Svilinantis karštis – pavojus sveikatai

Sinoptikai įspėja, kad artimiausios pora dienų bus alinamai karštos – temperatūra dienomis gali pakilti net iki 30–35 laipsnių šilumos. Medikai pabrėžia, kad tiesioginių saulės spindulių ypač saugotis turėtų vaikai, senjorai bei širdies ligomis sergantys žmonės.

"Kepuraitė, kremas nuo saulės, buteliukas vandens ir saiko jausmas – geriausi bičiuliai šiomis dienomis. Patartume įvertinti tykančias grėsmes ir neužsibūti saulėkaitoje", – akcentavo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja Dainora Bielskytė.

Anot jos, karštomis dienomis vertėtų prisiminti apie saulės bei šilumos smūgių grėsmę, įsisąmoninti, kad nesaikingos saulės vonios ir žalingas spindulių poveikis gali sukelti odos ligų.

Specialistai akcentuoja, kad vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms saulė kelia didesnę grėsmę, ypač tai pasakytina apie sergančiuosius širdies ir kraujotakos sistemos ligomis. Taip pat itin atsargūs turėtų būti asmenys, sergantys diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi antsvorio, taip pat aktyviai sportuojantys esant aukštai oro temperatūrai, sunkų fizinį darbą dirbantys, geriantys mažai skysčių žmonės.

"Visada su savimi patartume turėti vandens buteliuką. Kartais atrodo, kad žmogus nejaučia troškulio, tačiau iš tiesų mūsų organizmui, ypač kai yra labai karšta ir tvanku, būtina vartoti daugiau nei įprasta skysčių", – tikino D.Bielskytė.

Anot jos, artimiausiomis dienomis sąmoningesni turėtų būti ir darbdaviai.

"Nemažai žmonių vasarą dirba gryname ore. Reikėtų pagalvoti, kaip tinkamai organizuoti darbą – parūpinti vandens, priminti apie galvos apdangalus. Gal darbdaviai net gali paankstinti ar pavėlinti darbo valandas. Net ir tie, kurie aktyviai sportuoja, pačiomis karščiausiomis dienos valandomis turėtų apriboti fizinį krūvį", – kalbėjo specialistė.

Šią savaitę ypatingą dėmesį savo atžaloms turėtų skirti ir tėvai. Nereikėtų pamiršti, kad vaikai dažnai nejaučia troškulio. Mažieji apskritai yra priskiriami rizikos grupei, kurią privaloma atidžiau saugoti. Būtina vaikams galvas pridengti kepurėlėmis, atviras kūno vietas tepti apsauginiais kremais.

"Žmonės į karščius reaguoja įvairiai. Vieni yra itin atsargūs – vengia tiesioginių saulės spindulių, vartoja daug skysčių, nešioja kepures ar skareles, tačiau galima matyti ir tokių, kurie galėtų būti atsargesni", – kalbėjo D.Bielskytė.

Rekomendacijos

Nepalikite ilgai vaikų, vyresnio amžiaus ir silpna sveikata besiskundžiančių žmonių automobilyje – valandą išbuvus tvankioje transporto priemonėje, gali ištikti šilumos smūgis.

Gerkite vandenį ir tada, kai nejaučiate troškulio (gurkšnokite po truputį). Ribokite arba atsisakykite kavos, nes ji šalina skysčius. Jei vis dėlto geriate kavą, būtinai išgerkite ir stiklinę vandens. Atsisakykite alkoholinių gėrimų, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą.

Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio naudodami apsauginius kremus pagal odos tipą. Kremais reikia pasitepti prieš išeinant į lauką.
Įkaitę išsimaudykite vėsiame duše ar apsitrinkite drėgna kempine.

Renkitės lengvais, nesintetiniais rūbais, naudokite galvos apdangalus.

Tinkamiausias laikas poilsiui saulėje – iki 11 val. ryto, po pietų – nuo 16 val. Stenkitės būti pavėsyje, venkite didelių fizinių krūvių.

Atminkite, kad keičiantis orams gali svyruoti ir jūsų kraujospūdis, todėl dažnai jį pasimatuokite. Jei sergate arterine hipertenzija, karščių metu ilgai nedirbkite pasilenkę, kad išvengtumėte insulto pavojaus. Vartokite kuo mažiau druskos. Nepamirškite gydytojo paskirtų vaistų.
Nešokite į vandens telkinius įkaitę saulėje.

Būdami saulėje, dėvėkite galvos apdangalus ir akinius nuo saulės. Jei tenka ilgai būti karštyje, atsivėsinti užsukite į patalpas, kur veikia oro kondicionierius (pvz. į parduotuvę).

Per karščius patartina valgyti kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau vaisių, žalių daržovių.