Skaičiuojama, kad 80 proc. jų būtų galima išvengti rūpinantis mityba, fiziniu aktyvumu, atsisakant žalingų įpročių. Apie tai kalbamės su Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidente prof. Sigita Glaveckaite.
– Medicina tobulėja, žmonės savo sveikatai skiria lyg ir daugiau dėmesio, tačiau sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje nemažėja. Kodėl?
– Kalbant apie didelį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis svarbios kelios priežastys. Visų pirma, šias ligas diagnozuojame anksčiau, vadinamojoje besimptomėje fazėje. Anksti nustatę ligą galime anksti pradėti gydyti ir išvengti komplikacijų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Taip pat turime suvokti, kad mūsų gyvenimo trukmė šiek tiek ilgėja, o būtent širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Todėl, ilgėjant gyvenimo trukmei, vyresniems žmonėms tų ligų susikaupia daugiau ir bendros sergamumo tendencijos tai įrodo. 2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 metų, moterų – 79,6 metų (2021 m. atitinkamai – 69,6 ir 78,9 metų). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo nuo 9,3 iki 8,7 metų.
Trečia priežastis – nustatome tokių ligų, apie kurias anksčiau nežinojome. Dabar daug geresni diagnostikos metodai, daliai širdies ir kraujagyslių ligų nustatyti taikome genetinį tyrimą ir diagnozuojame tokias ligas, apie kurias anksčiau net neskaitėme ir nesimokėme universitetuose.
Kitos didelio sergamumo priežastys – didelis rizikos veiksnių paplitimas, atsainus požiūris į gydytojo rekomendacijas ir skiriamus vaistus, gydytojų prieinamumo problemos, ypač regionuose.
Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų statistikoje pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos. Pažvelgę į standartizuotą mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų, matome, kad situacija kinta. Mirštamumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2019 m. 100 tūkst. gyventojų buvo 810, 2020 m. – 831, 2021 m. – 805, 2022 m. – jau 785 ir 2023 m. – 659. Vadinasi, mirštamumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis mažėja. Šiuos džiuginančius skaičius lemia medicinos progresas, gydymui taikomi įvairūs šiuolaikiniai vaistai ir pažangios intervencinės procedūros. Tai padeda pratęsti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę. Žmonės vis labiau supranta sveikos gyvensenos ir gydytojų rekomendacijų svarbą. Ne mažiau svarbus ir aterosklerozės progresavimą stabdančių vaistų (t. y. statinų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje) pakitęs prieinamumas, patvirtinus palankias kompensavimo sąlygas 2016 m. ir keičiantis visuomenės požiūriui į šių vaistų vartojimą. Tad, galima sakyti, stebimos teigiamos tendencijos ir tikrai ne viskas blogai.
– Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos išlieka tos pačios?
– Na, mes dažniausiai ir šnekame apie aterosklerozinę kraujagyslių ligą – arterijų ligą, kurią sukelia aterosklerozė. Šiai ligai didžiausią įtaką turi gyvensena, rizikos veiksnių korekcija ir vaistai.
Tačiau yra tokių ligų, kurių šiandien nelabai gebame išvengti. Pavyzdžiui, aortos vožtuvo stenozė, įgimtas dviburio vožtuvo nesandarumas, genetiškai nulemtos širdies raumens ligos. Apie jas kalbame mažiau, nes nėra efektyvių šių ligų prevencijos priemonių. Nors ir paveldimų ligų atveju sveika gyvensena yra nepaprastai svarbi.
Gydyti lėtines ligas yra viso gyvenimo užduotis. Turime pakankamai mokslinių įrodymų, kad sveika gyvensena ir tokie cholesterolį mažinantys vaistai kaip statinai lėtina ir net sustabdo aterosklerozinį plokštelių formavimąsi arterijose.
Iš esmės pagrindinės ligos, kurias galime gydyti ir numatyti su jomis susijusias komplikacijas, yra tos pačios. Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos yra hipertenzija, dislipidemija, aterosklerozinė širdies kraujagyslių ir smegenų kraujagyslių liga, širdies laidumo ir ritmo sutrikimai. Retesnės – širdies vožtuvų, širdies raumens ligos ir įgimtos širdies ligos.
– Ar tiesa, kad širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės? Kas tai lemia?
– Neteigčiau, kad suserga vis jaunesni. Tiesiog pagerėjo diagnostika, todėl širdies ir kraujagyslių ligas sugebame diagnozuoti anksčiau, geriau atpažįstame, geriau žinome, kaip šias ligas nustatyti. Anksti pritaikytos tokių ligų gydymo ir prevencijos priemonės leidžia apsaugoti nuo įvairių, neretai gyvybei pavojingų komplikacijų. Pavyzdžiui, kardiomiopatija – širdies raumens liga, kuri yra genetiškai nulemta ir vystosi visą gyvenimą. Nespecifiniais simptomais ji gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Šiandien sugebame šią ligą nustatyti labai anksti – jau vaikui. Dažniausiai ilgą laiką jokių šios ligos simptomų ligoniai nejaučia, bet žinome, kad vaikas serga liga, kurios simptomus ir nepageidaujamus padarinius pajus po 10–20 metų.
Taigi, simptomai – virš vandens kyšanti ledkalnio viršūnė, o po vandeniu yra didžioji pasislėpusi ledkalnio dalis – besimptomės širdies ir kraujagyslių ligos.
Rizikos veiksniai, sukeliantys širdies ir kraujagyslių ligas, iš esmės lieka tie patys. Tai paveldimumas, genai – jų kol kas nesugebame pakeisti. Taip pat lytis. Žinoma, amžius – didėjant amžiui, sukaupiame didesnę puokštę ligų.
Svarbūs yra rizikos veiksniai, kuriuos galime pakeisti: nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, dislipidemija, netinkama mityba, arterinė hipertenzija, alkoholio vartojimas, rūkymas. Yra ir naujų labai svarbių rizikos veiksnių. Tai oro tarša, klimato kaita. Įrodyta, kad jie taip pat turi neigiamos įtakos sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis. Kasmet dėl oro taršos pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 18 mln. žmonių ir šis skaičius palaipsniui didėja.
– Tačiau, tarkime, insultas, miokardo infarktas, kaip dauguma įsivaizduodavo, anksčiau buvo senyvo amžiaus žmonių ligos. Dabar vis dažniau galima išgirsti, kad insultas ištiko 40-metį...
– Insultas gali ištikti bet kuriame amžiuje, žiūrint, koks tai insultas. Išeminės kilmės, aterosklerozės nulemtas insultas išlieka vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau insultas ištinka ir dėl trombų migracijos į smegenis, pavyzdžiui, trinkant širdies ritmui. Jį gali nulemti ir arterijos aneurizmos plyšimas, o tai tikrai gali įvykti ir jauname amžiuje.
Labai svarbu suvokti, kad prevencinė programa neveikia, jeigu nueiname pas kardiologą ir užmirštame. Būtina ne tik laikytis sveikos gyvensenos principų, bet ir vartoti kardiologo skirtus vaistus.
Tad yra ligų, būdingesnių jaunesniems žmonėms, yra – vyresniems. Tačiau tikrai negalime sakyti, bent aš nedrįsčiau teigti, kad ligos iš esmės jaunėja. Tiesiog jaunų žmonių ligos ir mirtys sukelia didesnį atgarsį žiniasklaidoje. Pagal ilgėjančią Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę ir mažėjantį, nors ir nedaug, mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų galime spręsti, kad einame teisinga linkme.
– Kada ir kokių simptomų pajutus reikėtų sunerimti ir galbūt daugiau dėmesio skirti savo širdies sveikatai?
– Dusulys ar diskomfortas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu, paprastai yra širdies ir kraujagyslių ligų požymis. Pvz., žmogus anksčiau galėdavo užlipti tris aukštus be dusulio, o dabar pirmame ar antrame reikia sustoti, atsipūsti dėl dusulio ar diskomforto krūtinėje, kai lyg dramblys ant krūtinės atsisėda ir tenka mažinti ar net nutraukti atliekamą fizinę veiklą.
Itin pavojingas, esant ramybės būsenos, atsiradęs užgulimas, sunkumas už krūtinkaulio ar duobutėje, trunkantis 20 minučių ar daugiau, lydimas prakaito pylimo, nerimo, dusulio ar silpnumo, kai nitroglicerinas nepadeda ar padeda tik iš dalies šį diskomfortą numalšinti. Toks, esant ramybės būsenos, užtrukęs diskomfortas būdingas ūminiam miokardo infarktui ir reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Juk sugaištos valandos – tai miręs širdies raumuo, o pirmoji valanda yra auksinė – per ją atvėrus širdies kraujagyslę, galima išsaugoti didžiąją dalį širdies raumens.
Dažnai pacientai nerimauja dėl taškinio įdūrimo pojūčio, esant ramybės būsenos, vienoje ar kitoje krūtinės ląstos vietoje, susijusio su kūno ar kvėpavimo judesiais, kūno padėtimi, praeinančio pamasažavus skaudamą vietą ar pajudėjus. Toks simptomas dažniausiai net nesusijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Galvos svaigimas, alpimas arba beveik alpimas taip pat gali būti širdies ir kraujagyslių, neurologinių ligų simptomai. Galvos skausmas, ypač pakaušyje ar viršugalvyje, neretai perspėja apie padidėjusį kraujospūdį. Kojų tinimas signalizuoja apie širdies nepakankamumą, didelis nuovargis ir silpnumas vyresnio amžiaus žmonėms gali būti vienintelis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas.
Dažnas ir neritmiškas arba labai retas širdies plakimas taip pat yra širdies ir kraujagyslių ligų simptomas. Jei anksčiau žmogaus normalus pulsas būdavo 60–70 širdies dūžių per minutę, o staiga tampa 120 dūžių per minutę, širdis netvarkingai plaka, tai gali būti širdies ritmo sutrikimo – prieširdžių virpėjimo – simptomas.
Tačiau turime suvokti, kad dauguma širdies ir kraujagyslių ligų neturi simptomų. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija didžiajai daugumai nepasireiškia jokiais simptomais, kaip ir aukštas cholesterolis (dislipidemija). Tai ligos – nebylios žudikės. Nors ir nebylios, tačiau hipertenzija ir dislipidemija nustatomos lengvai – užtenka pamatuoti kraujospūdį ir atlikti kraujo tyrimą cholesterolio kiekiui nustatyti. Kad sergama šiomis ligomis, paaiškėja, kai įvyksta komplikacija – miokardo infarktas arba insultas. Aterosklerozė – kraujagyslių sienelės kitimas, plokštelių formavimasis – irgi ilgai yra besimptomė, kol arba plokštelė neužauga tokia, kad reikšmingai susiaurina spindį, arba ji įplyšta ir susiformuoja trombas arterijoje, užkimšdamas arteriją ir sukeldamas infarktą arba insultą.
– Taigi, jei liga besimptomė, ilgai galime nepastebėti, kad ji vystosi. Ar Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa gali padėti nustatyti ligą anksčiau?
– Neabejotina, kad prevencinė programa yra galinga priemonė besivystančiai ligai anksti nustatyti. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa sukurta, kad perspėtų apie su ateroskleroze susijusias komplikacijas: infarktą, insultą, širdies nepakankamumą ir ritmo sutrikimus. Į programą įtraukti abiejų lyčių asmenys nuo 40 iki 60 metų. Riziką sirgti širdies ir kraujagyslių liga – būtent ateroskleroze – įvertina šeimos gydytojas ir, jeigu rizika labai didelė, pacientas siunčiamas pacientas nukreipiamas kardiologo konsultacijai, kuris atlieka papildomus tyrimus. Jeigu rizika didelė, šeimos gydytojas sudaro prevencijos ir gydymo planą. Jeigu maža ar vidutinė, taip pat pateikiamos šeimos gydytojo rekomendacijos. Yra numatyti tam tikri stebėjimo intervalai: jeigu labai didelė rizika – kas metai, didelė – kas dvejus metus, maža ar vidutinė – kas ketverius.
2023 m. prevencinėje programoje dalyvavo 48 proc. tikslinės populiacijos. Vadinasi, nepakankamai išnaudojame prevencinės programos pranašumus. Iš dalyvavusių žmonių 13 proc. identifikuoti kaip labai didelės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir buvo siunčiami konsultuotis pas kardiologą. Kardiologas atlieka papildomus tyrimus, tarp jų – širdies ultragarsinį tyrimą. Šio tyrimo metu galima nustatyti ir kitas su mūsų genais susijusias ligas: raumens ligas, įgimtus vožtuvų pakitimus, aortos išsiplėtimą. Taigi, prevencinė programa turi ir papildomų pranašumų, nes padeda anksti nustatyti ne tik besivystančią aterosklerozę, bet ir kitas širdies ligas.
Reikia suprasti, kad į šią programą įtraukiami tik pacientai, nejaučiantys simptomų, nes orientuojamasi į pirminę prevenciją. Asmuo, kuris jau sirgo infarktu, insultu, jam buvo implantuotas stentas ar atlikta širdies operacija, į prevencinę programą neįtraukiamas, o yra stebimas ir prižiūrimas šeimos gydytojo ir tam tikrais intervalais kardiologo pagal įprastinę praktiką.
Labai svarbu suvokti, kad prevencinė programa neveikia, jeigu nueiname pas kardiologą ir užmirštame. Būtina ne tik laikytis sveikos gyvensenos principų, bet ir vartoti kardiologo skirtus vaistus. Iš esmės sveika gyvensena (sveika mityba, reguliarus fizinis krūvis, normalaus kūno svorio išlaikymas, žalingų įpročių atsisakymas) yra labai galingas veiksnys, lemiantis geresnę gyvenimo kokybę ir ilgesnę gyvenimo trukmę, kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų. Deja, dažnai nueinama pas kardiologą konsultacijos, vaistinėje nusiperkama vaistų, po mėnesio jie nebevartojami, nes tikimasi, kad padidėjęs kraujospūdis ar per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje jau išgydyta. Deja, gydyti lėtines ligas yra viso gyvenimo užduotis. Turime pakankamai mokslinių įrodymų, kad sveika gyvensena ir tokie cholesterolį mažinantys vaistai kaip statinai lėtina ir net sustabdo aterosklerozinių plokštelių formavimąsi arterijose. Veikiant statinams, plokštelė tampa kieta, panaši į kaulą, o tada – mažesnė tikimybė, kad ji plyš ir sukels infarktą ar insultą.
Prevencinė programa veikia tada, kai klausoma gydytojo rekomendacijų, laikomasi sveikos gyvensenos principų. Kitaip ji neveikia.
Žinokite skaičius ir juos pasakykite gydytojui
Kraujospūdis
Optimalus kraujospūdis – 120/80 mm Hg. Kraujospūdžio riba, kuri neturėtų būti viršyta, – 140/90 mm Hg. Tačiau gali būti gydomas ir mažesnis kraujospūdis, priklausomai nuo rizikos ir kitų gretutinių ligų.
Tad, jei gydytojo kabinete pamatuotas kraujospūdis yra 140/90 mm Hg ar daugiau, neabejotina, kad jis per didelis ir jį reikia mažinti. Net jei kraujospūdis yra tarp 120–139/70–89 mm Hg, priklausomai nuo paciento rizikos, gali būti skirtas gydymas.
Pavyzdžiui, paciento, kuris serga vainikinių arterijų ateroskleroze, yra po infarkto ar stentuotas, siektinas kraujospūdis – mažiau nei 130/80 mm Hg. Arba, jei pacientui diagnozuotas reikšmingas aortos išsiplėtimas, taip pat bus siekiama mažesnio kraujospūdžio, kad didelis kraujospūdis neplėstų aortos labiau.
Jeigu žmogus matuoja kraujospūdį namuose ir 4–7 dienas jis viršija 130/80 mm Hg, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir pasitarti, ar nereikia gydymo.
Cholesterolis
Vadinamojo blogojo cholesterolio (MTL) normos priklauso nuo to, kokia žmogaus rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sakykime, jeigu žmogus neturi jokių rizikos veiksnių – yra sveikas, jaunas, trisdešimtmetis, nenutukęs, nerūko, neserga ankstyva širdies liga ir blogojo cholesterolio rodiklis yra apie 3 mmol/l, kardiologai rekomenduos tęsti sveiką gyvenseną.
Tačiau, jei pacientas sirgo infarktu, jam į vainikinę kraujagyslę įstatytas stentas ar atliktas šuntavimas, blogasis cholesterolis turi būti mažesnis nei 1,4 mmol/l. Dažniausiai mūsų populiacijoje cholesterolio rodikliai būna 3,6–4 mmol/l. Tokio cholesterolio neįmanoma sumažinti iki 1,4 mmol/l jokiais maisto produktais ar fiziniu aktyvumu. Vadinasi, tokiam pacientui reikės skirti gydymą statinais ar kitais lipidus mažinančiais vaistais.
Kūno masės indeksas (KMI)
KMI turėtų būti iki 25. Siekiant koreguoti svorį, labai svarbi hipokalorinė dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dinaminis, aerobinis bent jau vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – vaistas nuo visų ligų: palaiko raumenų tonusą, mažina gliukozę, cholesterolį ir kraujospūdį, gerina nuotaiką, mažina demencijos riziką ir kt. Labai svarbu susirasti tokį fizinį aktyvumą, kuris patinka ir tinka: vienam tai gali būti darbas darže, kitam – vaikščiojimas ar namų ruoša. Visoks fizinis krūvis skaičiuojamas!
Palankiausia mityba – Viduržiemio jūros dieta. Jos pagrindą sudaro augalinis maistas, apribojant gyvulinės kilmės riebalus ir hidrintus, pusfabrikačiuose esančius riebalus, tik du kartus per savaitę vartojant raudoną mėsą ir bent du kartus per savaitę mėgaujantis riebia žuvimi.
Naujausi komentarai