- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai vis dar kovojant su pandemija ir siekiant kaip įmanoma greičiau paskiepyti daugiau gyventojų, valdžia skaičiuoja, kad jau dabar pinigų trūksta ir tyrimams, ir medikų atlyginimams, ir pagalbos priemonėms – iš viso 280 milijonų eurų vien valstybės biudžete. Anot sveikatos viceministrės Živilės Simonaitytės, papildomas sumas ketinama rasti taisant biudžetą. Apie tai LNK laidoje „Info diena“ žurnalistas Arnas Mazėtis kalbėjosi su sveikatos viceministre Živile Simonaityte.
– Kam labiausiai trūksta pinigų, ir ar nepritrūks taip, kad sustos paslaugos, tarp kurių ir vakcinavimas?
– Nėra taip, kad kažkam trūktų pinigų, tiesiog dabar matome, kad lėšų poreikis yra gerokai didesnis. Atitinkamai, tam yra numatyta procedūra – biudžeto atsinaujinimas, skirtas tam, kad jokie procesai nesustotų, ir kad lėšų visiems su COVID-19 valdymu susijusiems sektoriams užtektų.
– Kam pinigų trūksta labiausiai ir kodėl?
Manau, kad lėšų ateityje reikės dar daugiau, ir visas jas reikia numatyti.
– Mes esame numatę su koronavirusu susijusias išlaidas, jas galima išskirti į keturias pagrindines grupes: vakcinos ir su vakcinavimu susijusios išlaidos, testavimas ir su testavimu susijusios išlaidos, medikų ir visų kitų specialistų, kurie dirba priešakinėse gretose, atlyginimai ir priedai bei visos kitos priemonės – vaistai, skirti sunkiems pacientams gydyti, apsaugos priemonės, informavimo kompanijų lėšos ir kt. Visos šios sritys turi būti adekvačiai finansuojamos. Lietuvoje šiuo metu turime nemažą testavimo apimtį, kurią ateityje norėtume kalbant apie tą galimybių sertifikatą dar labiau praplėsti. Manau, kad lėšų ateityje reikės dar daugiau, ir visas jas reikia numatyti.
– Kodėl šis trūkumas atsirado, ir ar lėšų nebuvo numatyta jau buvusios valdžios? Tačiau tai, ką jūs vardijate apie testavimą, darbo užmokestį, vaistus, tarsi jau ši, dabartinė valdžia, tvirtindama biudžetą turėjo nusimatyti. Kodėl tas trūkumas yra?
– Lėšos visoms šitoms kategorijoms buvo numatytos. Tiesiog tuo metu, kai buvo rengiamas biudžetas, atnaujinamas biudžetas ir įtraukiamos šitos papildomos lėšos. Nes taip, nauja Vyriausybė atėjusi pamatė, kad iš viso tos lėšos nebuvo įtrauktos. Tai tuo metu, kai jos buvo įtraukiamos, galbūt buvo daugiau faktinių duomenų apie praėjusių metų pavasarį, kai lyginant tuos pandemijos kalnelius numatytų lėšų dalis tikrai buvo gerokai mažesnė ir tos sumos, kurios buvo įtrauktos, dabartinėmis aplinkybėmis pagal dabartinius testavimo kiekius, apimtys yra gerokai per mažos.
– Papildomų lėšų poreikis atsirado dėl išaugusio didesnio paslaugų poreikio?
– Iš esmės – taip. Pavyzdžiui, kalbant apie medikų darbo užmokestį – jų darbo užmokesčio priedai už praėjusių metų balandį siekė nepilnus 8 mln. eurų, o gruodžio, sausio, vasario, kovo mėnesių patirtys rodo, kad tie priedai per mėnesį siekia beveik 20 mln. eurų. COVID-19 pacientų turime žymiai daugiau, tad natūralu, kad lėšų poreikis yra gerokai didesnis, negu buvo pavasarį.
– Kodėl išaugo suma, skirta vakcinų įsigijimui?
– Todėl, kad praėjusių metų rudenį, kai buvo rengiamas biudžeto atnaujinimas, buvo žinoma apie šešias vakcinas, dėl kurių tiekimo Lietuva buvo sudariusi sutartis. Mes darėme papildomus vakcinų įsigijimus tam, kad gautume jų daugiau ir greičiau. Manome, kad tai buvo geri sprendimai. Pavyzdžiui, Latvija, kuri vakcinų įsigijo šiek tiek mažiau, dabar turi gerokai mažesnį šalies gyventojų vakcinavimo mastą. Reiktų lyginti, kiek mums tiesiogiai kainuoja vakcinos, ir kiek – viena diena „uždarytos“ ekonomikos. Papildomos lėšos didesniam vakcinų kiekiui, gaunamam greičiau, yra gerokai mažesnės, negu „uždarytai“ ir pilnai negalinčiai veikti ekonomikai.
Kalbant apie sveikatos srities išlaidas – pats karantinas savaime tam neturi įtakos, nes šios išlaidos, kaip minėjau, susideda iš keturių pagrindinių elementų.
– Kiek išlaidų augimui įtakos daro vis nesibaigiantis ir vis tęsiamas karantinas?
– Kalbant apie sveikatos srities išlaidas – pats karantinas savaime tam neturi įtakos, nes šios išlaidos, kaip minėjau, susideda iš keturių pagrindinių elementų. Tad ar formaliai vadinsime karantinu, ar pereisime jau į tą kitą stadiją, nes tikiu, kad praeisime tą ekstremalios situacijos stadiją, tačiau bet kokiu atveju, jeigu mes turėsime kovidinių pacientų, tai mes vis tiek juos turėsime gydyti, toliau turėsime vakcinuoti žmones, ir lygiai taip pat turėsime užtikrinti tuo metu ir testavimą. Tad, iš esmės, ar tuo metu yra Valstybėje paskelbtas karantinas, ar ne – tiesiogiai sveikatos srities išlaidoms tai įtakos neturi.
– Ar Seime jūsų įvardintos reikalingos papildomos lėšos yra galutinės, ar jos dar gali augti? Iš kur tos lėšos bus paimtos?
– Pandemijos valdyme labai tiksliai kažką žinoti ir pasakyti yra labai sudėtinga. Anglų kalboje yra terminas „Educated guess“ (liet. pagrįstas spėjimas). Tai yra geriausias įmanomas suplanuoti sprendimas, šiuo metu mes jį esame pateikę Finansų ministerijai. Dėl sprendimo ir jo įgyvendinimo diskutuosime su Finansų ministerija. Kiek žinome, Finansų ministerija renka lėšų atnaujinimo informaciją iš kitų ministerijų – tiek iš Ekonomikos ministerijos, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios užsiima kitų sričių išmokomis. Ekonomikos ministerija – kiek tai susiję su verslu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – kiek tai susiję su prastovomis, nedarbo išmokomis ir visomis kitomis kompensacijomis. Natūralu, jog matant bendrą vaizdą bus rengiamas biudžeto atnaujinimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių4
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...