Trūksta psichiatrų, o pacientai dažniausiai gydomi tik vaistais: tokia sistema daro gėdą Lietuvai?

Numatė pokyčius

Vyriausybė savo programoje numatė pokyčius psichinės sveikatos sistemoje, tad ekspertai valdžiai turi klausimų.

„Mes norime paklausti, kas, kaip, kur kurs tas naujas paslaugas“, – sakė VU profesorius Dainius Pūras.

Nepaisant to, kad pokyčiai reikalingi, jų nebūta jau ilgai.

„Kalbėjome, kad svarbūs strateginiai dokumentai buvo paskelbti dar prieš penkiolika šešiolika metų“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Labai dažnai problemas mes sprendžiame taip: ar tai medikas nusižudo, ir tada visi pradeda kalbėti apie psichikos sveikatą, arba įvyksta kažkokia kita nelaimė“ – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Tai nedaro garbės Lietuvai. Psichikos sveikatos sistema yra, švelniai tariant, neveiksminga“, – tikino D. Pūras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše.

Ekspertai sakė, kad per pandemiją lietuviai pradėjo labiau rūpintis savo psichine sveikata, tačiau dažnai specialistai negali pasiūlyti jiems tinkamos pagalbos. Patys psichiatrai pripažįsta, kad psichoterapija įkandama tikrai ne kiekvieno paciento kišenei. Trūksta gydymo paslaugų, tad psichiatrai priversti skirti ne visada būtiną medikamentinį gydymą ir visai nesvarbu, pacientas vaikas, ar suaugęs.

„Ką mes turime, tai vaistus. Išeina, jei žmogus nerimauja dėl to, kad neaišku, kas bus su pandemija, tai mes turime jį gydyti vaistais. Aš čia nematau logikos“, – tvirtino D. Pūras.

Jei žmogus nerimauja dėl to, kad neaišku, kas bus su pandemija, tai mes turime jį gydyti vaistais. Aš čia nematau logikos.

O ir patys gyventojai linkę vaistais piktnaudžiauti.

„Šioje srityje daugumą klausimų mes sprendžiame medikamentiniu būdu. Deja, mūsų šalyje net ir patys gyventojai labai dažnai vertina paslaugos kokybę būtent per prizmę, kad jei mane paguldė į ligoninę, man davė vaistų, jei gydytojas išrašė daug vaistų, tada reiškia, kad manimi čia rūpinasi“, – komentavo A. Dulkys.

Trūksta specialistų

Siūloma sumažinti stacionarinės priežiūros lovų skaičių.

„Pacientai ten guli ne dieną ar dvi, paprastai tai yra ilgalaikiai trijų ar šešių savaičių pacientai. Valstybei tai baisiai kainuoja“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Vietoje to siūlo įkurti bendruomenines paslaugas.

O ambulatorinės psichiatro paslaugos išvis praktiškai neegzistuoja, mat tokiems specialistams mokama du tris kartus mažiau, palyginus su privačiais. Kadangi psichiatrų poreikis didelis, o specialistų mažai, pastariesiems sunku susitvarkyti su krūviu, o dirbti bent trijose skirtingose vietose jau tapo norma.

„Aš žinau vaikų psichiatrą, kurio pavardę būtų galima rasti penkiuose psichikos sveikatos centruose skirtinguose rajonuose“, – tvirtino L. Slušnys.

Valdžia ėmėsi didinti valstybės finansuojamų vietoje rezidentūroje skaičių. Tačiau norinčių dirbti psichinės sveikatos srityje itin mažai ir greitai naujais specialistais rinka nepasipildys.

„Medicinoje yra taip: jeigu tau reikia specialisto, deja, tau reikia nusiteikti vos ne dešimčiai metų“, – aiškino L. Slušnys.

Kad reformų reikia, valdžia pripažįsta, tačiau dėl greitų pokyčių pažadų nežarsto.

„Tikrai nenorėčiau užbrėžti kažkokio labai konkretaus termino“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.