Kaip paskatinti skiepytis prieštaringai nusiteikusius senjorus?

Bandys pasiekti senjorus

Lietuvoje esą vangiausiai skiepijasi 80+ amžiaus grupė. Kyla diskusijų, kaip paskatinti šią grupę skiepytis.

„Nepriklausomų ekspertų tarybos nariai, psichologai nagrinėjo šiuos klausimus. Jie pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Vyriausybei tam tikras įžvalgas, kaip būtų galima labiau pasiekti šių žmonių širdis ir protus, galbūt įtraukiant ir Bažnyčios atstovus, įtraukiant jų bendruomenių autoritetus, seniūnus, bendruomenių pirmininkus. Buvo tokia bendra pozicija. Kitas dalykas – žiniasklaidoje yra įvairiausių pasvarstymų iš priešingų grupių, kur visi prisistato ekspertais ir vieni aiškina, kad skiepytis reikia, o iš kitos pusės girdime pasvarstymus, kad vakcinos yra nesaugios, kad neįrodyta, kad jos apsaugo nuo mirtingumo, siūloma laukti dešimties ar penkiolikos metų rezultatų, nors jokiems naujiems vaistams, atėjusiems į praktiką, tokių rezultatų neturime. Savaime aišku, tas vyresnio amžiaus žmogus, kai klausosi, galvoja: aš tokį amžių nugyvenau, neaišku, kas čia yra, gal aš be to apsieisiu. Mes patys darome meškos paslaugą. Garantuoju, Skandinavijos šalyse to nebuvo, dėl to ten yra kiti rezultatai. Kitas dalykas – ten sąmoningumas žmonių kitas“, – sakė onkoimunologas daktaras Marius Strioga.

Savaime aišku, tas vyresnio amžiaus žmogus, kai klausosi, galvoja: aš tokį amžių nugyvenau, neaišku, kas čia yra, gal aš be to apsieisiu.

Kaip teigė pašnekovas, vyriausių žmonių imunitetas yra silpniausias, koronavirusas juos greičiausiai sugriebia, todėl trečia vakcinacija jiems reikalingiausia: „Ši grupė turėtų būti 100 proc. vakcinuota. Dabar galbūt jų mirtingumo nėra dėl to, kad atvėso orai, galbūt jie tiek daug į visuomenę šiuo metu neišeina, jie daugiau namučiuose sėdi. Bet jeigu bus užsikrėtimai, ypač jeigu tai pateks kažkokiu būdu į globos namus... Taip, tai yra žmonės, kurie turi didžiausią riziką nuo to numirti“.

Ar galima kartu skiepytis ir nuo kitų ligų?

Anot daktaro, skiepijantis nuo koronaviruso, galima skiepytis ir nuo kitų ligų: „Yra išplatinta Lietuvos infektologų draugijos pozicija, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų CDC rekomendacijomis, kad galima vienu metu pasiskiepyti net trimis vakcinomis – nuo koronaviruso, gripo ir pneumokokine vakcina. Nebent jeigu anksčiau nuo COVID-19 vakcinos buvo labai ryškūs šalutiniai poveikiai, tada galima padaryti dviejų savaičių pertrauką, bet tik dėl to, kad nejaustumėte stipresnių šalutinių poveikių. Jungtinių Valstijų tyrimai aiškiai parodė – nei efektyvumas, nei saugumas nė vienos kartu skiriamos vakcinos nenukenčia. Tai yra faktas“.

Marius Strioga. Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Pasak M. Striogos, pasiskiepijus nuo koronaviruso galima skiepytis ir nuo erkinio encefalito: „Pagal bendrus vakcinologijos principus, vienu metu galima skiepytis net dešimt ar dvylika vakcinų tuo pačiu metu, tik į skirtingas vietas, ką daro keliautojai, vykdami į tolimas šalis. Tik kad jeigu nori apsisaugoti nuo erkinio encefalito rudenį, tą reikėjo padaryti vasarą arba pavasarį. Dabar šiek tiek pavėluota. Yra tos pagreitintos schemos, kurios imunologiškai nėra tiek efektyvios. Jeigu planuoji šį savaitgalį važiuoti grybauti, o pirmąją vakciną gausi tik dabar, apsaugos jokios nebus“.

Jeigu ateis keli peršalimo virusai ir jų veikla sumuosis, mes tikrai galime turėti liūdnų padarinių, gali iškilti ir gydytojų trūkumo klausimas.

Tačiau nuo gripo pasiskiepyti esą dar nevėlu: „Gripo vakcinos efektyvumas yra apie 30 proc., svyruoja tarp 30–40 proc. Būta pasvarstymų, kad galbūt dabar bus atsiradę naujesni viruso variantai, kadangi pernai gripo virusas neturėjo galimybės tarpti, reiškia, jis stengiasi ieškoti šeimininko. Reikėtų skiepytis, nes jeigu užsikrėsime ir koronavirusu, ir gripo virusu, tuomet nuotykių bus daugiau“, – kalbėjo jis.

Kaip aiškino daktaras, tokių vakcinų, kuriomis nederėtų skiepytis, kai pasiskiepijote nuo koronaviruso, beveik nėra: „Tai galėtų būti vakcina nuo meningokoko, kadangi vakcinos nuo B tipo meningokoko dažniausiai, ypač jauniems žmonėms, sukelia labai sunkius šalutinius poveikius, nes vystosi labai agresyvus imuninis atsakas. Jeigu tai būtų nuspręsta daryti, tada geriau ne, nes ten yra stiprių šalutinių poveikių – temperatūros kilimas iki 40 laipsnių. Tai yra saugu, tai būtų efektyvu, bet tam, kad išvengtumėte vakcinacijos nuotykių, tuomet nereikia ieškoti nuotykių, jei tu to nenori“.

Freepik.com nuotr.

„Virusai alkani. Tam, kad galėtų gyvuoti, virusas turi kažką infektuoti. Dabar mums didžiausią problemą greičiausiai kels respiracinis sincitinis virusas, kuris yra itin pavojingas vaikams ir kartais gali būti ne mažiau pavojingas už COVID-19. Tai – viršutinių takų kvėpavimo ligos, kurios gali baigtis ir pneumonija. Nuo jo vakcinos nėra. Ir gripo virusas. Reikėtų ir vaikus nuo gripo skiepyti, nes ta vakcina galima. Jeigu ateis keli peršalimo virusai ir jų veikla sumuosis, mes tikrai galime turėti liūdnų padarinių, gali iškilti ir gydytojų trūkumo klausimas“, – sakė M. Strioga.

„Aš uždarose patalpose, viešajame transporte, parduotuvėse net ir vakcinuotiems žmonės siūlyčiau: nenusiplėškime mes tų kaukių, pasijuskime kaip Venecijos karnavale. Gal jos ne tokios gražios, bet jeigu jau išbuvome tiek... Leiskime tiems virusams į mus įsiskverbti po truputį. Jeigu mes jiems atidarysime visas duris ir visus vartus, jie ir įeis minia“, – teigė jis.