Asmens teisė apsispręsti

STI kritikuoja unifikuotą skiepijimo nuo COVID-19 strategiją, kai visiems (su labai nedidelėmis išimtimis) taikoma bendra taisyklė skiepytis. Visuomeninio instituto ekspertė gydytoja akušerė ginekologė profesorė Dalia Regina Railaitė atkreipė dėmesį, kad vakcinacija nuo COVID-19 tęsiasi mažiau nei metus, todėl kol kas turimi tik artimieji duomenys apie vakcinų poveikį. "Nėščiosios ir žindyvės, kaip jauni žmonės, palyginti su vyresniaisiais, COVID-19 liga serga rečiau. Tačiau nėščiosios ja serga sunkiau. Vis dėlto skiepydami nėščiąsias ir žindyves turime būti labai atsargūs, galvoti apie atokiuosius rezultatus, kuriuos sužinosime po vienų ar kelerių metų. Žinoma, skiepyti rizikos grupėje esančias nėščiąsias, galų gale – tas, kurios nori vakcinuotis, savarankiškai priima tą sprendimą, yra skatintina. Tačiau siekti visų nėščiųjų vakcinacijos ir primygtinai tai rekomenduoti būtų žymiai per anksti", – pastebėjo gydytoja akušerė ginekologė.

STI ekspertė gydytoja onkologė chemoterapeutė docentė Rasa Jančiauskienė teigė palaikanti asmens teisę pačiam priimti sprendimus, susijusius su medicininėmis intervencijomis. Pasak jos, tai yra teisė, kurią gina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. "Tai teisė, įtvirtinta Lietuvos ratifikuotoje biomedicinos srities Ovjedo konvencijoje. Septyniolika metų atlikau ir atlieku įvairių medikamentų, vaistų klinikinius tyrimus, esu keletą metų dalyvavusi Lietuvos kompensuojamųjų vaistų komisijos veikloje, todėl labai neblogai išmanau vaistų kūrimo ir reguliacijos procesus. Tai ilgai trunkantys, sudėtingi procesai, nedažnai besibaigiantys sėkme", – atkreipė dėmesį docentė. Pasak jos, vos 14 proc. visų medikamentų, pabaigus klinikinius tyrimus, yra registruojami vartoti kaip saugūs, efektyvūs. Skiepų srityje šis procentas esą yra didesnis – apie 33 proc. tiriamų skiepų registruojami vartoti. "Tačiau 67 proc. tiriamų vakcinų, baigus klinikinius tyrimus, pasirodo nepakankamai saugios arba nepakankamai efektyvios ir dėl to netinkamos naudoti tolimesnei klinikinei praktikai", – sakė gydytoja.

Vakcina, padariusi žalos

R.Jančiauskienė prisipažino, kad jai, kaip onkologei, labai rūpi vakcinų tolimieji efektai. "Kaip žinome iš gamintojų, vakcinų nuo COVID-19 tyrimai baigsis tik 2023 m. Patys vakcinų kūrėjai jas dar vadina tiriamuoju produktu. Ilgalaikiai jų efektai paaiškės gerokai vėliau. Apie tai mes būtinai turime kalbėti ir galvoti, nes tai susiję su mūsų tolesne sveikata", – atkreipė dėmesį docentė.

Ji pateikė pavyzdžių, kai vakcinos davė ne tik naudos, bet ir padarė žalos. Vienas tokių mokslinėse publikacijose minimų pavyzdžių – 2009–2010 m. gripo pandemija. "Tuo metu visuomenė taip pat buvo labai skatinama skiepytis. Vienu iš skiepų buvo paskiepyta didelė dalis populiacijos – pavyzdžiui, Norvegijoje net apie 50 proc. vaikų. Tačiau per keletą metų paaiškėjo, kad tarp jaunų skiepytų žmonių labai padaugėjo patologijos, vadinamos narkolepsija, atvejų. Tai lėtinis neurologinis sutrikimas, kuriam būdinga, kad žmogus staiga ne laiku ir ne vietoje užmiega. Vadinasi, jaunas žmogus negalės rinktis kai kurių specialybių, jo sveikata ir socialinė gyvenimo pusė bus sutrikdytos", – teigė R.Jančiauskienė.

Kitą pavyzdį gydytoja pateikė iš onkologijos srities. Būta atvejo, kai vakcinos žala aiškiai įvardyta tik praėjus maždaug 40 metų nuo jos sukūrimo. "Apie 1958 m. buvo sukurta poliomelito vakcina. 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacija savo biuletenyje paskelbė, kad 1958–1963 m. laikotarpiu su poliomielito vakcina milijonams žmonių suleista į vakcinas neturėjusio patekti viruso. Tai buvo iš beždžionių inkstų ląstelių kultūrų, kuriose augintas vakcinai reikalingas poliomos virusas, mokslininkams nežinant patekęs virusas. Šis virusas, vadinamas SV40 vardu ir yra labai susijęs su onkologinėmis ligomis, jų vystymusi, – anot docentės, šis virusas laboratorijose naudojamas navikinės transformacijos modeliams. – Šiandien nėra vieno atsakymo, kiek šis virusas padarė įtakos žmonijos sveikatai, kiek jis sukelia riziką vėžiui išsivystyti. Tačiau atsakingos institucijos, remdamosi šiuo pavyzdžiu, sukūrė planą, ką daryti, kad visiškai nepageidaujami komponentai nepatektų į vakcinas ir kad tai nesutrikdytų žmonių sveikatos."

Asociatyvi EPA-ELTA nuotr.

R.Jančiauskienė kvietė visuomenę ir politikus, kalbant apie vakcinacijos sritį, galvoti ne tik apie šiandieną. "Šiandien medicina suvaldo ūmias infekcines ligas. Tačiau didžioji Vakarų visuomenių dalis miršta ne nuo jų, o nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Ir aš, kaip onkologė, turiu klausti: kiek dabartinės vakcinose naudojamos technologijos gali nulemti tolimuosius padarinius, t.y. riziką sirgti neurodegeneracinėmis, autoimuninėmis ligomis, vėžiu. Viešumoje nuskambėjo mintis, kad iRNR technologija (technologija, naudojama kuriant kai kuriuos skiepus nuo COVID-19, – red. past.) yra visiškai saugi, ji seniai naudojama onkologijoje. Kaip onkologė, galiu pasakyti, kad tai netiesa. Onkologijos srityje ši platforma galbūt pasitaraus ateityje, ji vertinama kaip perspektyvi. Tačiau kol kas viso labo yra 20 baigtų ir nebaigtų klinikinių tyrimų, jie visi – pirmos antros fazės. Vadinasi, laukia dar ilgas kūrimo kelias, kol tai pasieks klinikinę praktiką.

R.Jančiauskienės teigimu, kiekvienas žmogus turi teisę pats nuspręsti, ar jam reikia atlikti tokią medicininę intervenciją kaip skiepai, ar ne. "Mano, kaip gydytojos, prievolė yra kiekvieną pacientą informuoti, koks tos intervencijos efektyvumas, kokie šalutiniai efektai ir kokios alternatyvos. Tai daryti mane įpareigoja šiandien tebegaliojantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir tarptautinė Ovjedo konvencija", – teisinę prievolę priminė gydytoja onkologė.

Pasigedo mokslinės diskusijos

D.R.Railaitė pandemijos akivaizdoje taip pat pasigedo rūpinimosi pacientų saugumu. "Iki COVID-19 pandemijos medicinoje saugumas buvo viena pagrindinių problemų. Buvo ieškoma būtų, kaip apsaugoti žmones nuo nepageidaujamų poveikių – tiek technologijų, tiek intervencijų, tiek ir medikamentų, tarp kurių reikia įtraukti ir vakcinas. Pacientai neretai patiria įvairių reakcijų. Kai šiandien matome žmones, nenorinčius skiepytis, turime suprasti, kad galbūt jie turėjo blogos patirties", – atkreipė dėmesį profesorė.

"Reikia susitarti dėl to, ką vadiname mokslu. Visų pirma, mokslas kelia hipotezes, o vėliau kartais paneigia tai, ką anksčiau buvo nustatęs. Natūralu, kad tyrimų rezultatai kartais paaiškėja tik praėjus gana ilgam laikui. Kartais paaiškėja, kad tai, kuo rėmėmės, atsisuka prieš mus", – kaip pavyzdį D.R.Railaitė pateikė dėl dažno antibiotikų vartojimo atsirandantį atsparumą antibiotikams.

Siekti visų nėščiųjų vakcinacijos ir primygtinai tai rekomenduoti būtų žymiai per anksti.

Pasak jos, per vienus metus pandeminė situacija smarkiai pasikeitė. Todėl labai svarbu, kad mokslininkai kritiškai vertintų tuos pasikeitimus ir gebėtų į juos reaguoti, netaikyti to, kas buvo aktualu prieš metus ar pusę metų.

Pandemijos akivaizdoje profesorė teigė pasigendanti mokslinės diskusijos medicinos srityje. "Tikras mokslininkas niekada nėra įsikibęs į savo duomenis, į savo nuomonę, o visuomet gali ją apginti, pateikdamas medicininių tyrimų įrodymus. Dabar mes daugiau girdime ekspertų nuomonę, paremtą jų asmenine patirtimi, ir retai matome ekspertus, diskutuojančius ir gebančius kontraargumentuoti kitokiai nuomonei. Tačiau tiesos ieškojimas, pasitelkiant mokslinę diskusiją ir gebėjimą argumentuoti, yra be galo svarbus", – sakė D.R.Railaitė.

Nauda moksliškai neįrodyta

"Toli nuo mokslo yra tiek antivakseriai, kurie neigia vakcinų naudą, tiek masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką. Praėjusią žiemą ir pavasarį vakcinos padėjo išgelbėti daug rizikos grupės žmonių gyvybių. Deja, vėliau prasidėjo masinė vakcinacija, kurios nauda moksliškai neįrodyta. Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti, – tam dar liko keleri metai. Masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė, jų skaičius po kelių mėnesių vėl pradėjo didėti ir kai kuriose šalyse pasiekė rekordinį", – teigė STI direktorius farmakologas docentas Rimas Jankūnas.

Docentas Rimas Jankūnas. STI nuotr.

Pasak jo, dabar jau aišku, kad ir paskiepyti žmonės serga ir platina virusą. Dėl to kolektyvinis imunitetas nesusidarytų net ir paskiepijus 100 proc. populiacijos. Docentas pabrėžė, kad, Lietuvai susikoncentravus į COVID-19, skiepus, sumažėjo dėmesys žmonėms, sergantiems kitomis ligomis, nes jie neteko tinkamos priežiūros ir tai turėjo įtakos mirtingumo didėjimui.

R.Jankūno teigimu, svarbu apibrėžti ir vakcinuoti tuos visuomenės narius, kuriems COVID-19 pavojingiausias, o ne beatodairiškai vakcinuoti kiekvieną. "Nuo pat pandemijos pradžios nuo COVID-19 Lietuvoje nemirė nei vienas žmogus, jaunesnis nei 20 metų, tačiau vyresnių nei 70 metų mirė daugiau kaip 3 tūkst. Akivaizdu, kad vieno senolio paskiepijimas duoda daugiau naudos nei 1 tūkst. vaikų. Taigi, kam skiepyti nuo COVID-19 vaikus, jei klinikiniai tyrimai neparodė, kad vakcinos juos saugotų nuo sunkios ligos arba mirties? O skiepai nuo COVID-19 ligos apskritai apsaugo vos 1,6 proc. vaikų, kaip rodo siekiant registruoti vakciną bendrovės "Pfizer" atlikto tyrimo duomenys", – tyrimus citavo farmakologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad amžiaus grupėje iki 40 metų mirčių nuo COVID-19 Lietuvoje beveik nebuvo, tačiau mirčių dėl įtariamų vakcinų nepageidaujamų reakcijų pasitaikė. "Taigi, ar moralu turtingose šalyse versti skiepytis jaunus žmones, kai neturtingose šalyse nėra galimybės paskiepyti senus žmones, kuriems vakcina gyvybiškai būtina?" – moralinį klausimą kėlė R.Jankūnas.

Kaip reaguotumėte, jei jums pasiūlytų skiepytis nuo gripo viruso atmainos, kuri dominavo praėjusią žiemą?

Anot jo, šių skiepų nauda nėščiosioms nenustatyta, nes jas dėl galimų rizikų draudžiama įtraukti į COVID-19 vakcinų klinikinius tyrimus.

STI direktorius taip pat abejojo, ar verta skiepyti žmones, persirgusius COVID-19. "Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad, persirgus COVID-19, susiformuoja gerokai patikimesnis imunitetas nei pasiskiepijus. Deja, dėl skiepijimo persirgus ar trečios dozės tikslingumo kai kas sugalvoja spręsti pagal antikūnų išlikimą, užmiršdami T ir B limfocitus bei kitas imuninės sistemos grandis. Persirgusių žmonių skiepijimo nauda vakcinų klinikinių tyrimų metu nevertinta. Jos nežinome, tačiau žinome, kad egzistuoja sunkių nepageidaujamų reakcijų į skiepus galimybė", – prieš sprendžiant, ar reikia persirgusį koronavirusu žmogų skiepyti nuo šios ligos ar ne, R.Jankūnas kvietė vertinti ne tik išlikusių antikūnų skaičių, bet ir kitas imuninės sistemos grandis.

Ilgalaikis poveikis nežinomas

STI direktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos vaistų agentūra nėra atlikusi ekspertizės, kaip COVID-19 vakcina saugo nuo šiuo metu dominuojančios viruso delta atmainos. "Kaip reaguotumėte, jei jums pasiūlytų skiepytis nuo gripo viruso atmainos, kuri dominavo praėjusią žiemą? Laimė, klinikinės praktikos duomenys rodo, kad vakcinos sumažina koronaviruso delta atmainos sukeliamos sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką. Deja, išvadas dėl įtakos mirties rizikai kol kas daryti sudėtinga. Teiginys, kad sunkios nepageidaujamos reakcijos į vakciną yra labai retos, neatitinka tikrovės. Daugelis žmonių nežino, kaip, o kai kurie net bijo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) apie patirtas nepageidaujamas reakcijas", – sakė farmakologas ir ragino apie nepageidaujamas skiepų reakcijas kiekvienu atveju pranešti VVKT.

Pasak jo, kai socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius ar net mirtis po vakcinacijos, o valstybinės institucijos neskelbia visų duomenų, tai skatina nepasitikėjimą ir gandus. "Trumpuoju laikotarpiu apie COVID-19 nepageidaujamas reakcijas jau žinome nemažai, tačiau apie ilgalaikį poveikį nežinome nieko. Kokia vakcinų įtaka vėžio rizikai? Koks jų ilgalaikis poveikis autoimuninių ligų rizikai? Koks poveikis žmonių vaisingumui? Negalime to žinoti, nes vakcinų registracija – santykinė ir įprastomis sąlygomis būtinų duomenų nėra. Klinikiniai tyrimai, kaip minėjau, baigsis po kelerių metų. Patologinės anatomijos specialistai sako: mirusieji moko gyvuosius. Kai gyvieji mokosi iš mirusiųjų, saugomos gyvybės. Tačiau kur mirusiųjų nuo COVID-19 skrodimų duomenys? Kur mirusiųjų nuo COVID-19 vakcinų skrodimų duomenys?" – informacijos, kuri padėtų daryti išvadas, pasigedo R.Jankūnas.

Jo žodžiais, Statistikos departamentas viešai skelbia, kiek žmonių mirė nuo COVID-19, tačiau atsisako pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima suskaičiuoti, kiek jų mirė per 28 dienas po paskiepijimo.

Imunologo profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, nepriklausančio STI ekspertų grupei, teigimu, skiepytis ar nesiskiepyti, kai kuriais atvejais galima spręsti individualiai. Tačiau, pasak jo, nereikėtų kalbėti apie skiepijimo nereikalingumą visai visuomenės grupei. "Suabsoliutinti, kad nereikėtų skiepyti visų nėščiųjų ar visų nepilnamečių, yra negerai. Juk daug nėščiųjų ja buvo paskiepyta, kai jos nė nežinojo, kad laukiasi. Ir duomenys rodo, kad neigiamas poveikis nei tokiai moteriai, nei vaisiui nebuvo registruotas. O nėščiosios juk gali sirgti COVID-19 labai sunkiai. Tai kodėl tada iš tokios moters reikėtų atimti galimybę sumažinti galimą ligos riziką? Tai galioja bet kuriai grupei – ar tai būtų nėščiosios, ar nepilnamečiai, ar žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Jei žmogui kyla abejonių, tegul jis pasitaria su gydytoju ir atsisako skiepytis. Tačiau kelti abejones, kad nereikėtų skiepyti visos grupės, nereikėtų", – sakė S.Čaplinskas.

Paskelbė deklaraciją, teiks pasiūlymus

STI atstovai teigia, kad, įteisinus galimybių pasą, įgyvendinama paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politika ir siūlo tokios politikos atsisakyti. Po savaitgalį surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos, STI ruošiasi teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl efektyvesnių kovos su COVID-19 pandemija priemonių. "Šiokių tokių palengvinimų, susijusių su galimybių pasu, pamatėme. Tačiau kol kas oficialioji kova su pandemija kartais primena anekdotą. Juk dabar be galimybių paso galima sėdėti lauko kavinėje, tačiau negalima užeiti į tualetą. Arba mokinių srautai atskiriami taip, kad berniukai ir mergaitės turi eiti į tą patį tualetą mokykloje. Atrodo, kad tokius pasiūlymus teikė visiškai neadekvatūs žmonės. Taigi, kai kurios Vyriausybės taikomos kovos su pandemija priemonės atrodo absurdiškos, neturinčios nieko bendro su sveikata", – sakė STI direktorius R.Jankūnas. Jis vylėsi, kad Vyriausybė išgirs instituto ekspertų balsą.

STI internete yra paskelbęs deklaraciją dėl efektyvesnių kovos su COVID-19 priemonių (deklaracija.sti.lt). Ją šiuo metu yra pasirašę apie 35 tūkst. žmonių. R.Jankūno teigimu, kai bus surinkta apie 100 tūkst. parašų, deklaraciją planuojama pateikti Vyriausybei. Šia deklaracija siūloma atsisakyti paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politikos; panaikinti galimybių pasą; užtikrinti, kad vakcinos taptų visiems prieinamos, tačiau niekam nebūtų privalomos; kad asmenys būtų skiepijami gydytojui individualiai įvertinus naudą ir riziką, gavus laisvą ir informuotą asmens sutikimą. Taip pat siūloma sukurti skiepijimu sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą; užtikrinti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą ir mokymąsi visose švietimo ir ugdymo įstaigose, kol nėra realių indikacijų laikinai ligos židinių izoliacijai; užtikrinti visų pacientų teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, jos prieinamumą ir tinkamą sveikatos sistemos funkcionavimą ir kt.