Geriausiose pasaulio klinikose įrodyta, kad širdies vožtuvų plastinės operacijos yra visomis prasmėmis daug geriau nei protezavimas. Lietuviams pasisekė: tokios operacijos atliekamos ir Kaune.

Aukštojo pilotažo meistrai

Širdis – tai organas, be kurio neįmanoma išgyventi. Nesveika ir negydoma širdis gali sustoti staiga. Šiandienė medicina gali užbėgti mirčiai už akių, įveikdama sudėtingiausias širdies ligas. Viena jų – širdies vožtuvų patologija, kurią lyg juvelyrai šalina kardiochirurgai.

Savaitgalį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje kartu su jos vadovu profesoriumi R.Benečiu tokį darbą dirbo pasaulyje garsūs kardiochirurgai iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos.

„Jau tradicinį mūsų susitikimą šiemet paskyrėme aortos ir mitralinio vožtuvų plastinėms operacijoms. Ketinome paliesti triburį vožtuvą, bet pasvarstę apsiribojome labai specifinėmis aortos vožtuvo, aortos šaknies rekonstrukcijomis, kurios dar mažai kur atliekamos ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – Kauno klinikose surengtą širdies chirurgijos konferenciją apibūdino profesorius R.Benetis.

Jis – vienas iš nedaugelio kardiochirurgų, atliekančių šias itin sudėtingas širdies operacijas. Praėjusį penktadienį ir šeštadienį profesorius su vienu garsiausių pasaulio kardiochirurgų Gebrine El-Khoury iš Briuselio bei kolegomis Jeanu Francois Obadija iš Liono ir Prakashu P.Punjabi iš Londono Kaune atliko 10 operacijų. Pusę ligonių operavo profesorius R.Benetis, kitus – kartu su svečiais. Operacijose dalyvavo anesteziologas iš Briuselio Michelis Van Dyckas. Įdomu tai, kad jis – ne tik anesteziologas, bet ir echoskopijos specialistas.

Medicina – nuolatinės studijos

Visi šie gydytojai – profesoriaus R.Benečio bičiuliai, Europos širdies vožtuvų plastinių operacijų chirurgų grupės nariai.

„Iš viso grupėje yra 14 kardiochirurgų, kurie domisi šiomis operacijomis, jas atlieka. Tradiciškai renkamės Briuselyje, Londone, Kaune, kur tos operacijos atliekamos“, – paaiškino profesorius R.Benetis.

Kardiochirurgai per tokius kasmečius susitikimus dalijasi patirtimi, diskutuoja atskirų metodikų klausimais.

„Tai labai gera mokykla, geras šansas pamatyti daug vienu metu ir kažką pasiimti“, – pabrėžė pasaulyje žinomas lietuvis kardiochirurgas R.Benetis.

Ar jam taip pat vis dar reikia mokytis?

„Medicina – sritis, kur privalai nuolat mokytis. Informacija čia dažnai keičiasi. Kai naujoves išgirsti, pamatai iš pačių lyderių, jas greičiau ir pritaikai. Tokie mūsų susitikimai – ir žinios, ir praktika, jos vertinimas“, – džiaugėsi profesorius R.Benetis.

Prieš ir po operacijos

Aortos vožtuvo operacijos metodų yra ne vienas. Pats paprasčiausias – pakeisti dirbtiniu. Vožtuvų protezų yra ir biologinių, pagamintų iš natūralių audinių, ir sintetinių.

Tačiau pasaulinio lygio kardiochirurgai įsitikinę, kad išsaugoti prigimtinį vožtuvą yra daug naudingiau, nors tai ir labai sudėtinga.

„Subtilią vožtuvo struktūrą pirmiausia reikia įsivaizduoti 3D formatu, ne tik įvertinti ją vizualiai, bet ir suprasti, kaip vožtuvas funkcionuos, kai pradės judėti, kaip keisis jo forma, kaip tai darys įtaką veiklai, ar ilgai taip tarnaus, ar nesusidarys randų ir pan. Tai itin specifiniai dalykai, kuriuos ne kiekvienas chirurgas supranta“, – aiškino kardiochirurgijos virtuozas R.Benetis.

Rengdamiesi tokiai operacijai širdies chirurgai patys turi pamatyti, kaip nesveikas vožtuvas veikia. Neretai jis atrodo visiškai normalus, bet veikla sutrikusi. Dar prieš operaciją turi įsivaizduoti, kaip vožtuvas atrodys, kai širdis bus sustabdyta, atvertos jos ertmės.

„Šiose pozicijose vožtuvas labai skiriasi, o per operaciją reikia jį sutvarkyti taip, kad po jos veiktų gerai. Todėl, visa tai atlikus, dar privaloma daug ką patikrinti. Sunku visa tai išaiškinti paprastais žodžiais“, – apibendrina profesorius.

Išsaugoto vožtuvo pranašumai

Priežasčių vožtuvų patologijai yra labai daug. Jos gali būti ir įgimtos, ir įgytos.

Kauno kardiochirurgai pastarosiomis dienomis operavo ligonį, kurio abu vožtuvus buvo pažeidusi infekcija. Pavyko vožtuvus sutvarkyti taip, kad širdis vėl plaktų patikimai.

„Naudojome ir autologinius audinius, ir kitokias medžiagas. Savas vožtuvas daug geriau nei protezas, bet kuris, biologinis ar mechaninis, – pasakojo profesorius R.Benetis ir vardijo prigimtinio vožtuvo pranašumus. – Po vožtuvo rekonstrukcijos ligoniui nereikia vartoti krešumą mažinančių vaistų, kurie gali sukelti komplikacijų, o jos trumpina ar blogina išgyvenamumą. Įrodyta, kad plastinės operacijos yra visomis prasmėmis daug geriau nei protezavimas.“

Ar pakeisti vožtuvą dirbtiniu daug paprasčiau ir lengviau? Į šį klausimą profesorius R.Benetis atsako, kad didžioji dalis operacijų taip ir atliekama.

„Kai turi tam tikros patirties ir sugebi atlikti sudėtingesnę, bet ligoniui daug naudingesnę operaciją, nėra labai sunku. Juolab gera psichologiškai, kai gali ligoniui pasakyti, kad jam bus geriau, be rizikos, komplikacijų, be problemų“, – dėstė argumentus prityręs naujovių ir sunkaus darbo nevengiantis kardiochirurgas.

Protezų gamintojų humanizmas

Dirbtinius vožtuvus gaminančios kompanijos būtų dėkingos tiems chirurgams, kurie jų panaudoja kuo daugiau.

Profesorius R.Benetis pateikia paradoksalų pavyzdį: kardiochirurgų renginius, kuriuose propaguojamos operacijos be dirbtinių širdies vožtuvų, remia juos gaminanti amerikiečių kompanija.

„Gamintojai turėtų būti labiau suinteresuoti protezavimu, bet remia mūsų renginį jau daug metų: finansuoja kelionę, apgyvendinimą, kai kurias medžiagas, ir tai yra nemaži pinigai. Remia ir kitus kardiochirurgų renginius. Tai labai solidi kompanija, jos požiūris į vožtuvų patologijos gydymą yra labai rimtas ir adekvatus“, – apibendrino profesorius R.Benetis.

Ši kompanija gamina ir sintetinius, ir biologinius vožtuvus. Pastaruosius – iš jaučio, kiaulės ir kitų gyvų organizmų. Pagamintus saugo atitinkamomis sąlygomis, jų galima įsigyti pagal poreikį atitinkamo dydžio. Tokius protezus perka ir Lietuvos valstybinė ligonių kasa, kardiochirurgai jų per metus implantuoja 450–500 ligonių.

Aortos vožtuvų plastinių operacijų per metus atliekama apie 100. Kurį variantą naudoti, lemia ligonio amžius, vožtuvo patologija ir kitos aplinkybės.

Nereikia kaltinti amžiaus

„Kiekvieną vožtuvą galima sutaisyti, bet ne visiems jis ilgai tarnaus“, – pabrėžė profesorius R.Benetis, operuojantis ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

Pastaruoju metu daug dirbdamas Kazachstane profesorius operuoja ir vaikus. Šioje šalyje yra daug įvairaus amžiaus širdies ligonių, todėl profesorius per pusantro mėnesio jų išoperavo tiek, kiek Kaune – beveik per metus.

„Ligonių skaičius ir gydymo įstaigų aprūpinimas lemia operacijų gausą. Ten ir gyventojų daug daugiau, jie koncentruojasi sostinėje, o ligų skaičius milijonui gyventojų panašus visame pasaulyje. Pas mus geresnė diagnostika, o jiems sudėtingiau patekti pas specialistus“, – dvi šalis, Kazachstaną ir Lietuvą, palygino profesorius R.Benetis.

Jis atkreipė dėmesį, kad širdies ligomis susirgę jauni žmonės pas mus greičiau patenka pas gydytojus, o vyresni galvoja, kad taip turi būti dėl amžiaus, todėl vėliau kreipiasi į gydytojus, kai liga gerokai paūmėjusi.

Širdis ir jos ligos

Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria bei prieširdžius skiria pertvaros. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas.

Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas nuo širdies skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai, ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius.

Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, pasidaro nesandarus, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą.

Dėl nesandaraus aortos vožtuvo, dalis kraujo diastolėje iš aortos grįžta atgal į širdį. Kairysis skilvelis turi pervarinėti didesnį kraujo kiekį, todėl jis plečiasi, jo sienelė storėja. Ilgą laiką kairysis skilvelis kompensuoja tai, bet, bėgant metams, vystosi širdies nepakankamumas. Ligai būdingas ilgas be simptomų laikotarpis, vėliau gali atsirasti dažnesnis širdies plakimas, dusulys – iš pradžių esant fiziniam krūviui, vėliau ir ramybėje, krūtinės anginos simptomų, nes dėl grįžtančio diastolės metu kraujo, mažėja širdies kraujagyslių užsipildymas krauju (jos pildosi tik tada, kai širdis ilsisi).

Visoms širdies ydoms (išskyrus ūmias) būdingas ilgas, be simptomų ar mažai simptomų sukeliantis laikotarpis, ypač tai būdinga aortinėms ydoms. Yda progresuoja lėtai, kartais praeina daug metų, kol liga pastebima, tačiau tokiais atvejais gydymas nebūna efektyvus ir ligoniui sunku padėti. Reikia atsiminti, kad retai būna izoliuotos ydos, dažniausiai pasitaiko ydų kombinacija, pavyzdžiui, aortos vožtuvo nesandarumas ir mitralinė stenozė. Jos progresuoja greičiau.

Žmogaus širdies diagrama

• 1. Viršutinė tuščioji vena

• 2. Plautinis kamienas (Plautinė arterija)

o Skiriasi į dešiniają ir kairiają plautines arterijas

• 3. Plautinės venos

. Ateina iš dešiniojo ir kairiojo plaučių

• 4. Mitralinis (dviburis) vožtuvas

• 5. Aortos pusmėnulinis (aortinis) vožtuvas

• 6. Kairysis skilvelis

• 7. Dešinysis skilvelis

• 8. Kairysis prieširdis

• 9. Dešinysis prieširdis

• 10. Aorta

• 11. Plaučių pusmėnulinis (plautinis) vožtuvas

• 12. Triburis vožtuvas

• 13. Apatinė tuščioji vena