Siūlo ir Europos Komisija
Padaugėjus socialinių tinklų ir pernelyg dažno išmaniųjų įrenginių naudojimo daromos neigiamos įtakos vaikams įrodymų, vis daugiau Europos ir pasaulio šalių ieško būdų šiai problemai spręsti, įvedami ribojimai ir keičiama buvusi tvarka.
Apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinių tinklų įtakos siekia ir Europos Komisija (EK). Liepos mėnesį ji pristatė ekspertų parengtą ataskaitą „Vaikų saugumas internete“, kurioje konkrečiai įvardijo, kokių grėsmių kelia socialiniai tinklai ir nekontroliuojamas vaikų dalyvavimas skaitmeninėje erdvėje. Tiesa, EK siūlo socialinius tinklus riboti vaikams iki 13 metų, o atsakomybę meta ir ant technologijų bendrovių pečių. Pristatant ataskaitą, EK pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Klausimas ne apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus. Klausimas – ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus.“
Australija buvo pirmoji šalis, priėmusi sprendimą drausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Dabar jos pavyzdžiu nori sekti ir kitos valstybės, tarp jų – Lietuva.
Iniciatyvos Seime
Siekiant apriboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais, atsirado iniciatyvų Seime. Parlamentarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Daiva Ulbinaitė inicijavo trijų teisės aktų pataisų paketą, kuriuo siekiama įtvirtinti vadinamąją skaitmeninę pilnametystę. Šiomis pataisomis siekiama nustatyti 16 metų amžiaus ribą, iki kurios būtų draudžiama naudotis socialiniais tinklais, nebent tėvai ar globėjai manytų, kad jų vaikams tai saugu – tokiu atveju vaikai galėtų naudotis šiais tinklais su tėvų ar globėjų sutikimu. Sulaukę 16 metų nepilnamečiai galėtų patys savarankiškai apsispręsti, ar tapti vartotojais tokiose platformose ir registruoti paskyras.
Įstatymo pasiūlymų pakete yra ir kitas punktas – socialinių tinklų platformos būtų įpareigotos užtikrinti veiksmingą vartotojų amžiaus patikrą. Jeigu jos tokių amžiaus patikros įpareigojimų nesilaikytų, siūloma numatyti šioms platformoms baudas.
Radikalizavimo rizika
„Kauno dienai“ komentuodama tokių pasiūlymų motyvus, D. Ulbinaitė pabrėžia: „Vaikai socialiniuose tinkluose ne tik patiria patyčių, dėl kurių net ir ties savižudybės riba atsiduria, bet ir susiduria su seksualiniu verbavimu ir išnaudojimu, įtraukiami į įvairias nelegalias veiklas, nusikaltimus. Valstybės saugumo departamentas siunčia signalus dėl vaikų radikalizavimo ir įtraukimo į nusikalstamas veikas.“
Vaikai socialiniuose tinkluose ne tik patiria patyčių, dėl kurių net ir ties savižudybės riba atsiduria, bet ir susiduria su seksualiniu verbavimu ir išnaudojimu, įtraukiami į įvairias nelegalias veiklas, nusikaltimus.
„Ekspertai – psichologai, psichiatrai – perspėja ir apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų. Kas ketvirtas vaikas turi skaitmeninę priklausomybę, kas penktas – rimtų raidos ir elgesio sutrikimų, kas septintas – psichikos sutrikimų ir jau geria vaistus“, – komentuoja D. Ulbinaitė.
Ji primena, kad kitais metais Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, todėl tai būtų labai gera proga mūsų šaliai parodyti iniciatyvą, kad šie sprendimai pajudėtų ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir sparčiau būtų priimti europiniu lygiu. „Jeigu užsibrėžtume tokią ambiciją, tai atsitikti galėtų būtent Lietuvos pirmininkavimo metu“, – svarsto D. Ulbinaitė.
Pavasario sesijoje Seimas pritarė pagal šios parlamentarės inicijuotas pataisas parengtam teisės aktų pataisų paketo projektui pateikimo stadijoje. Prie šių pataisų, kuriomis siekiama įteisinti skaitmeninės pilnametystės ribą, svarstymo Seimas turėtų sugrįžti rudenį. „Tada tikiuosi šiam klausimui tikrai plataus politinio sutarimo ir palaikymo“, – viliasi D. Ulbinaitė.
Skatina imtis veiksmų
Svarstyti apie tokias drastiškas priemones kaip socialinių tinklų uždraudimas nepilnamečiams skatina ir visuomenę sukrečiantys įvykiai. Vienas tokių – atvejis Marijampolėje, kai miesto širdyje dienos metu buvo užpulta ir sumušta paauglė. Incidentas įvyko tarp nepilnamečių. Ši negailestinga egzekucija buvo filmuojama bendraamžių, smurto vaizdai išplito socialiniuose tinkluose. Įvykyje dalyvavę nepilnamečiai nebandė padėti talžomai merginai, priešingai – vaizdo įrašuose girdisi juokas ir palaikymas ne aukai, o smurtautojai.
Konflikto priešistorė taip pat slypi socialiniuose tinkluose – virtualiojoje erdvėje buvo tyčiojamasi, prasivardžiuojama necenzūriniais žodžiais. Paauglių apsižodžiavimas socialiniuose tinkluose virto kerštavimu ir žiauriu išpuoliu naudojant smurtą.
Po tokių skaudžių įvykių dar aštriau iškyla klausimas, ar tikrai socialiniai tinklai, leidžiantys greitai išplatinti patyčių, smurto vaizdus, yra saugi erdvė nepilnamečiams.
Amžius – svarbu
Uždrausti Lietuvos nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais siekia ir įvairūs specialistai, organizacijos. Viena tokių – ne pelno organizacija Skaitmeninės etikos centras, kurios tikslas – visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, gerovė skaitmeniniame pasaulyje.
Kaip ir D. Ulbinaitė, organizacija siekia asmenims iki 16 metų uždrausti naudotis socialiniais tinklais. Skaitmeninės etikos centras sako, kad būtent šią amžiaus ribą siūlo ar svarsto ir kitos Europos šalys, tarp jų – Ispanija, Airija, Liuksemburgas, Slovakija ir Portugalija.
„EK siūlo nustatyti 13 metų ribą kaip bendrą ES minimumą, – sako Skaitmeninės etikos centro bendrakūrėjė ir lektorė Renata Gaudinskaitė, – tačiau to nepakanka“. Dabartiniai socialiniai tinklai nepasyvus, neutralus įrankis. Jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojo dėmesį.
Specialistė aiškina, kad „13–15 metų paaugliai ir paauglės yra pereinamo amžiaus: siekia daugiau savarankiškumo, tačiau jų gebėjimas atsispirti socialiniam spaudimui, manipuliacijoms ir įvertinti ilgalaikes pasekmes dar tik formuojasi. Todėl, kol platformos nekuriamos saugios pagal nutylėjimą, galvojant apie poveikius vaikams – palaikome 16 metų ribą kaip papildomą vaikų apsaugos priemonę. Ji pasirinkta atsižvelgiant į vaikų raidos ir psichikos sveikatos specialistų įžvalgas.“
Teigiama, kad patys vaikai ir paaugliai negali atsilaikyti prieš visą armiją profesionalų kitapus ekrano, darančių viską, kad tik žmogus, net ir suaugęs, kuo ilgiau prie to ekrano liktų.
„Negalime tikėtis, kad vaikas vienas gebės atsispirti sistemoms, kurios sukurtos kuo ilgiau išlaikyti jį platformoje. Negalime apsimesti, kad pakanka vien individualios atsakomybės, nes vaikų patirtys internete priklauso ir nuo to, kaip sukurtos pačios platformos, – įžvalgomis dalijasi R. Gaudinskaitė. – Todėl reikia aiškių taisyklių ir atsakomybės iš tų, kurie kuria šią aplinką.“
Iniciatyvos ėmėsi VRM
Skaitmeninės etikos centras viešai kėlė klausimą, kas Lietuvoje atsakingas už vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje? Akivaizdu, kad tai ne vienos institucijos klausimas, jis apima daug sričių, kurių atstovai turėtų bendradarbiauti. Matydama augančias grėsmes, Vidaus reikalų ministerija (VRM) ėmėsi iniciatyvos koordinuodama skirtingų institucijų ir sektorių veiksmus.
„Vaikų saugumas internete iškeltas kaip viena iš prioritetinių temų, vertinama pirmiausia per vaikų apsaugos, nusikalstamumo prevencijos ir viešojo saugumo prizmę“, – teigia VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Gegužę VRM inicijavo plataus formato tarpinstitucinę diskusiją, kurioje siekta įvertinti esamą situaciją ir pagrindines grėsmes, aptarti galimus sprendimus ir priežiūros modelius. Diskusijoje dalyvavo įvairių sričių: valstybės institucijų, privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, jaunimo, mokinių ir tėvų – atstovai.
VRM parengė Gerųjų praktikų sąvadą „Vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje“, kuriuo, pasak M. Bajarūno, siekta „apibendrinti ir pristatyti veiksmingas vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje užtikrinimo praktikas, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir įgyvendinant pateiktas rekomendacijas sudaryti pagrindą nuosekliam, koordinuotam veiksmų, kuriais stiprinamas vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje, įgyvendinimui“.
Tačiau, nepaisant atliekamų žingsnių siekiant draudimo, M. Bajarūnas pabrėžia, kad „siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete, draudimas yra tik viena iš galimų ir diskutuojamų priemonių, ne ką mažiau svarbu ir tinkamas vaikų, tėvų švietimas, paties švietimo sektoriaus įsitraukimas formuojant atsakingus naudojimosi socialiniais tinklais įgūdžius ir kultūrą“.
Mokykloje – be telefono
Rūpinantis vaikų ir paauglių skaitmenine gerove, siekiama ne tik riboti jų naudojimąsi socialiniais tinklais. Vis daugiau dėmesio skiriama ir pačių išmaniųjų įrenginių naudojimui mokyklose. Svarstoma, ar telefonams apskritai turėtų likti vietos pamokų ar net pertraukų metu.
Lietuvoje nėra bendro draudimo naudotis mobiliaisiais telefonais ugdymo įstaigose. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintomis rekomendacijomis, mokyklos pačios turi parengti ir patvirtinti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Bendro sprendimo, kuris įstatymiškai galiotų visoje šalyje ir būtų vienodai taikomas visose mokyklose, nėra.
Užsienio šalių praktika
Pavasarį paskelbtais UNESCO duomenimis, 58 proc. visų šalių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose riboja skirtingo griežtumo nacionaliniai draudimai ar apribojimai. Nors tvarka kiekvienoje šalyje skiriasi, kuo toliau, tuo daugiau šalių ją patvirtina.
Švedijoje nuo ateinančių naujų mokslo metų mobiliųjų telefonų draudimas bus taikomas visiems 1–9 klasių moksleiviams. Draudimai įvesti ir Danijoje, kur išmanieji įrenginiai draudžiami ne tik mokyklose, bet ir popamokinėse veiklose. Prancūzija draudžia mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimą mokyklose pamokų ir pertraukų metu jaunesniems nei 15 metų mokiniams. Draudimai galioja ir Belgijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, kitose pasaulio šalyse.
Nyderlanduose atlikti tyrimai, rodantys, kad išmaniųjų draudimas mokyklose duoda teigiamų rezultatų – 75 proc. apklaustų vidurinių mokyklų teigė, kad vaikams tapo lengviau susikaupti, 59 proc. klasėse tapo geresnė socialinė aplinka, o 28 proc. teigė, kad pagerėjo akademiniai rezultatai.
Kaimyninės šalys taip pat sprendžia problemą – Lenkijos Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo 1 d. uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais pradinėse mokyklose. Latvijoje galiojęs draudimas naudotis telefonais moksleiviams iki 6 klasės plečiamas iki 9 klasės.
Iniciatyvos Lietuvoje
Iniciatyva uždrausti asmeninius išmaniuosius įrenginius mokyklose – dar viena Skaitmeninės etikos centro veiklos kryptis. Organizacija aktyviai siekia, kad Lietuvos mokyklose moksleiviams iki 10 klasės būtų uždrausta naudotis asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais. R. Gaudinskaitė sako, kad „mokykla pirmiausia yra vieta mokytis, bendrauti ir augti, o ne su telefonu varžytis dėl vaikų dėmesio“. Pasak jos, kalbėti reikia ne apie visišką technologijų atsisakymą, o apie aiškias jų naudojimo taisykles.
Centro atstovė atkreipia dėmesį, kad didelė dalis patyčių turinio gimsta būtent mokykloje ir greitai persikelia į skaitmeninę erdvę. Taip sklisti patyčioms padeda ir mokykloje vaikų turimi telefonai.
Pasak R. Gaudinskaitės, vaikystėje ir ankstyvojoje paauglystėje elementarūs dalykai, kaip gebėjimas valdyti dėmesį, impulsus ir įvertinti savo veiksmų pasekmes, dar tik formuojasi, todėl suaugusiųjų užduotis – padėti vaikams kurti sveikus technologijų naudojimo įpročius. „Taisyklės nebaudžia vaikų, jos padeda sukurti aplinką, kurioje lengviau mokytis, susikaupti ir būti kartu“, – pažymi pašnekovė.
Skaitmeninės etikos centras jau keletą metų siekia, kad visose šalies mokyklose nacionaliniu lygiu vaikams būtų uždrausta naudoti asmeninius išmaniuosius įrenginius. Pernai centras inicijavo kampaniją „Iš telefonų – į mokyklą“, prie kurios prisijungė tūkstančiai žmonių, šimtai organizacijų. Centro atstovė džiaugiasi, kad per šį laiką išmaniųjų telefonų naudojimo mokyklose klausimas iš visuomenės diskusijų tapo ir valstybės darbotvarkės dalimi – Seime buvo pateikti keturi siūlymai dėl teisinio reguliavimo. Tačiau bendras sprendimas nebuvo pasiektas.
ŠMSM pozicija
Kaip asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimo mokyklose situaciją vertina mokyklų veiklą reguliuojanti ŠMSM? Prašydami tai pakomentuoti, nusiuntėme klausimų ministrei Ramintai Popovienei, tačiau atsakymų sulaukėme iš ŠMSM Komunikacijos skyriaus.
ŠMSM teigia, kad sisteminių sprendimų nacionaliniu lygiu yra imtasi: „Visos bendrojo ugdymo mokyklos privalo, atsižvelgdamos į savo mokyklų tarybų siūlymus ir patvirtintas nacionalines rekomendacijas, nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Toks įpareigojimas numatytas Seimo šį pavasarį priimtoje Švietimo įstatymo pataisoje. Mokyklos taisykles turi parengti iki rugsėjo 1 d.“
Pasak ŠMSM, tai tiesiogiai prisidės prie mažesnio vaikų naudojimosi socialiniais tinklais, dėmesio blaškymo per pamokas ir pertraukas.
Nacionalinio sprendimo laukia ir tvarką turinčios mokyklos, nes nuolat turi atlaikyti spaudimą vienos.
Taip pat, „ŠMSM kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi nacionalines rekomendacijas, kuriomis siūloma riboti įrenginių naudojimą per pamokas, pertraukas ar kitas ugdomąsias veiklas“, priduria ŠMSM Komunikacijos skyrius.
ŠMSM teigia, kad „daugiau nei pusė šalies mokyklų tokias taisykles jau yra pasitvirtinusios, sėkmingai taiko ir mato teigiamą poveikį vaikų savijautai ir mokymosi aplinkai“.
Vis dėlto Skaitmeninės etikos centro neįtikina ŠMSM pastangos – R. Gaudinskaitė pabrėžia, kad dabartinė situacija, kai mokykloms pavesta tvarką parengti pačioms, nepakankamai gera.
„Nacionalinio sprendimo laukia ir tvarką turinčios mokyklos, nes nuolat turi atlaikyti spaudimą vienos“, – priduria R. Gaudinskaitė ir užsimena, kad tam tikra mokyklų bendruomenių dalis yra prieš tokią tvarką. Mat dalis tėvų nori, kad vaikai visada, net ir per pamokas, būtų pasiekiami mobiliaisiais telefonais.
„Rekomendacijų nepakanka“
Seimas šį pavasarį priėmė ŠMSM siūlytas Švietimo įstatymo pataisas, įpareigojančias mokyklas pasirengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Tačiau „šias pastangas laikome visiškai nepakankamomis, vien pateiktų rekomendacijų nepakanka“, – teigia Skaitmeninės etikos centro atstovė.
Pasak jos, ŠMSM patvirtintose rekomendacijose yra esminių trūkumų: „Nėra vienodo nacionalinio standarto – mokykloms paliekama pačioms nusistatyti ribojimų apimtį, neaiški pozicija dėl pertraukų ir per plačios išimtys „ugdymo tikslais“ – jos sudaro sąlygas apeiti ribojimus, verčia mokytojus tapti nuolatiniais mokinių veiklos telefonuose kontrolieriais ir didina riziką viršyti rekomenduojamas ekranų naudojimo ribas, nes skirtingų mokytojų taikomos išimtys nėra tarpusavyje koordinuojamos. Rekomendacijos neapima ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo, kur ši tvarka taip pat būtų itin svarbi“.
Pasak R. Gaudinskaitės, kai nėra vienodo sprendimo visoms mokykloms, sprendimų ieškoti paliekama pačioms mokyklų bendruomenėms. „Reikia valstybės lyderystės ir aiškaus nacionalinio sprendimo, kuris užtikrintų vienodą standartą visiems Lietuvos vaikams“, – svarsto ji.
Sprendimo sieks toliau
Nepaisant to, kad, ŠMSM nuomone, „geriausių rezultatų duoda ne iš viršaus nuleistas visuotinis uždraudimas, o tarimasis su bendruomene ir tuo pagrindu kiekvienos švietimo įstaigos nusistatytos taisyklės“, Skaitmeninės etikos centras ir toliau sieks aiškaus nacionalinio sprendimo – draudimo įstatymu.
Pasak R. Gaudinskaitės, kai kiekviena iš beveik 1 tūkst. Lietuvos mokyklų atskirai kuria savo taisykles, atsiranda įvairių skirtingų tvarkų, interpretacijų ir diskusijų. „Vienas aiškus nacionalinis sprendimas sumažintų administracinę naštą mokykloms, o tėvams ir vaikams duotų aiškią žinią, kokių taisyklių laikytis“, – motyvą, kodėl Skaitmeninės etikos centras toliau sieks, kad vaikams naudotis telefonais ir kitais asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais mokyklose būtų uždrausta įstatymu, paaiškino R. Gaudinskaitė.
Taigi, už mobiliųjų telefonų naudojimąsi mokyklose kol kas lieka atsakingos pačios mokyklų bendruomenės. Anot ŠMSM, rudenį ji peržiūrės ir įvertins iki rugsėjo 1 d. mokyklų turimas pasirengti taisykles. Jei mokyklų reguliavimas bus nepakankamas, ŠMSM neatmeta galimybės mokinių naudojimosi telefonais tvarką griežtinti įstatymo lygmeniu.
RRT – pranešimai apie vaikams žalingą turinį internete
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gauti 1 375 pranešimai apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete.
Nustatyta, kad beveik pusė pranešimų yra pagrįsti – dėl jų galima imtis veiksmų šalinant žalingą ar draudžiamą turinį.
Per 2026 m. pirmąjį pusmetį RRT gavo:
179 pasitvirtinusius pranešimus, kurie buvo perduoti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams dėl nustatyto draudžiamo skleisti turinio, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas;
128 su kibernetinėmis patyčiomis susijusius pranešimus, iš jų 68 pasitvirtino;
154 pranešimus apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus;
207 pasikartojančius pranešimus, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, dėl kurio jau buvo imtasi veiksmų.
„Internete vaikai susiduria ne tik su patyčiomis, bet ir smurtiniu ar savižalą skatinančiu turiniu, seksualinio išnaudojimo vaizdais, bandymais užmegzti netinkamą kontaktą, sukčiavimu, dezinformacija ar manipuliatyviais algoritmais, skatinančiais vis didesnį įsitraukimą į žalingą turinį“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Naujų rizikų kyla ir dėl vis dažnesnio generatyvinio dirbtinio intelekto priemonių naudojimo. Vaikai jas naudoja ne tik informacijai gauti, bet ir bendravimui ar emocinei paramai, todėl didėja emocinio prisirišimo, priklausomybės, asmens duomenų naudojimo ir galimo poveikio vaikų psichologinei gerovei rizikos.
Šaltinis: BNS
Naujausi komentarai