Endometriozė – sunkiai nustatoma moterų liga: ką verta žinoti?

  • Teksto dydis:

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš dešimties reprodukcinio amžiaus moterų serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. pacienčių, tačiau, pasak gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, jų gali būti dar daugiau.

Simptomų gausa

„Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7–12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus. Kai kurios moterys į gydytojus net nesikreipia, nes nėra jokių simptomų, nors dėl to gali išsivystyti rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nevaisingumas“, – sako akušerė-ginekologė.

Endometriozė – liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės – endometriumo – išplitimas už gimdos ribų. Ji gali būti aptinkama pačioje gimdoje, šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, kiaušidėse, kiaušintakiuose, tiesiojoje žarnoje, labai retai – net ir plaučiuose.

„Ligos simptomai priklauso nuo to, kur yra endometriozės židinys, tačiau neretai galima išgirsti endometriozę vadinant liga beždžione, galinčia pamėgdžioti įvairių ligų simptomus. Nesant specifinių tik šiai ligai būdingų požymių, sunkesnė ir jos diagnostika. Taip pat dalis moterų delsia ir nesikreipia į gydytojus, todėl dar labiau pailgėja  diagnozės nustatymas“, – teigia A.Vilkaitienė.

Apie endometriozę gali signalizuoti dismenorėja (skausmingos mėnesinės), dispareunija (skausmas lytinių santykių metu), lėtiniai dubens skausmai, skausmas ovuliacijos metu, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, tepliojimas rudomis („šokoladinėmis“) išskyromis, nevaisingumas ir lėtinis nuovargis.

Galimi ir tokie simptomai kaip cikliniai kojų ar sėdimojo nervo skausmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ar skausminga žarnyno peristaltika (žarnyno judesiai) mėnesinių metu, pykinimas ar diskomfortas epigastriumo srityje, galvos svaigimas ir skausmas mėnesinių metu, alergijos.

„Deja, neretai diagnozę tenka patikslinti ar nustatyti atmetimo būdu, ją ne visada galima nustatyti padarius tyrimą ultragarsu. Tiksliausias metodas šiai ligai nustatyti yra operacinis – laparoskopija. Tai invazinė diagnostinė procedūra, kurios metu apžiūrimi pilvo ir dubens organai bei matomi ir patvirtinami endometriozės židiniai“, – sako akušerė-ginekologė.

Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų.

Didesnės rizikos grupėje

Pasak gydytojos, istoriškai endometriozė buvo vadinama dirbančios moters liga, nes manyta, kad ja serga tik moterys, kurios atidėjo nėštumą vėlesniam laikui, o vėliau kovojo su nevaisingumu. Endometrioze sergančių moterų amžius – 15–49 metų, kitaip sakant, tai vaisingo amžiaus moterys, sergančios mėnesinėmis. Moterims, operuotoms dėl nevaisingumo ar neaiškios kilmės dubens skausmų, endometriozė nustatoma 20–50 proc. atvejų.

„Yra keletas endometriozės atsiradimo hipotezių. Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai ir hormoniniai veiksniai. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Vis daugiau kalbama ir apie sąsajas su aplinkos užterštumu, hormonais šertų paukščių ir galvijų mėsos vartojimu“, – pastebi gydytoja A.Vilkaitienė.

Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra tris–dešimt kartų didesnė). Į rizikos grupę patenka ir negimdžiusios moterys.

Padeda kontroliuoti ligą

„Daugelis endometrioze sergančių moterų nejaučia jokių simptomų, tačiau toms, kurioms sukelia skausmą, liga progresuoja, atsinaujina ir reikia nuolatinio simptominio gydymo. Liga gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama ir kasdienį gyvenimą bei santykius su antrąja puse“, – teigia gydytoja A.Vilkaitienė.

Sergant šia liga gydymo tikslas – endometriozės progreso sustabdymas ar sulėtinimas. Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų, lytinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės. Endometriozė gali būti gydoma tiek medikamentiniu, tiek chirurginiu būdu.

„Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais gali būti pasirenkamas kaip vienintelis gydymo metodas ir (arba) derinamas kartu su chirurginiu gydymu. Hormoniniai preparatai neleidžia arba pristabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, o operacijos metu pašalinami endometriozės židiniai“, – sako A.Vilkaitienė.

Laiku kreiptis

Gydytojai vis dar tenka išgirsti iš pacienčių, kad jų giminaitės ar pažįstamos rekomenduoja endometriozę gydyti nėštumu. Kadangi nėštumas ir žindymas pakeičia moters hormoninę pusiausvyrą, šiuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja, tačiau daliai moterų po gimdymo endometriozė pasireiškia dar agresyviau.

Deja, kai kurioms šia liga sergančioms moterims kyla vaisingumo problemų. Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per šešis mėnesius, jai būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio gydymo.

Akušerė-ginekologė A.Vilkaitienė ragina moteris nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes, laiku atlikus diagnostiką ir taikant optimalų gydymą, pastojimo galimybės didėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių