Turbūt retas kuris mūsų žinome, jog žmogus vidutiniškai per metus išgeria maždaug 750 litrų vandens, tuo tarpu jo organizmas per tą patį laiką perfiltruoja daugiau kaip toną įvairių skysčių. Tad neatsitiktinai be maisto mes galime išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tuo tarpu be vandens – vos dieną, kitą. Tinkamiausiu ir naudingiausiu organizmui laikomas negazuotas, tyras vanduo.

Pasak Lietuvos mokslininkų ir kitų specialistų, lietuviai gali didžiuotis savo turimo vandens kokybe, mat tokiu švariu negali pasigirti net labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės.  Be to, esame bene vienintelė šalis Europoje, apsirūpinanti geriamuoju vandeniu tik iš požemyje slūgstančių šaltinių (pastarieji yra daug geriau apsaugoti nuo aplinkos teršalų nei atviri vandens telkiniai). Nepaisant to, kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl natūralių gamtinių sąlygų, o kartais ir dėl paties žmogaus poveikio gamtai vanduo tampa neskanus ar nelabai tinkamas gerti prieš tai jo neišvalius.

Kas vandenį „sugadina“?

„Daug kas, - nedaugžodžiaudamas tvirtina UAB „LT Aqua“, kuri priklauso įmonių grupei, lyderiaujančiai Pabaltijo šalyse vandens valymo įrengimų, specializuotos jų techninės priežiūros ir geriamo vandens tiekimo srityje, vadovas Laimis Kavaliauskas. – Dažniausiai žmonės, paklausti apie geriamo vandens problemas, skundžiasi, kad jis neskanus gerti ar nemaloniai kvepia. O minėtus negatyvius pojūčius paprastai lemia štai tokios priežastys: vandenyje yra ištirpusios kreidos, kalkių, geležies ar kitokių mineralinių bei cheminių medžiagų, vanduo yra užterštas nitritais ar nitratais, taip pat kokiomis nors bakterijomis“.

Apie vandens problemas nuo... iki

Didžiausia ir dažniausiai pasitaikanti problema mūsų šalyje, pasak pašnekovo, yra vandens kietumas. „Tyrimai rodo, kad maždaug 90 procentų vandens, kurį vartojame savo namų ūkiuose yra kietas ar net labai kietas. Pakitusiomis skonio ar kvapo savybėmis toks vanduo nepasižymi ir tikrai neturi jokios neigiamos įtakos žmogaus organizmui, tačiau jis „žaloja“ buityje naudojamą techniką – virduliuose, skalbimo mašinose, vandens šildymo aparatuose ir pan. susidaro didelės kalkių nuosėdos, tad ši tarnauja trumpiau nei galėtų. Dėl kieto vandens taip pat sausėja oda, o skalbiant sunaudojama daugiau muilo, skalbimo miltelių bei kitokių priemonių“, - teigia UAB „LT Aqua“ vadovas. Antra pagal dydį problema Lietuvoje, L. Kavaliausko teigimu, reikėtų laikyti pernelyg geležingą vandenį. Pagal Lietuvos higienos normas vandenyje ištirpusios geležies kiekis neturėtų viršyti 0,2 mg/l, tačiau realybėje kartais būna visaip. Jei vandenyje yra per daug geležies, šis tampa nemalonaus, metališko skonio ir kvapo, pakinta jo spalva – iš neutralios į rusvą, o ant vonios, kriauklės, unitazo ar indų vidinių sienelių, skalbinių ilgainiui atsiranda rudų dėmių.

Kalbant apie tai, kodėl kartais vanduo iš čiaupo teka su „kvapeliu“, pašnekovas atkreipia dėmesį, jog nemalonų vandens kvapą paprastai lemia jame ištirpusios kokios nors cheminės medžiagos, kitokios priemaišos. „Dažniausiai žmonės skundžiasi, jog vanduo atsiduoda supuvusiais kiaušiniais. Šį specifinį kvapą sukelia sieros vandenilis,“ - pasakoja L. Kavaliauskas. Anot jo, kita nemalonaus vandens kvapo priežastis gali būti ir seni vamzdynai ar santechnika. Pasenusiuose įrengimuose atsiranda ir dauginasi įvairių bakterijų, kurios ir lemia nemalonius kvapus ar bjaurų vandens skonį jo vartotojui.

Ypač pavojingas sveikatai yra nitritais ar nitratais užterštas vanduo. Jei geriamas vanduo gaunamas iš centralizuotų vandens tiekimo sistemų, su nitritų ir nitratų problema praktiškai nesusiduriama. Kas kita jei vanduo gerti ir maistui gaminti yra naudojamas iš šachtinių šulinių ar negilių individualių gręžinių. Paklaustas, kaip  nitratai patenka į vandenį, UAB „LT Aqua“ direktorius nurodo tris pagrindinius veiksnius. „Nuolatinis nitratų šaltinis yra pati atmosfera, taip pat – mineralinės ir organinės azoto turinčios trąšos bei azoto turinčių organinių medžiagų irimas dirvoje ir vandenyje, - vardija. - Nitratais ar nitritais užterštas vanduo nepasižymi jokiu specifiniu skoniu ar kvapu, tačiau didelės jų dozės organizmą gali veikti toksiškai. Ypač šios medžiagos pavojingos kūdikiams, sergantiems asmenims“.

Svarbu atminti, jog esant bakteriologiniam vandens užterštumui, jo skonis ar kvapas pakinta taip pat ne visada. Tačiau nedezinfekuotas ir neišvalytas toks vanduo gali labai stipriai pakenkti žmogaus sveikatai.

Vandenį paversti kokybišku – nesunku

Akivaizdu, kad geriamą vandenį pakeisti į nebetinkamą vartoti gali daugybė skirtingų priežasčių. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad iš čiaupo negali tekėti aukščiausios kokybės vanduo. „Gyvename XXI amžiuje, kasdienę mūsų buitį lengvina pačios įvairiausios aukštosios technologijos. Pastarąsias nesunkiai galima pasitelkti ir išvalyti geriamam vandeniui, juolab kad dauguma jų tikrai nekainuoja milijonų, o įdiegiamos yra visam laikui. Tereikia tik pasikonsultuoti su specialistais“, - tvirtina L. Kavaliauskas. Kokybiškas, švarus vanduo, pasak pašnekovo, tai pati geriausia investicija į savo sveikatą bei gyvenimo gerovę.