Sveikatos ekspertų taryba siūlo keisti COVID-19 testavimo strategiją

„Vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų vis tik šie molekuliniai testai būdami auksiniu standartu reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos juos atlikti, taip pat reagentų. Ir tikrai yra sąlygiškai brangūs ir užtrunka vidutiniškai kelias valandas toks testavimas. Taigi daugėjant atvejų mes susiduriame su problema, kad diagnostikos laboratorijos yra prisotintos ir nespėja atlikti per 24 val. testų, kaip yra rekomenduojama testavimo trukmė“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis siekiama parengti testavimo strategiją dėl greitųjų testų naudojimo.

„Vadinamieji greitieji antigenų testai, jie tikrai yra vis didesniame dėmesio centre ir daugelis šalių, taip pat ir Europos Komisija, rekomenduoja planuoti strategijas dėl greitųjų antigenų testų įsigijimo ir schemų parengimo testuoti infekcijos atvejus“, – sakė ji.

E. Sužiedėlienė atkreipia dėmesį, kad atlikti greituosius testus trunka apie 15 minučių, jiems nereikalinga speciali įranga ar ypatingai kvalifikuotas personalas. Visgi, pasak jos, greitųjų testų minusas yra tai, kad jų jautrumas yra mažesnis nei molekulinių testų, kurie šiuo metu yra atliekami Lietuvoje.

Vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų vis tik šie molekuliniai testai būdami auksiniu standartu reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos juos atlikti, taip pat reagentų. Ir tikrai yra sąlygiškai brangūs ir užtrunka vidutiniškai kelias valandas toks testavimas.

„Greitieji testai galėtų būti naudojami infekcijos židiniuose, taip pat rizikos įstaigose, pavyzdžiui globos namuose, pagal sudarytas atskiras testavimo schemas. Pavyzdžiui, jeigu greitasis testas nustato teigiamą atvejį, tai tas testo atsakymas yra priimamas kaip atsakymas apie ligą. Bet, jeigu, pavyzdžiui, testuojant turime neigiamą testo atsakymą, tai dėl jautrumo nepakankamumo turi būti pakartotas testas daug jautresniu molekuliniu testu“, – sakė E. Sužiedėlienė.

„Pritaikius atitinkamus algoritmus, schemas tikrai galima minimizuoti klaidingai neigiamų rezultatų buvimą ir efektyviai nustatyti aktyvios infekcijos atvejus“, – pridūrė ji.

Ekspertės teigimu, greitųjų antigenų testų atlikimo procedūra yra paprasta. Pasak jos, testui atlikti reikalingas nosiaryklės ėminys.

„Imamas nosiaryklės mėginys, lygiai taip pat kaip imamas dabar testuojant tiksliais molekuliniais testais. Mėginio pavyzdys yra naudojamas testo plokštelėje. Testo veikimas yra paremtas taip pat viruso baltymu, antigeno ir antikūno sąvoka, įvyksta spalvinė reakcija ir po keliolikos minučių rezultatas yra matomas pilka akimi: konstatuota virusinė infekcija, ar ne“, – informavo mokslininkė.

E. Sužiedėlienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu svarsto šį Sveikatos ekspertų tarybos pasiūlymą.

„Ministerijoje tikrai yra analizuojamos greitųjų antigenų testų įsigijimo galimybės ir sprendžiama kaip įsigijus testus integruoti testavimo reglamentavimą į dabar esantį reglamentavimą. Taip kad panašu, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje šis klausimas yra sprendžiamas“, – sakė ji.

A. Veryga pritaria ekspertų siūlymams dėl antigenų testų

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako teigiamai vertinantis sveikatos ekspertų siūlymus dėl greitųjų antigenų testų naudojimo, tačiau pabrėžia, kad dėl Viešųjų pirkimų tarnybos biurokratinio požiūrio juos Lietuva galėtų įsigyti anksčiausiai po pustrečio mėnesio.

Ministro teigimu, prie Vyriausybės veikianti medikų ekspertų grupė yra sudėliojusi planą, kaip greitieji antigenų testai galėtų būti naudojami.

„Vertinu labai teigiamai. Vyriausybėje veikusi medikų ekspertų grupė, jei neklystų, gal net prieš porą savaičių buvo pateikusi rekomendacijas ir sudėliojusi labai konkrečius algoritmus, kur šitie greitieji antigenų testai galėtų būti naudojami“, – spaudos konferencijoje teigė ministras.

Viešųjų pirkimų tarnyba „užsispyrusiai“ reikalauja laikytis visų įprastinių tvarkų, o tai lems, kad testų atgabenimas užtruks kelis mėnesius.

A. Verygos teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba „užsispyrusiai“ reikalauja laikytis visų įprastinių tvarkų, o tai lems, kad testų atgabenimas užtruks kelis mėnesius.

„Lietuvoje prikimai pagal visas procedūras turėtų vykti apie du su puse mėnesio. Galim padėkoti mūsų ekspertams – tik ne medikams ekspertams – kurie nemato jokių galimybių niekaip kitaip pirkti. Čia kalbu apie Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri užsispyrusiai tvirtina, kad turim laikytis visų įprastinių tvarkų“, – pridūrė jis ir pridūrė, kad Lietuva kol kas nėra suplanavusi konkretaus greitųjų antigenų testų kiekio, kurį ketintų įsigyti.

Vis dėlto ministras sakė, kad pirmieji „šimtai tūkstančių tokių testų“ Lietuvą galėtų pasiekti dar gruodį, nes antigenų testų pirkimą vykdo ir Europos Komisija.

„Europos Komisija yra paskelbusi, kad perka apie 100 mln. tokių testų. Lietuva išreiškusi norą tokių testų įsigyti. Tikėtina, kad gruodžio viduryje turėtume tuos testus gauti iš Europos“, – komentavo A. Veryga.

Ministro teigimu, greitieji antigenų testai nepakeistų šiuo metu naudojamų molekulinių testų, o juos papildytų.

„Jie padėtų plėsti testavimo apimtis tose vietose, kurios yra nutolusios nuo didesnių gydymo įstaigų, laboratorijų“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad esant tinkamam planavimui Viešųjų pirkimų įstatymas nesudaro kliūčių laiku įsigyti priemonių, reikalingų valdyti koronaviruso pandemiją.

Tokį komentarą ji paskelbė reaguodama į diskusijas apie tai, ar viešųjų pirkimų reguliavimas neapsunkina priemonių įsigijimo ekstremaliosios situacijos metu.