- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugiabučius administruojančios įmonės per metus bent du kartus privalo atlikti vadinamą termošoką, kad būtų išvengta bjaurios ligos legioneliozės. Ja užsikrėsti galima įkvėpus bakterijomis užteršto vandens garų. Ši liga vien sostinėje per kelis metus yra nusinešusi kelių žmonių gyvybes. Deja, ne visi gyventojai laikosi rekomendacijos tuo metu keletui minučių atsukti karšto vandens čiaupus taupumo sumetimai, pasakojama LNK reportaže.
„Kas tai yra termošokas? O kaip mes galime užkaitinti tą vandenį, kaip tą padaryti?“ – retoriškai klausė užkalbinta viena iš sostinės daugiabučių gyventojų.
„Nelaikome tų penkių minučių, gal ir minutės užtenka, kad nubėgtų karštas vanduo iš čiaupo“, – porino kita pašnekovė.
Skirtingų savivaldybių daugiabučių namų gyventojai kaip tik skelbimų lentose randa pranešimą, kad jų name turėtų būti pakelta karšto vandens temperatūra maždaug iki 66 laipsnių. Tai daroma tam, kad vamzdynuose žūtų legionelės, jei jų ten yra, kad gyventojai neužsikrėstų legionelioze. Vieno daugiabučio skelbimų lentoje parašyta, kad atsuktą karšto vandens čiaupą tiek vonioje, tiek virtuvėje reikėtų palaikyti bent 5 minutes. Ar tiek laiko iš tikrųjų reikia, kiek vandens išbėga tuo metu ir už kokią sumą, kaip vyksta termošoko procesas?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Termošoko procese dalyvauja keletas dalyvių: mes, „Vilniaus šilumos tinklai“, kurie tiekia šilumą, taip pat „Vilniaus vandenys“, kur prateka vanduo, tada – namo administratoriai, kurie prižiūri šilumos punktus ir kuriems tenka atsakomybė pakelti vandens temperatūrą iki 65–66 laipsnių, kad būtų sunaikintos legionelės bakterijos namo vamzdynuose. Na, – ir gyventojai, kurie gauna karštą vandenį, kurie prevenciškai turėtų laikyti visiškai, iki galo atsuktą karšto vandens čiaupą 5 minutes, kad bėgtų stipri srovė. Per tiek laiko sistemomis prateka tas bakterijas naikinantis labai karštas vanduo“, – aiškino „Vilniaus šilumos tinklų“ infrastruktūros komandos vadovas Jonas Kimontas.
„5 minutes, kad vandens daugiau sunaudotume?! Nelaikau tiek“, – teigė viena daugiabučių gyventojų.
5 minutes, kad vandens daugiau sunaudotume?! Nelaikau tiek.
Ne per seniausiai buvo atvejis, kai vienas žmogus, apsinuodijęs legionelėmis, atsidūrė reanimacijoje.
„Labai svarbu, kad termošoko procese sukomunikuotų, dalyvautų visi dalyviai, tik tada pasieksime norimo efekto. Jeigu žmonės naujai įsigijo butą nenaujame name, vertėtų pasiteirauti namo administratoriaus, kad buvo atliktas termošokas. Jeigu seniai, reikėtų paprašyti, kad atliktų šį procesą prevenciškai. Tai tikrai nėra nuostolinga gyventojams. Štai mūsų eksperimentas parodė, kad per 5 minutes išbėgo apie 43 l vandens iš vieno sanitarinio mazgo ir tai gyventojui atsieitų 27–30 centų“, – komentavo J. Kimontas.
„Tik 27 centai? Nedaug. Tokiu atveju verta palaikyti atsuktą čiaupą, nes girdėjau, kad lyg Naujininkuose vienas žmogus mirė nuo legioneliozės“, – sakė kalbinta vilnietė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau2
Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. ...
-
Apklausa: 90 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sukčiais2
Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklaus...
-
G. Šimkus: būstas turi būti apmokestintas ne pagal vietą, bet pagal jo vertę1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina ...
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę2
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...
-
R. Šimašius: aukštos kvalifikacijos užsieniečiams darbo sąlygos Lietuvoje nepalankios1
Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmon...
-
G. Šimkus: pramonė turėtų atsigauti kitų metų pirmąjį pusmetį3
Lietuvos bankui (LB) gerinant šių metų ir kiek bloginant kitų metų šalies ekonomikos prognozes, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų vėl pradėti augti kitų metų pirmąjį pusmetį, o jai sp...
-
Prezidento patarėja: tikimės daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje3
Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. ...
-
Siūloma leisti produktų įsigyti tiesiai iš smulkių ūkių
Perkančiosioms organizacijoms nuo 2024 metų siūloma panaikinti visas kliūtis įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių. Žemės ūkio ministerija siūlo atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. ...
-
Darbo rinkos ekspertas: elektronikos inžineriją renkasi vis daugiau studentų5
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad te...
-
M. Lingė siūlo keisti NT mokesčio modelį4
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus. ...