Ministras: ateityje planuojama tirti, kokia visuomenės dalis persirgo COVID-19

„Yra planuojama, bet tam, kad tai padarytume, reikia tam tikro vadinamųjų express testų validavimo ir aiškaus išaiškinimo, kada ir kokiu laiku reikėtų tokius testus imti tam, kad būtų išvengta tam tikrų paklaidų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

„Yra tam ruošiamasi ir kai bus pasiruošta, mes apie tai informuosime“, – pridūrė jis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigia, jog Lietuvoje tiriant kontaktų su užsikrėtusiaisiais turėjusius asmenis pastebima labai daug besimptomių formų pacientų.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, genetikė Sonata Jarmalaitė pranešime spaudai teigia, jog populiacijos testavimas, siekiant nustatyti užsikrėtusią dalį, padeda izoliuoti ligos plitimą.

Pasak jos, atliekant greituosius imunotestus kapiliariniame kraujyje (iš piršto) ar seilėse tiriami tik IgM ir IgG antikūnai. Šių antikūnų kraujyje gausiausia praėjus bent savaitei nuo užsikrėtimo. Kol kas nėra žinoma, kiek ilgai šie antikūnai lieka kraujyje, ar imunitetas virusui yra ilgalaikis.

„Tikintis, kad imunitetas koronavirusui išlieka, po pandemijos šie testai padės identifikuoti nesirgusius asmenis, kuriems pirmiausia reikės skiepų, parodys bendras infekcijos apimtis populiacijoje. Dar žinoma, kad imunoteigiamų donorų kraujas gali padėti sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams“, – pranešime teigia S. Jarmalaitė.

Santaros klinikos trečiadienį paskelbė prašymą nuo koronaviruso pasveikusiųjų asmenų paaukoti vadinamosios imuninės plazmos, kuri gali padėti gydant sunkius COVID-19 sergančius pacientus.

Pranešama, kad Kraujo centras pradeda imuninės plazmos surinkimą medikams įvertinus naujausius mokslinius tyrimus, kurie rodo, jog pasveikusių pacientų kraujo sudedamoji dalis turi antikūnų, padedančių kovoti su koronavirusu.

Paimant mažiau mėginių, ketinama tirti slaugos ir globos namų gyventojus

A. Veryga sako, kad mažėjant dėl koronaviruso paimamų mėginių, planuojama pradėti tirti slaugos bei globos namų gyventojus, taip pat jų personalą.

„Jeigu vertintume iš šimto paimtų mėginių, nustatomas procentas yra nuolat mažėjantis (...) Mažėja mobilių punktų apkrovimas, nes mažiau žmonių ten kreipiasi, taip pat mažiau žmonių į Lietuvą parvyksta“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Veryga.

„Tai reiškia, mažiau paimama mėginių ir iš parvykstančių asmenų, taip pat šylant orui mažėja peršalimo ligų, traukiasi gripo sezonas, tai reiškia, kad mažėja žmonių, kurie patiria simptomus ir gali teoriškai kreiptis į mobiliuosius punktus ir tie mėginiai gali būti paimami“, – teigė jis.

Pasak A. Verygos, šiuo metu planuojama praplėsti tyrimus ir tirti slaugos bei globos namuose esančius žmones, taip pat įstaigų darbuotojus.

„Dabar kaip tik yra persvarstomi prioritetai ir yra rengiamas planas, kaip daugiau tirti rizikos grupės žmonių, tai – slaugos namų pacientus ir personalą, galbūt globos namų gyventojus, tai yra tas grupes, kur tikimybė, kad žala būtų didžiausia“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Ministras taip pat tvirtino, jog laboratorijų darbas vyksta sklandžiai ir jos „kuo puikiausiai susitvarko“ su gaunamu mėginių skaičiumi.

„Noriu tikrai nuraminti, mėginių tyrimas nestringa. Neištirtų mėginių skaičius tikrai nerodo, kad kas nors stringa, tai tiesiog yra natūralus dalykas, suprantant laboratorijų darbo specifiką ir veiklos procesą“, – teigė jis.

„Mėginiai nėra užkraunami iškart, tik ką gavus vieną ar du mėginius, kai jie pasiekia laboratoriją. Tai laboratorijos siekia sukaupti tam tikrą mėginių skaičių tam, kad nešvaistytų reagentų“, – teigė A. Veryga.