ligas. Kuo mažiau nesveiko maisto ir kuo daugiau virto, troškinto; jokių padažų, daugiau daržovių, vaisių, rinktis liesesnius produktus, papildomai nesūdyti. Sergantiems širdies nepakankamumu svarbu nepamiršti atsižvelgti į suvartojamų skysčių kiekį, kurį reikia riboti. Daug skysčių turi vaisiai – juos reikia priskirti prie suvartojamų skysčių kiekio.
– Kokie gali būti padariniai, jeigu širdies nepakankamumas negydomas, nekontroliuojamas?
G. Ž.-K.: Jeigu širdies nepakankamumas negydomas arba nepakankamai kontroliuojamas, liga palaipsniui progresuoja, o širdies raumuo vis labiau silpsta. Sunkesniais atvejais gali vystytis pavojingos komplikacijos: skysčių kaupimasis plaučiuose, širdies ritmo sutrikimai ar kitų organų veiklos, tokių kaip inkstų, kepenų, smegenų kraujotakos, pažaida.
Ši liga paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę žmogaus būklę. Nuolatinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, baimė dėl simptomų ar galimų paūmėjimų dažnai sukelia nerimą, įtampą ar net depresinių išgyvenimų. Žmogui gali būti sunku susitaikyti su pasikeitusiu gyvenimo tempu, sumažėjusiu savarankiškumu, apribotomis kasdienėmis veiklomis. Dėl to labai svarbus ne tik medikamentinis gydymas, bet ir artimųjų palaikymas, emocinė pagalba, glaudus bendradarbiavimas su gydytoju, kad pacientas jaustųsi saugiau ir galėtų išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
– Kas dažniau serga šia liga: moterys ar vyrai?
D. Ž.: Serga ir vyrai, ir moterys, tik vyrams dažnesnis širdies nepakankamumas su sumažėjusia kairiojo skilvelio funkcija, o moterys daugiau serga širdies nepakankamumu su išsaugota kairiojo skilvelio funkcija. Abiem atvejais reikalingas gydymas, priežiūra ir savikontrolė.
– Kokios naujausios gydymo galimybės ir inovacijos šioje srityje?
D. Ž.: Esminis gydymas – keturios privalomos vaistų grupės, kurios stabilizuoja ligą, koreguoja simptomus. Tai beta blokatoriai, renino-aldosterono-angiotenzino receptorių blokatoriai, mineralkortikoidų receptorių blokatoriai ir SGLT2 inhibitoriai. Siekiant sėkmingo gydymo, idealiu atveju pacientas turėtų vartoti visų šių grupių vaistus, jei tik neriboja tam tikri šalutiniai reiškiniai (pvz., sumažėjęs arterinis kraujospūdis). Pradžioje šios vaistų grupės skiriamos mažomis arba vidutinėmis dozėmis, o vėliau jos didinamos iki maksimalių rekomenduotinų.
Siekiant sėkmingai kontroliuoti ligą, visų vaistų grupių reikia dėl to, kad jie skirtingai veikia ir veikia skirtingas širdies nepakankamumo atsiradimo ir vystymosi grandis.
Be to, jei pacientas turi kitų problemų (pvz., yra širdies ydų, reikalaujančių intervencinės korekcijos, ritmo sutrikimų, kuriems gydyti reikalingas elektrofiziologo įsikišimas, vainikinių arterijų patikra), būtina tai padaryti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriems pacientams širdies nepakankamumui gydyti reikia implantuoti širdies darbą sinchronizuojantį prietaisą (t. y. specialų elektrokardiostimulatorių) ir / arba kardioverterį defibriliatorių. Šie prietaisai taip pat gerai koreguoja širdies nepakankamumo simptomus ir pagerina ligos prognozę.
Esant galutinės stadijos širdies nepakankamumui, sprendžiama dėl indikacijų širdies transplantacijai, kai sunkiai pažeista širdis pakeičiama donoro širdimi. Daliai pacientų, laukiančių donoro širdies, yra implantuojami skilvelių funkciją pavaduojantys prietaisai – jie padeda pacientams sulaukti transplantacijos. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu 67 sunkiai sergantys žmonės Lietuvoje laukia širdies donorų ir transplantacijos operacijos, todėl donorystė yra be galo prasmingas dalykas – taip gelbstimos gyvybės.
– Kiek genetika gali lemti širdies nepakankamumo išsivystymą?
G. Ž.-K.: Genetika gali turėti įtakos širdies nepakankamumo išsivystymui, ypač jei šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ligų ar kardiomiopatijų atvejų, tačiau dažniausiai ji veikia kartu su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip arterinė hipertenzija, diabetas, rūkymas, nutukimas ar gyvenimo būdas. Gydytojo kabinete visada renkama ne tik išsami paciento anamnezė, bet ir teiraujamasi apie šeimos narių širdies ligas, nes tai padeda tiksliau įvertinti paveldimą riziką ir parinkti tinkamiausią stebėjimo ir gydymo taktiką.
Daugelis žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, tinkamai gydant, gali gyventi ilgą laiką ir sėkmingai kontroliuoti simptomus.
– Kaip dažnai pacientai turėtų lankytis pas gydytoją ir atlikti tyrimus?
D. Ž.: Dėl dažnumo nusprendžia gydytojas pagal paciento ypatumus. Po ūmaus širdies nepakankamumo epizodo pacientas turėtų keturis kartus atvykti į širdies nepakankamumo kabinetą (pagal specialią Lietuvoje veikiančią gydytojo ir slaugytojo konsultavimo programą), kur koreguojamas gydymas, vertinami simptomai, pacientas mokomas suprasti savo ligą ir su ja gyventi. Jei liga stabilizuota, priklausomai nuo simptomų, tokį pacientą bent vieną kartą per metus turėtų konsultuoti kardiologas, o šeimos gydytojas – bent kas ketvirtį.
– Kaip atskirti širdies nepakankamumo simptomus nuo kitų, pvz., plaučių, ligų?
G. Ž.-K.: Širdies nepakankamumas ir plaučių ligos (pvz., astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga) gali pasireikšti labai panašiais simptomais, ypač dusuliu, todėl kartais juos atskirti vien pagal simptomatiką sunku. Širdies nepakankamumui labiau būdingas dusulys, kuris stiprėja gulint ar naktį, taip pat kojų tinimas, greitas nuovargis ir staigus svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi. Plaučių ligoms dažniau būdingas švokštimas, kosulys, ypač su skrepliais, ir dusulys, kuris labiau priklauso nuo kvėpavimo takų susiaurėjimo ar infekcijos. Galutinai atskirti šias būkles galima tik atlikus išsamesnius tyrimus, tokius kaip širdies nepakankamumo žymuo NTproBNP arba BNP, širdies echoskopija, plaučių funkcijos tyrimai ar rentgenas, todėl, jei simptomai kartojasi ar progresuoja, svarbu kreiptis į gydytoją.
– Kokie mitai apie širdies nepakankamumą vis dar plačiai paplitę?
D. Ž.: Galbūt pagrindinis mitas, kad širdies nepakankamumas – nepagydoma liga, tai nieko gero jau nebus. Tačiau taip buvo gal prieš 10–15 metų, bet ne šiandien, kai turime visus vaistus su aiškiausiais įrodymais, kad jie padeda stabilizuoti būklę, kai prieinamos intervencinio gydymo galimybės, veikia širdies nepakankamumo kabinetai, kur pacientas labai atidžiai stebimas, gydomas ir mokomas gyventi su šia liga.
Naujausi komentarai