Turime nusiteikti: COVID-19 vakcina bus sezoninė (išskirtinis interviu)

Jungtinės Karalystės (JK) Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas britų farmacijos bendrovės "AstraZeneca" ir Oksfordo mokslininkų sukurtos vakcinos bandymuose dalyvauja nuo birželio. Kaip atrodo šis procesas, kurios farmacijos bendrovės vakciną rinktųsi, jei turėtų tokią galimybę, kodėl reikia dviejų dozių ir kaip pasaulį pakeis ši pandemija – atsakymai į šiuos ir daug kitų su COVID-19 ir vakcina nuo jos susijusių klausimų – T.Beinorto interviu "Kauno dienai".

Savanoriai – iš rizikos zonų

Steroidinis preparatas deksametazonas akivaizdžiai sumažina žmonių, sergančių sunkia COVID-19 forma, mirštamumą, taip pat COVID-19 gydomas antivirusiniu vaistu remdesiviru. Naudojami ir antikūnai.

– Ar jau žinote – gavote "AstraZeneca" skiepą ar placebą? Ar dabar galite skiepytis?

– Ar buvau paskiepytas vakcina nuo COVID-19, nežinau – tai atskleidžiama tik baigus tyrimą. Bet skiepytis galiu, tik laukiu, kada ateis mano eilė gauti skiepą. Tada išsiaiškinsiu, ar galiu priimti naują skiepą, o gal jau turiu imunitetą.

– Ar vis dar esate stebimas kaip "AstraZeneca" vakcinos bandymų savanoris?

– Taip. Kas savaitę testuojuosi dėl COVID-19, maždaug kas mėnesį duodu kraujo imuniteto tyrimams – ar jis susidaręs ir kiek išsilaiko.

– Ar savanorių ieškota tarp tokių asmenų kaip jūs – tai yra tokių, kurie turi daugiau galimybių užsikrėsti? Juk bandant vakciną specialiai niekas virusu neužkrečia.

– Taip, antrai bandymų fazei pirmiausia ieškojo savanorių tarp medikų ligoninėse, kur didžiausia tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir greičiausiai pasimatytų, kiek užsikrečia paskiepytųjų vakcina ir kiek gavusiųjų placebą. Aš tuo metu kaip tik ir dirbau su COVID-19 pacientais, taigi buvau aukštos rizikos zonoje užsikrėsti šiuo virusu. Vėliau, jau trečios stadijos tyrimuose, išsiplėsta į platesnes visuomenės ir įvairesnes amžiaus grupes.

– Ar nesibaiminote tapti bandomuoju?

– Visą laiką sekiau prieinamą informaciją apie vakcinos kūrimą, tyrimų rezultatus. Be to, mano draugas – vienas vakcinos kūrėjų, tad daug apie ją žinojau. Technologija, pagal kurią buvo kuriama "AstraZeneca" vakcina, man buvo žinoma, nes ji buvo naudojama ir kuriant vakciną nuo Ebolos viruso. Aš pasitikėjau jos saugumu.

– Bet "AstraZeneca" buvo net sustabdžiusi bandymus sunegalavus jos dalyviui.

– Nebuvo įrodyta, kad šalutiniai poveikiai buvo tiesiogiai susiję su vakcina. Tyrimuose dalyvauja labai daug žmonių, tad jų gyvenime per devynis mėnesius nutinka ir šiaip daug dalykų, nesusijusių su vakcina. Dėl jos nebuvo kažkokių rimtų šalutinių reiškinių, bent jau neįrodyta, kad jie būtų susiję su vakcina. Be abejo, švelnesnio poveikio – karščiavimo, skausmo, galvos skausmo, silpnumo – pasitaikydavo, bet tai natūralu.

– Ar jūs pats pajutote kokį blogumą?

– Vakare po skiepo truputį karščiavau, bet to ir gali tikėtis. Lygiai taip jaučiuosi ir po gripo vakcinos.

– Dalis žmonių mano, kad būti vakcinų bandytojais sutinkama tik už didelį atlygį. Ar tikrai savanoriai jo negauna?

– Tai absurdiškas pasakymas, kad savanoriams už dalyvavimą tyrimuose mokama. Visi savanoriai visuose tyrimuose dalyvauja savanoriškai ir nemokamai.

Mutacijos skiepo nepaveiks

– "Pfizer"-"BioNTech", kuriuo jau skiepijami europiečiai ir JAV gyventojai, ir "Modernos", kuri jau patvirtinta JAV, efektyvumas – apie 95 proc., "AstraZeneca" – apie 75 proc. Skelbta, kad gal jį galima padidinti pakoregavus pirmo ir antro skiepo dozės dydžius. Ar tai jau išbandyta?

– Šiuo metu dozavimas nesikeičia, nes vykstančio tyrimo protokolo keisti negalima. Bet netrukus planuojama pradėti naują šios vakcinos tyrimą JAV, kuriame ketinama naudoti mažesnę pirmo ir didesnę antro skiepo dozę. Yra hipotezė, kad duodant didesnę dozę per pirmą skiepą prieš patį viruso vektorių, kuris neša virusą į ląsteles, susidaro antikūnai, tad antroji dozė būna jų sunaikinama. Jeigu pirmoji dozė kiek mažesnė, imuninis atsakas į patį viruso vektorių ne toks stiprus ir po dviejų skiepų bendras efektas geresnis.

Nors pirmosios ES naudojamos vakcinos turi būti saugomos ypatingomis sąlugomis, su jomis siejama daug vilčių suvaldyti viruso plitimą. (Kauno klinikų nuotr.)

– "Johnson & Johnson" skelbia, kad jos vakcinai užteks vienos dozės, trys pirmaujančios bendrovės kuriant vakciną – "Pfizer"-"BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca" – dviejų. Nuo ko tai priklauso?

– Bet kurios vakcinos efektyvumas didesnis, jei taikoma dviejų skiepų sistema. "Johnson & Johnson" bando sukurti pragmatiškiausią variantą – kad užtektų vieno skiepo, nes žmones prisikviesti dėl antros dozės nelengva, ir kad vakciną būtų galima laikyti paprasto šaldytuvo sąlygomis. Tokia vakcina būtų lengviau pasiekiama visame pasaulyje. Beje, "AstraZeneca" iš pradžių taip pat kūrė vieno skiepo vakciną, bet paskui perėjo prie dviejų.

– "Pfizer"-"BioNTech", kaip ir "Moderna", vakcinas kūrė pagal visai naują technologiją, lig šiol neišbandytą nei medicinoje, nei veterinarijoje. "AstraZeneca" – pagal senesnę. Jei galėtumėte rinktis, kuri būtų jūsų favoritas?

– Ir "AstraZeneca" technologija yra gana inovatyvi, jai tik septyneri aštuoneri metai. Naudojantis ja buvo sukurta vakcina prieš Ebolą. "Pfizer"-"BioNTech" ir "Modernos" vakcinos sukurtos mRNR technologija, ši dar naujoviškesnė. Bet matome, kad visos trys vakcinos yra saugios ir efektyvios, tiesa, "Pfizer"-"BioNTech" ir "Modernos" kiek efektyvesnė už "AstraZeneca". Bet rinkčiausi tą, kuri pirmiausia prieinama, nes matome, kad dėl pandemijos būklė yra kritinė.

– Bet ar vakcinos buvo bandomos su rizikos amžiaus grupės žmonėmis, kuriems COVID-19 ir pavojingiausias?

– Taip, visos vakcinos buvo bandomos ir su rizikos amžiaus grupės asmenimis ir visos rodė efektyvumą. Tiesa, vyresniems žmonėms imuninis atsakas susidaro kiek silpnesnis nei jaunesniems, bet jis buvo pakankamas ir visų trijų vakcinų bandymų atveju labai efektyviai apsaugojo nuo užsikrėtimo koronavirusu ar nuo sunkių ligos formų.

– Bet į tyrimą nebuvo įtraukti vaikai, nėščios moterys, tad jie kol kas nuo COVID-19 neskiepijami. Ar jie liks be skiepų?

– Taip, nėščiosioms ir vaikams vakcinos kol kas neskiriamos vien dėl to, kad jie nebuvo įtraukti į bandymus. Bet dabar jie bus įtraukiami, ypač nėščios moterys, nes jos priklauso didesnės rizikos grupei – joms galimybė mirti nuo COVID-19 didesnė 70–80 proc., tad turime jas apsaugoti.

– Kiek skiepo veiksmingumui gali turėti įtakos viruso mutacijos, kurios dabar išplito JK ar kokių dar bus ateityje?

– Viruso mutacijos – natūralus dalykas, jos nuolat vyksta. Kai kurios jų gali tiek pakeisti jo struktūrą, kad jis šiek tiek daugiau skirsis nuo Uhano viruso, pagal kurį buvo sukurtos vakcinos, vadinasi, yra šiek tiek rizikos, kad vakcinos gali būti mažiau efektyvios. Bet labai mažai tikėtina, kad jos būtų visai neefektyvios. Galų gale, vakcina, jei ji efektyvi tiek, kad žmogus nesuserga sunkia COVID-19 forma, irgi yra gera. Be to, mRNR technologija sukurtos vakcinos yra labai lanksčios, jas galima paprastai pritaikyti prie pakitusios viruso formos.

Pakeis mūsų gyvenimą

– Imunitetas pasiskiepijus išsilaiko tik tris-šešis mėnesius, maža to, reikalingos dvi vakcinacijos, vadinasi, laukia perpetuum mobile – nenutrūkstamas skiepijimasis?

– Manau, turime nusiteikti, kad vakcina bus sezoninė. Jos ilgalaikio imuniteto nežinome, nes tik prieš dvylika mėnesių sužinojome apie šį virusą, o vakcina sukurta dar vėliau. Kiek pasiskiepijus imunitetas išliks, neįmanoma pasakyti, nes dabar matome, kad išsilaiko tris–šešis mėnesius. Ar išsilaikys ilgiau, dar pamatysime.

– Jei prireiks nuolat skiepytis, ar tikitės, kad vakcina liks nemokama? Ar šalys prisiims tokias išlaidas?

– Kokios čia išlaidos – kalbame apie daugiausia 30 eurų, o mažiausiai 2 eurus žmogui per metus. Tokios išlaidos nepalyginamos su žmonių kentėjimu, sveikatos sistemos apkrovimu, ekonomikos iššūkiais, kuriuos patiriame dėl žmogiškųjų nuostolių ar dėl karantino.

Absurdas, kad skiepai sukelia demenciją, Alzheimerio ligą. Visiška netiesa, kad mRNR tipo vakcinos gali sukelti mutacijas žmogaus organizme.

– Esate Įrodymais pagrįstos medicinos grupės koordinatorius. Kokios melagienos apie skiepus labiausiai pribloškė?

– Dezinformacija daro didelę žalą, nes pabijoję netikrų faktų kai kas nesiskiepys, dėl to užkrės kitus ir galiausiai dalis žmonių mirs. Štai visiškas absurdas, kad skiepai sukelia demenciją, Alzheimerio ligą. Visiška netiesa, kad mRNR tipo vakcinos gali sukelti mutacijas žmogaus organizme, nes RNR yra tarpinė būsena tarp baltymo ir DNR, ląstelėse išlieka kelias ar keliasdešimt valandų ir yra suardomos, joms nėra jokio būdo integruotis į genomą.

Žinoma, klausimų kyla daug, todėl Įrodymais pagrįsta medicinos grupė stengiasi padėti rasti atsakymus į juos savo tinklalapyje https://www.covidmed.lt/vakcinos.

– Daug kalbama apie vakciną. O kokių yra naujienų apie vaistus COVID-19 gydyti?

– Pandemijos pradžioje pradėjome tik nuo palaikomojo gydymo. Dabar turime du patvirtintus gydymo būdus, kurie yra efektyvūs. Steroidinis preparatas deksametazonas akivaizdžiai sumažina žmonių, sergančių sunkia COVID-19 forma, mirštamumą, taip pat COVID-19 gydomas antivirusiniu vaistu remdesiviru. Naudojami ir antikūnai, kurie, manoma, sumažina viruso kiekį kraujyje, bet kol kas tyrimų rezultatų dar nėra. Tad turime dvejus patvirtintus vaistus ir dar keletą daug žadančių.

Žmonės turi keisti įpročius

– Vis dėlto, kai per tokį neįtikėtinai trumpą laiką sukuriama vakcina, kyla mažiausiai du klausimai: ar ji patikima, saugi ir tvari, antra, gal pasaulis gali susivienyti ir prieš kitas virusų sukeliamas ligas, nuo kurių vis dar nesukurtos vakcinos?

– Vakcinos sukurtos per rekordiškai trumpą laiką dėl kelių esminių priežasčių. Visų pirma, didelė dalis pasaulio mokslininkų metė savo darbus ir sėdo dirbti prie COVID-19, tad prie vieno klausimo sutelktas didžiulis intelektualinis potencialas. Be to, pandemija yra globali, ir šalių vyriausybės skyrė didelį finansavimą vakcinai kurti, nes visi suprato, kad ji yra išsigelbėjimas.

Vakcinas nuo COVID-19 greitai sukurti padėjo ir tai, kad jau turėjome vakcinų platformas, kurias buvo galima panaudoti ir operatyviai pradėti klinikinius tyrimus. Daug laiko būtent ir trunka padaryti šiuos tyrimus. Vakcinos efektyvumui įrodyti reikia turėti nemažą užsikrėtimų skaičių. Bet dabar šiuos tyrimus buvo galima atlikti gana greitai: kadangi COVID-19 taip paplitęs pasaulyje, nereikėjo ilgai laukti, kol paaiškėjo, kokia dalis užsikrėtė grupėje, gavusioje tikrą vakciną, o kokia – placebo.

Tad susidėjo daug faktorių – tiek mokslininkų potencialas, tiek finansavimas, tiek COVID-19 paplitimas, tiek mokslinis bagažas, sukauptas kuriant kitas vakcinas.

Žinoma, jei visas pasaulis sėstų dirbti prie vienos užduoties, manau, labai greitai ją išspręstume. Bet yra daug ligų, tad neišeina fokusuoti tiek daug dėmesio ir finansavimo vienai iš jų. Tačiau tai, kas dabar vyksta, yra geras pasirengimas ateities pandemijoms, nes virusų yra ir bus daug, pandemijų neišvengsime. Tačiau turėtų pasikeisti žmonijos elgsena: reikėtų pamąstyti apie atsisakymą gyvūninio maisto, ypač iš laukinės gamtos, nesikišti į gyvūnų gyvenimą, kad zoonozinių virusų perėjimai iš gyvūnų į žmones būtų kuo retesni.

– Vadinasi, gyvenimas toks, kaip buvo iki COVID-19, nebegalės būti?

– Bus geresnis, nes, tikiuosi, žmonės gal atsisakys blogų įpročių, pandemija pastūmės juos labiau gilintis į save, būti labiau empatiškus, gal energetika visame pasaulyje pasidarys žalesnė, galų gale, gal žmonės labiau pasitikės mokslu.

– Esate įtrauktas į Ingridos Šimonytės Vyriausybės patariamąją tarybą pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo teikti, dirbote analogiškoje grupėje ir prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės. Ko galime pasimokyti iš JK organizuojant vakcinacijos procesą?

– Iš JK tikrai galima pasimokyti, kaip efektyviai organizuoti šį procesą. Sudaryta visa infrastruktūra, skiepijamųjų sąrašai, vakcinuojant tausojama vakcina. Tai daug resursų reikalaujantis, bet optimizuotai vykdomas procesas.

Pirmasis skiepas – it šviesa tunelio gale

Sekmadienio rytą Kauno klinikose prasidėjo darbuotojų skiepijimas COVID-19 vakcina. Pirmąja paskiepyta Kauno klinikų darbuotoja tapo COVID-19 ligos Antrojo skyriaus vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Jolanta Litvinienė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Saugiau visiems

Pirmosios "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinos dozės Lietuvą pasiekė šeštadienį. Jos buvo paskirstytos penkioms didžiosioms šalies gydymo įstaigoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atsakingoms už COVID-19 valdymą regionuose.

Ši pirmoji vakcinų nuo koronaviruso partija skirta medikams skiepyti. Juos planuojama paskiepyti per pirmąjį pusmetį, tuomet bus skiepijami globos ir slaugos įstaigų gyventojai, vėliau – vyresni nei 65 metų žmonės. O tuomet ateis masinio skiepijimo eilė.

Vilniui ir Kaunui skirta po maždaug 3 tūkst., Klaipėdai – apie 2 tūkst., Panevėžiui ir Šiauliams – po 1 tūkst. "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinos dozių. Iš viso iš šio gamintojo Lietuva įsigis daugiau nei 1,8 mln. vakcinos dozių.

"Man ši vakcina – tarsi šviesa tunelio gale. Galutinai apsispręsti – skiepytis ar ne – padėjo mokslininkų informacija ir susidūrimas akis į akį su COVID-19 liga sergančiais pacientais, – sakė pirmoji vakcinuota kaunietė J.Litvinienė.

"Vakcinos padėjo suvaldyti itin agresyvių infekcijų plitimą, jas kuria ir tiria milžiniškos mokslininkų pajėgos. Todėl aš padarysiu viską, kas mano jėgoms, kad pandemija būtų suvaldyta", – sakė nuo lapkričio infekuotuosius pacientus prižiūrinti medikė.

J.Litvinienė, vakciną pavadinusi Kalėdų stebuklu, sakė, kad dirbti gavus skiepą psichologiškai bus lengviau, tačiau ir toliau bus laikomasi griežtų apsaugos priemonių. "Psichologiškai tikrai taip. Bet iš principo mes darysime viską, ką darėme iki šiol, – tos pačios apsaugos priemonės. Mes vis nešiosime kaukes, prie paciento eisime su kombinezonais – taip, kaip darėme iki šiol, nes skiepui suveikti reikia laiko", – teigė ji.

Kruopščiai ruošėsi

Kauno klinikos iš anksto intensyviai ruošėsi vakcinacijos pradžiai, kad, tik gavus COVID-19 vakcinas, būtų sklandžiai ir greitai paskiepyti kuo daugiau darbuotojų.

"Buvo labai svarbu paruošti skiepijimui skirtas patalpas, kad jos atitiktų visus reikalavimus. Iš anksto sudarėme skiepijamų darbuotojų sąrašus, juos informavome, dar praėjusią savaitę apmokėme skiepijimą atliekantį personalą, kad šiandien viskas vyktų sklandžiai, – sakė Š.Mačinskas. – Vakcinoms laikyti skirtus šaldytuvus taip pat buvome pasiruošę iš anksto."

Vakcinos laikomos specialiuose šaldikliuose, kurių temperatūra siekia iki –80 °C. Šiai vakcinai labai svarbu išlaikyti šalčio grandinę, o Kauno klinikos turi tam reikalingas sąlygas: įrangą ir specialiai tam pritaikytas patalpas.

Skiepyti pradėta specialiai paruoštose patalpose naujajame Ambulatoriniame diagnostikos centre.

Tikiu, kad pasiskiepijusi gausiu ne tik asmeninę apsaugą, bet kartu prisidėsiu prie saugesnės visuomenės.

Jokios prievartos

Ligoninių darbuotojai skiepijami pagal iš anksto numatytą ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderintą prioritetų sąrašą.

"Per 2–3 dienas didžioji dalis Kauno klinikų darbuotojų pareiškė norą skiepytis", – pastebėjo už darbuotojų skiepijimą atsakingas Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas. Skiepijimas yra savanoriškas, vakcinuojami ne tik gydytojai, gydytojai rezidentai, slaugytojai, bet ir slaugytojų padėjėjai, valytojai ir kt. personalas.

Nuo sekmadienio pradėti skiepyti Kauno klinikų COVID-19 ligos Antrojo skyriaus, Intensyviosios terapijos klinikos, Anesteziologijos klinikos, Skubiosios medicinos klinikos, Vaikų skubiosios pagalbos ir Vaikų intensyviosios terapijos skyrių, taip pat tie Neonatologijos, Akušerijos ir ginekologijos bei Radiologijos klinikų darbuotojai, kurie teikia skubią pagalbą.

Jau pirmadienį Kauno klinikos pradės skiepyti ir visų vienuolikos Kauno regiono ligoninių medikus.

"Tikslas yra paskiepyti kuo daugiau ligoninės darbuotojų per įmanomai trumpą laiką, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Pakartotinis skiepijimas vyks po 21 dienos nuo pirmojo skiepo. Dėl riboto pirmos partijos vakcinos kiekio kiti darbuotojai bus skiepijami tada, kai bus gautos papildomos vakcinos partijos."

Masinis vakcinavimas

Vakar skiepyti naujosiomis vakcinomis pradėjo ir dauguma kitų ES valstybių. ES lyderiai šią dieną, kai bloke oficialiai pradedama masinė pažeidžiamiausių žmonių skiepijimo programa, pavadino "V-Day" ("Pergalės diena").

Masinis skiepijimas ES, kurioje gyvena beveik 450 mln. žmonių, – svarbus žingsnis kovoje su koronaviruso pandemija, kuri visame pasaulyje pražudė jau per 1,7 mln. žmonių.

Vokietijos įmonės "BioNTech" ir JAV farmacijos milžinės "Pfizer" sukurta vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti ES, – Europos Komisija leidimą ją platinti davė pirmadienį, kai tai padaryti rekomendavo Europos vaistų agentūra. Klinikiniai tyrimai parodė, kad jos veiksmingumas siekia 95 proc.

ES iš viso yra sudariusi sutartis dėl daugiau nei 2 mlrd.  vakcinos dozių iš įvairių farmacijos kompanijų. Europos vaistų agentūra iki sausio 6 d. nuspręs, ar rekomenduoti patvirtinti naudojimui JAV bendrovės "Moderna" sukurtą vakciną.

Kai kurios bloko šalys – Vengrija, Slovakija ir Vokietija – pirmuosius žmones paskiepijo dar šeštadienio popietę. Šios šalys teigė nesą pasiruošusios laukti kitos dienos. Vokietijoje šeštadienį pirmu paskiepytu asmeniu tapo 101-ų metų slaugos namų gyventoja. Airija planuoja startuoti trečiadienį, o Nyderlandai – sausio 8 d.