Laisvų lovų nėra, bet jos – tuščios. Tiems, kurie čia guli, pietums – duonos pluta vietoj riekės, košė vietoj mėsos. Tai "receptai", kaip apgauti valstybę ir bejėgius, tik kitų malonės dėka galinčius pavalgyti ir atlikti gamtos reikalus ligotus žmones.

Naujosios vadovės paveldėjimas

Didžiausi naivuoliai yra tie, kurie mano, kad šiandien iš medicinos – srities, dėl kurios menko finansavimo nuolat verkia medikai, negalima susikrauti milijonų. Pasirodo, pasipelnyti galima, apvagiant pačius sunkiausius ligonius. Vieno jų slaugai per dieną skiriama apie 100 litų, todėl per dešimt dienų galima susidėti į kišenę visą tūkstantį. O jei tokių ligonių – dešimt, tūkstančių taip pat dešimt.

Nesuprantate, apie ką čia kalba? Tai – faktai, kuriuos nagrinėja teisėsauga. Penktadalio milijono litų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padariusi K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė šią sumą turi grąžinti.

Dabartinė įstaigos vadovė Lilija Markuckienė taupo kiekvieną centą, kad ligoninė įstengtų tai padaryti be žalos ligoniams. Direktorė išsiprašė, kad skolas būtų galima grąžinti dalimis, nes, atidavus tokią sumą iš karto, ligoninė bankrutuotų. Slaugos ligoninių Kaune nėra per daug, neretai ligoniams tenka laukti eilėje, kol į ją pateks.

Apsilankius ligoninėje akis bado skurdas. Švaru, tvarkinga, bet skurdu. Jei šiandien ligoninė gautų 200 tūkst. litų, vaizdas galėtų keistis. Dabar reikia taupyti ir tai neišvengiama todėl, kad anksčiau čia dirbę žmonės apgaudinėjo valstybę ir ligonius. Tai įrodo Kauno teritorinės ligonių kasos atliktas planinis patikrinimas.

"Darė klaidų", – faktų apibendrinimą švelnina Kauno apskrities, kuri yra ligoninės steigėja, vyr. gydytojas Henrikas Gintautas Čeida.

Metai vietoj mėnesių

Faktai nėra nauji, bet dar neskelbti. Tikrinta trejų metų ketvirčių veikla, pradedant 2007-ųjų pabaiga. Tuomet ligoninei vadovavo Česys Zvicevičius. Tačiau tai, kas rasta, pribloškia.

Pagal dabar galiojančią tvarką už slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vienam ligoniui apmokama ne daugiau kaip už keturis mėnesius per metus. Paslaugos finansuojamos ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, bet ir iš savivaldybių biudžeto. Pastarosios neretai apmoka už tuos ligonius, kurie jau išnaudoję 120 dienų limitą, serga ir neturi gyvenamosios vietos ir čia būna, kol atsiranda vietų pensionatuose.

"Tačiau radome pažeidimų, kai pacientai tiesiog gyveno slaugos ligoninėje. Jie neturėjo šeimos gydytojo siuntimo, kuris yra privalomas, norint patekti į slaugos ligoninę, nebuvo fiksuota jokių indikacijų, dėl ko jiems reikalinga slauga", – pirmąjį pažeidimą pakomentavo Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja Nijolė Bijanskienė.

Tokių ligonių per patikrinimą buvo rasta dešimt. Ligonių kasoms buvo pateikta paraiška apmokėti už jų slaugą 120 dienų laikotarpiu.

Siuntimai – tik formalumas

Per patikrinimą buvo rasta pacientų, kurie buvo paguldyti į slaugos ligoninę anksčiau, nei išrašyti siuntimai.

"Paprastai ligoniams, turintiems siuntimą, tenka laukti, kol pateks į slaugos ligoninę, o čia – atvirkščiai, siuntimas parašytas praėjus mėnesiui, pusantro po to, kai ligonis guli ligoninėje", – pakomentavo N.Bijanskienė.

Ji patvirtino, kad pasitaiko faktų, kai gydytojai rašo vaistų receptus ir siuntimus tyrimams ar net gydyti stacionare, nematę ligonio. N.Bijanskienė humaniškai randa pateisinimų gydytojams, nes artimieji gali būti jiems nepasakę, kad ligonis jau yra slaugos ligoninėje. Tačiau kaip jis ten patenka be siuntimo? Susitarimo su ligoninės darbuotojais principu? Juk kontrolieriai kasdien po gydymo įstaigas tikrai nevaikšto.

Kauno apskrities vyr. gydytojas H.G.Čeida taip pat randa pateisinimo argumentų, tik ne poliklinikų gydytojų, o slaugos ligoninės darbuotojų veiksmams. H.G.Čeidos nuomone, anksčiau buvo eilės į slaugos ligonines, todėl staiga atsiradus laisvai vietai buvo skubama ją užimti. Tik po to artimieji eidavo pas šeimos gydytoją siuntimo.

"Nustatyta, kad ištaisytos kai kurių siuntimų datos. Asmens sveikatos istorijoje parašyta viena paciento konsultacijos ir siuntimo į slaugos ar palaikomojo gydymo ligoninę data, o siuntime – kita", – vardijo kitus pažeidimus N.Bijanskienė.

Kas tas datas ištaisė? Kauno apskrities vyr. gydytojas H.G.Čeida tai vadina formalumais. Tačiau tai aiškinasi teisėsaugininkai, nes visa patikrinimo medžiaga atiduota prokuratūrai. Prieš šiuos ir dar didesnius nusižengimus ligonių kasų kontrolieriai užsimerkti negalėjo. Štai nustatyta, kad net septyni pacientai, gulėdami K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, tuo pačiu metu gydėsi ar konsultavosi ir kitose gydymo įstaigose.

Būtų nieko blogo, jei į aukštesnio lygio gydymo įstaigą juos būtų nuvežę konsultuotis pas specialistus. Tačiau būta kitaip. Štai, pavyzdžiui, viena moteris neva gydymosi slaugos ligoninėje laikotarpiu nualpo parduotuvėje ir buvo nuvežta į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę.

Kitus slaugos ligoninės pacientus, pagal dokumentus turėjusius būti slaugos ligoninėje, šeimos gydytojai lankė ir konsultavo jų namuose. Kaip ir kodėl jie turėjo ten atsirasti? Žinoma, tai retorinis klausimas.

Teritorinės ligonių kasos kontrolierė N.Bijanskienė neabejoja, kad tokių tariamų slaugos ligonių galėjo būti ir daugiau. Jie kažkur vaikščiojo, kažką veikė, tik nieko nenutiko, todėl ir neužfiksuota pažeidimų. Dar daugiau: visų šių ligonių būklė siuntimuose – labai sunki: tai nevaikštantys, gulintys ir vos galintys pasiversti ligoniai. Nenuostabu, kad taip surašyta, nes už tokius ligonių kasos moka brangiau.

Tai, kad niekada nėra gydžiusis jokioje slaugos ligoninėje, viena tariama K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės pacientė patvirtino kontrolieriams raštu. O jie dokumentuose aptiko, kad ta moteris čia praleido keturis mėnesius. Už tai ligoninė gavo pinigų.

Siuntė, kas norėjo

Kontrolieriai netruko išsiaiškinti kai kurių machinacijų mechanizmą. Viena gydytoja, per patikrinimą dirbusi K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, anksčiau buvo dirbusi Ramučių sveikatos centre. Nepaisant, kad iš jo buvo išėjusi prieš dvejus metus, ir toliau siuntė ligonius į slaugos ligoninę, dėdama ant siuntimų to centro spaudus, spekuliuodama jo vardu.

"Trylika pacientų buvo stacionarizuoti su suklastotais siuntimais", – tęsia medicininių dokumentų klastojimo epopėją N.Bijanskienė.

Ji paaiškino, kad siuntimai nėra griežtos apskaitos blankai, todėl jų turi visi gydytojai. Nejaučiant atsakomybės, jais galima manipuliuoti. Taip slaugos ligoninėje atsirado pacientų, kuriems siuntimus parašė visai ne jų šeimos gydytojai. Nepaisant, kad tai gali daryti tik jie, buvo rasta siuntimų, kuriuos pasirašė ligoninių, laboratorijų gydytojai arba tie, kurie dirba vienose poliklinikose, o siųstieji pacientai prisirašę kitose. Buvo siuntimų tokių pacientų, kurie jokioje gydymo įstaigoje prieš tai nesilankė.

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovybė, sužinojusi, kad jų gydytojai neva siunčia pacientus į slaugos ligoninę, kreipėsi į teisėsaugos institucijas išsiaiškinti, kas yra šių klastočių autoriai.

Vienos dienos kaina

Net vaikai žino, kad Naujieji metai yra nedarbo diena. Tačiau pagal dokumentus į K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę 2008 m. sausio 1 d. buvo paguldyta net 10 ligonių. Paskirtas gydymas, suteiktos slaugos paslaugos. Tačiau slaugos ligoninė nėra skubios medicinos pagalbos skyrius. Savaitgaliais ir švenčių dienomis čia dirba vien slaugos personalas, gydytojai budi namuose ir atvyksta tik tuo atveju, jei kam nors smarkiai pablogėja sveikata.

Į klausimą, kam reikėjo falsifikuoti dokumentus, ankstinant ligonių guldymo laiką, N.Bijanskienė atsakė labai paprastai: juk už tą dieną buvo gauti pinigai, nors ligoniams jų skirti nereikėjo.

Kauno apskrities vyr. gydytojas H.G.Čeida mano, kad tai galėjo būti ligoniai, kurie slaugos ligoninėje gydėsi paskutinį metų ketvirtį. Jie turi teisę vėl naudotis šiomis paslaugomis naujais kalendoriniais metais, todėl ir perkelti automatiškai.

"Nejaugi kankinsi ligonį, siųsdamas vienai dienai namo?" – Kauno apskrities vyr. gydytojo nuomone, tai būtų nehumaniška.

Gydyti ligonius kompensuojamaisiais vaistais, skirtais ambulatoriniam gydymui, su siuntimu guldyti į pensionatą – tai taip pat galimi pasipelnijimo šaltiniai. Jie nustatyti tik vienoje ligoninėje, patikrinus jos devynių mėnesių veiklą. Per tiek laiko padaryta 191 835 litų žala. O per kitus, nepatikrintus, dirbta sąžiningai?

N.Bijanskienė neneigia, kad žalos galėjo būti padaryta daugiau.

"Mūsų pajėgumai tikrinti gydymo įstaigas maži, per ketvirtį patikriname vieną slaugos ligoninę. Jos buvo seniai netikrintos. Dabar, tikrinant kitas slaugos ligonines, panašių atvejų nebuvo", – ir nerimauja, ir džiaugiasi N.Bijanskienė.

H.G.Čeidos nuomone reikėjo ginčyti ligonių kasų nustatytus pažeidimus, tačiau buvęs ligoninės vadovas Č.Zvicevičius laiku to nepadarė. Iš pareigų jis atleistas pačiam prašant.

"Niekas nenori gadinti santykių su ligonių kasomis", – apibendrino patirtį H.G.Čeida, manydamas, kad už kai kuriuos pažeidimus atsakomybę turi prisiimti ir kitos gydymo įstaigos.

Sena praktika kartojasi

Tačiau vienas akivaizdaus dokumentų klastojimo faktas šiemet jau užfiksuotas. Vienas Jonučių šeimos sveikatos centro gydytojas nesivarginęs surašė septynis absoliučiai vienodus siuntimus į Garliavos slaugos ligoninę. Jei ligoniai būtų buvę klonuoti, būtų normalu, tačiau kai septynių žmonių tyrimų rezultatai vienodi, atrodo įtartinai. Juolab kad diagnozės nustatytos ir sveikatos būklė įvertinta, neatlikus jokių tyrimų.

"Šio patikrinimo medžiaga taip pat atiduota teisėsaugai. Aš negaliu sakyti, gulėjo ar ne tie ligoniai Garliavos slaugos ligoninėje, bet ligonių kasa už tai tikrai apmokėjo", – su apmaudu kalba N.Bijanskienė.

Jei Lietuvoje teisingumas dar gyvas, sunkiems ligoniams slaugyti skirta išeikvota suma turėtų būti išieškota iš jas pasisavinusiųjų. Tačiau jei ir bus priimtas toks sprendimas, pinigai į slaugos ir gydymo įstaigą geriausiu atveju sugrįš dar negreitai. Galbūt, jie atiteks kitiems ligoniams, nes žmonės serga ir sirgs, slauga neretai reikalinga paskutinėmis senolių gyvenimo dienomis. Tačiau šiandien skolos grąžinamos sąskaita tų ligonių, kurie rytdienos ir teisingumo gali ir nebesulaukti.

Apie tai, kokia tvarka K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje šiandien, iš pareigų atleidus buvusį ligoninės direktorių Č.Zvicevičių ir ligoninei ėmus vadovauti L.Markuckienei, – kitame "Sveikatos" priede.

Slaugos ir palaikomojo gydymo paros įkainiai

Slauga ir palaikomasis gydymas – 69,5 Lt.

Vegetacinių ligonių slauga ir palaikomasis gydymas – 90,48 Lt.

Onkologinių ligonių slauga ir palaikomasis ilgalaikis gydymas, kai skiriami injekciniai narkotiniai analgetikai – 95,26 Lt.

Onkologinių ligonių slauga ir palaikomasis ilgalaikis gydymas, kai skiriamas epidūrinis nuskausminimas – 114,7 Lt.