Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius per 10 veiklos metų neturėjo nė dienos atokvėpio – pacientų srautai neslūgsta nei dieną, nei naktį. Skyriaus vadovas sako, kad pacientų vis daugėja. 

„Matome pacientų didėjimą kasmet. Tas procentas vyruoja – būna 10–12 proc.“, – duomenimis dalinosi skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius. 

Dabar daugėja sunkių traumų, būdingų šiltajam sezonui. Didžiausias iššūkis – motociklininkų avarijos. 

„Susižeidžiama ne viena vieta – ir galvos, ir krūtinės, ir dubens kaulo lūžiai. Šių traumų atveju laikas yra svarbu“, – pabrėžė L. Darginavičius. 

Jei gyvybei negresia pavojus, tenka apsišarvuoti kantrybe – laukti gali tekti ir pusdienį. 

„Visada yra apie 250 pacientų per parą, yra buvę virš 300 atvejų. Pas mus vidutinis laukimo laikas nuo vizito pradžios iki pabaigos yra daugiau nei keturios valandos“, – teigė skubios pagalbos skyriaus vadovas. 

LNK stop kadras.

Į priėmimą žmonės vyksta net ir nesant būtinos skubios pagalbos. 

„Dalis pacientų galėtų kitur gauti paslaugas, kalbant apie šeimos gydytojus. Kai paklausiame, ar bandė kreiptis, tai dažniausiai sako, jog ne, nes eilėje reikia laukti 2–3 savaitės“, – pasakojo gydytojas.

Kartais medikai teikia psichologinę pagalbą vienišiems vyresnio amžiaus pacientams – tai dažnai vienintelė jiems reikalinga pagalba. 

„Būna, kai žmonės būna vieni, tada išsikviečia greitąją, nes jiems neramu, gal spaudimas užkilęs. Taip dažnai būna“, – tikino Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytoja Lina Balčiuvienė. 

Skubios pagalbos skyriai visoje Lietuvoje perpildyti, ypač pacientų, kuriems pagalbos skubiai nereikia. Nuo metų pradžios didžiuosiuose miestuose turėjo atsirasti ambulatorinės pagalbos kabinetai. Jie atidaryti Vilniuje ir Šiauliuose, tačiau kiti miestai tam nepritarė. 

„Susidūrėme su pasipriešinimu, nes įvairūs miestai įvairiai interpretavo tuos kabinetus. Buvo kalbama apie finansavimo problemas ir apie tai, kur jie turi atsirasti“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaunas – vienas iš miestų, neturinčių tokio kabineto. 

„Iš ligoninių ir gyventojų pageidavimų ar nusiskundimų, kad kabinetas neveikia, nesame gavę. Kaunas buvo tas miestas, kuris nepriėmė skubotų sprendimų“, – akcentavo administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė. 

Sulaukusi pasipriešinimo, Sveikatos apsaugos ministerija projektą pristabdė. 

„Bandome pasižiūrėti, kiek pacientų yra, kaip dažnai skubios pagalbos skyrius apkrauna. Atidėjome tų kabinetų steigimą, tad įvertinsime ir po gero mėnesio bandysime keliauti toliau“, – aiškino L. Vaidelienė. 

Priėmimo skyriuose atsiradus papildomai funkcijai tikrinama, kiek tokių neskubių pacientų yra realiai. 

„Su ligonių kasomis buvo nutarta padaryti tyrimą – nuo praėjusio mėnesio įsigaliojo atskiras kodas skubios pagalbos skyriuose, kuris koduos pacientus, kurie galėtų patekti pas šeimos gydytojus“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė. 

Per kelis mėnesius paaiškės, ar bus pratęstas skubiosios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetų steigimas, ar jų bus visai atsisakoma.